Kūdikio maitinimas ir hormonų įtaka
Kūdikio maitinimas ir hormonų įtaka
Per pastaruosius 50 metų medicinos mokslas atskleidė daugybę paslapčių apie žmogaus pieną, ypač imunologijos srityje. Pienas skiriasi priklausomai nuo to, ar mama susilaukė kūdikio laiku, ar anksčiau. Kaip teigiama žurnale „Womanly Art of Breastfeeding“, net dvi mamos negali pagaminti identiško pieno, o jo sudėtis kinta nuolat, kelis kartus per dieną. Žmogaus pienas yra nepaprastai turtingas ir sudėtingas, jame yra visų vystymuisi būtinų medžiagų, kurios yra pamatinis elementas užtikrinant naujagimio sveikatą ir optimalų augimą.
Nėštumo metu hormonai, tokie kaip estrogenas, progesteronas ir prolaktinas, sukelia reikšmingus pokyčius krūtyse, ruošdami jas žindymui. Dažnai pastebimas krūtinės padidėjimas ir padidėjęs jos jautrumas.
Hormonų vaidmuo pieno gamyboje
Pieno gamybos procesą reguliuoja endokrininė sistema. Po gimdymo pagrindiniais pieno gamybos skatintojais tampa hormonai prolaktinas ir oksitocinas.
Prolaktinas
Prolaktinas, gaminamas hipofizėje, skatina pieno gamybą krūties liaukose. Kūdikio žindymas dažnai stimuliuoja prolaktino išsiskyrimą, todėl svarbu dažnai dėti kūdikį prie krūties, siekiant užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Taip pat gera motinos savijauta skatina prolaktino išsiskyrimą.
Oksitocinas
Oksitocinas, dar vadinamas „meilės hormonu“, atsakingas už pieno tekėjimą iš krūties. Kūdikio žindymas stimuliuoja oksitocino gamybą, palengvindamas pieno patekimą į kūdikio burną. Be to, oksitocinas skatina gimdos susitraukimus po gimdymo, padėdamas jai greičiau atgauti įprastą dydį.
Laktogenezės etapai
Laktogenezė apibrėžia pieno gamybos (laktacijos) pradžią ir eigą.
I laktogenezės etapas: Priešpienio formavimasis
Šis etapas prasideda maždaug 12 savaičių iki gimdymo. Pieno liaukos pradeda gaminti ir išskirti priešpienį, o krūtinė dar labiau padidėja, prisipildydama priešpienio. Tačiau aukštas progesterono lygis kraujyje slopina pieno gamybą iki pat gimdymo. Šiame etape pieno gamyba nevyksta pagal „pasiūlos ir paklausos“ principą; ji yra tiesiogiai susijusi su hormonine sistema.
II laktogenezės etapas: Pieno atėjimas po gimdymo
Šis etapas prasideda po placentos pašalinimo. Progesterono lygis krinta, o prolaktino lygis išlieka aukštas. Prolaktinas yra pagrindinis hormonas, atsakingas už laktaciją, kurį kontroliuoja kiti hormonai, įskaitant skydliaukės, antinksčių, kiaušidžių ir kasos. Po gimdymo padidėja kraujo cirkuliacija krūtyse, aprūpinant jas deguonimi. Po dviejų ar trijų dienų pradeda „ateiti“ pienas. Pagaminto pieno kiekis staigiai padidėja, o jo sudėtis palaipsniui keičiasi iš priešpienio į pieną: mažėja natrio, chlorido ir baltymų kiekis, didėja laktozės ir kitų maistinių medžiagų lygis. Spalva keičiasi iš auksinės geltonos į melsvai baltą.
Nors hormonai aktyviai veikia šiuo etapu, pieno gamyba vyksta nepriklausomai nuo to, ar mama žindo kūdikį. Šiame etape itin svarbu kuo dažniau žindyti (arba nusitraukti pieną, jei kūdikis negali žįsti), nes tai didina prolaktino receptorių kiekį krūtyse, kurie yra būtini hormonų atpažinimui ir reakcijai.
III laktogenezės etapas: Brandžiojo pieno gamyba
Tai brandaus pieno gamybos etapas, dar žinomas kaip laktacija. Pieno gamyba pereina iš endokrininės (hormoninės) į autokrininę (vietinę) kontrolę. Tai reiškia, kad tolesnė pieno gamyba priklausys nuo to, kiek pieno išžindžia kūdikis (arba kiek mama nusitraukia), o ne nuo hormonų kiekio kraujyje. Įsigalioja „pasiūlos ir paklausos“ principas: kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo daugiau pieno gamins mama. Jei žindymas retėja, pieno gamybos lygis taip pat sumažėja.
Supratimas apie autokrininę pieno gamybą leidžia mamoms reguliuoti pieno kiekį. Žinojimas, kad alveolėse pienas gaminasi nuolat, suteikia pasitikėjimo, net kai atrodo, kad krūtys tuščios. Tyrimai rodo, kad kūdikis per 24 valandas pasiima tik apie 76% pieno iš krūtų. Krūtų tuštinimas yra svarbus skatinant pieno gamybą.
Kūdikio žindymas siunčia signalą smegenims, kurios išskiria oksitociną. Šis hormonas sukelia aplink alveoles esančių raumenų ląstelių susitraukimą, stumdama pieną pieno latakėliais link spenelių. Šis procesas vadinamas pieno išstūmimo refleksu. Alveolių ištuštinimas signalizuoja apie poreikį gaminti daugiau pieno. Specialus baltymas piene, grįžtamasis laktacijos inhibitorius (GLI), reguliuoja pieno gamybą: didelis pieno kiekis krūtyse stabdo alveolių veiklą, o pienui esant išžindamam, GLI poveikis sumažėja ir gamyba didėja.
Krūtų dydis ir pieno gamyba
Krūtų dydis neturi tiesioginės įtakos pieno gamybos pajėgumui. Nors mažesnės krūtys gali sukaupti mažiau pieno tarp žindymų, jos pagamins tiek, kiek reikės kūdikiui, jei bus dažnai ištuštinamos. Didesnės krūtys gali leisti retesnius žindymus. Moterims su mažesnėmis krūtimis gali tekti žindyti dažniau, nes jų krūtys greičiau prisipildo, o pieno gamyba lėtėja.
Medžiagų patekimas į pieną
Maisto produktai, vaistai ir kitos medžiagos, patekusios į virškinimo traktą, gali pasiekti motinos pieną. Molekulių dydžio komponentai absorbuojami į kraują ir per kapiliarus, esančius šalia krūties audinio, patenka į pieną. Pirmosiomis dienomis po gimdymo, dėl tarpelių tarp ląstelių, medžiagos lengviau patenka į pieną, įskaitant antikūnius, kurie stiprina kūdikio imunitetą.
Svarbu atminti, kad dujos iš mamos žarnyno neturi tiesioginio ryšio su pieno gamyba. Tačiau kai kurie maisto baltymai gali patekti į pieną ir sukelti jautrumą kūdikiui. Alerginės reakcijos gali pasireikšti odos, kvėpavimo ar virškinimo problemomis.
Vaistai taip pat gali patekti į pieną. Medžiagų koncentracija piene priklauso nuo jų lygio motinos kraujyje. Alkoholio lygis piene mažėja kartu su jo kiekiu kraujyje, paprastai per 2-3 valandas po vienos porcijos.
Dirbtinis maitinimas: alternatyva ir papildymas
Nors motinos pienas yra idealus maistas, kartais žindymas gali būti neįmanomas. Tokiais atvejais dirbtinis maitinimas mišiniais yra tinkama alternatyva. Svarbu pasirinkti kokybišką mišinį, atitinkantį kūdikio amžių ir poreikius. Kartais, net ir žindant, gali prireikti papildomo maitinimo mišiniais.
Žindymo privalumai
Žindymas turi ypatingą biologinį ir emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Motinos piene yra apie 400 medžiagų, kurių neaptiksime jokiame jo pakaitale. Jis lengvai virškinamas, efektyviai įsisavinamas ir saugo kūdikį nuo įvairių ligų.
Žindymas stimuliuoja motinos hormonus oksitociną ir prolaktiną, kurie skatina motinystės pagrindą: kantrybę, toleranciją, pasitikėjimą savo kūdikiu, meilę ir švelnumą. Šie hormonai taip pat saugo moteris nuo tam tikrų ligų, tokių kaip krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžys, bei osteoporozė.
10 neįtikėtinų faktų apie motinos pieną | Kūdikio maitinimo krūtimi nauda
Sėkmingam žindymui svarbus mamos požiūris ir nusiteikimas įveikti iškylančias problemas. Pirmosios paros yra mokymosi laikotarpis tiek mamai, tiek kūdikiui. Dažnai problemos kyla dėl netinkamos žindymo technikos. Svarbu kūdikį dėti prie krūties tiek, kiek jis nori, nes tai skatina natūralią pieno gamybą. Nereikėtų bijoti prašyti pagalbos iš medicinos personalo ir mokytis taisyklingos žindymo technikos.
Daugelis moterų, susidūrusios su sunkumais, skuba nutraukti žindymą. Tačiau svarbu žinoti, kad kritiniais laikotarpiais, kai atrodo, kad trūksta pieno, dažnesnis žindymas gali paskatinti pieno gamybą. Žindymą rekomenduojama tęsti ir vaiko antraisiais gyvenimo metais.
Motinos pienas yra nepakeičiamas energijos, baltymų ir vitaminų šaltinis. Žindymas padeda mamai greičiau atgauti jėgas po gimdymo, sumažina kraujavimo tikimybę ir saugo nuo anemijos. Taip pat jis gali sumažinti krūties ir kiaušidžių vėžio riziką, padeda reguliuoti tarpus tarp nėštumų ir mažina osteoporozės bei šlaunikaulio lūžių tikimybę vėlesniame amžiuje.
Žindymo technika ir praktiniai patarimai
Maitinančios motinos padėtis gali būti gulima arba sėdima. Svarbu kūdikį priglausti prie kūno. Prieš maitinimą krūtį reikia paimti į delną. Labai svarbu, kad kūdikio burnoje būtų ne tik spenelis, bet ir pigmentinis laukelis. Jei kūdikis suims tik spenelį, pienas netekės, o spenelis gali sutrūkinėti. Maitinant krūtis neturėtų skaudėti.
Kad spenelis netrūkinėtų, nereikėtų jo plauti muilu prieš kiekvieną maitinimą, nes muilas sausina odą. Po kiekvieno maitinimo likusio pieno nereikėtų nutraukinėti, bet reikia išspausti kelis lašus ir leisti jiems nudžiūti - taip susidaro apsauginė plėvelė, sauganti spenelį nuo įtrūkimų ir mikrobų.
Rekomenduojama maitinti iš vienos krūties tol, kol ji visiškai ištuštės, po to pasiūlyti antrąją. Pagrindinė taisyklė - kūdikį maitinti pagal jo poreikius. Naujagimis dažnai nori valgyti, tačiau augant maitinimų dažnis palaipsniui retėja. Jokiu būdu nereikėtų nutraukinėti pieno ar maitinti kūdikio iš buteliuko, nes tai gali sutrikdyti natūralią pieno gamybą. Kuo dažniau ir stipriau kūdikis čiulpia krūtį, tuo daugiau pieno pasigamina.
Motinos pienas yra tinkamo riebumo ir maistingumo. Jei kūdikis gerai čiulpia ir mama turi pakankamai pieno, iki 4-6 mėnesių jam nereikia kito maisto. Žindomas kūdikis ne tik pavalgo, bet ir atsigeria, todėl tarp maitinimų nereikia duoti jokių skysčių. Maitinimas iš buteliuko gali sumažinti arba visai panaikinti motinos pieną, nes kūdikis atpranta taisyklingai čiulpti krūtį ir nespėja išalkti.
Žindanti mama turėtų vengti neigiamų emocijų, nes nervų sistema reguliuoja pieno gamybą ir tekėjimą. Įtampa, baimė, nuovargis gali sutrikdyti pieno tekėjimo refleksą.
Motinos pienas stimuliuoja kūdikio imunitetą, padeda kovoti su uždegimais ir saugo nuo daugelio ligų. Žindymas taip pat teigiamai veikia motinos nuotaiką, mažina stresą ir gali padėti sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką.
Nėštumo metu sukaupti papildomi kilogramai žindant dažniausiai lengvai atsikratoma per pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius, nes žindymui reikia papildomų kalorijų, kurios gaunamos iš riebalų.
Hormonai, ypač oksitocinas ir prolaktinas, vaidina svarbų vaidmenį ne tik pieno gamyboje, bet ir motinos psichologinėje būsenoje, skatindami meilę, švelnumą ir motiniškus instinktus.
tags: #kudikio #maitinimas #ir #hormonai