Gitanas Nausėda: kelias į Lietuvos prezidento postą
Gitanas Nausėda: kelias į Lietuvos prezidento postą
Gitanas Nausėda, dabartinis Lietuvos Respublikos prezidentas, yra žinomas ekonomistas, bankininkas ir politikas. Jo kelias į aukščiausią šalies postą prasidėjo 2019 m., kuomet jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos devintuoju prezidentu. 2024 m. jis buvo perrinktas antrai kadencijai.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Gitanas Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Mokyklą baigė gimtajame mieste, vėliau mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje ir dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. 1987 m. jis baigė ekonomikos studijas tuometiniame Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. Vėliau, 1987-1989 m., jis tęsė mokslus Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete kaip aspirantas. Nuo 1987 m. iki 2004 m. G. Nausėda dėstė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete.
Akademinę karjerą papildė tarptautinė patirtis: 1990-1992 m. jis, dalyvaudamas DAAD programoje, tobulinosi Vokietijos Manheimo universitete, kur gilino žinias apie rinkos ekonomiką ir finansų sistemas. 1993 m. jis apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tema „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“. Jis taip pat atliko praktiką Vokietijos Bundestage ir Pasaulio banke Vašingtone.
Karjera iki prezidentavimo
Po studijų Gitanas Nausėda 1992-1993 m. dirbo Ekonomikos ir privatizacijos institute. Vėliau, 1993-1994 m., jis vadovavo Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkų skyriui. Nuo 1994 m. G. Nausėda dirbo Lietuvos banke, kur ėjo įvairias atsakingas pareigas, tarp jų - Komercinių bankų priežiūros departamento Metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojo (1994-1996 m.) ir Pinigų politikos departamento direktoriaus (1996-2000 m.). Nuo 1998 m. iki 2000 m. jis buvo Lietuvos banko Valdybos narys.
2000 m. Gitanas Nausėda perėjo į AB Vilniaus banką (vėliau SEB banką), kur dirbo Valdybos pirmininko patarėju (2000-2008 m.) ir vyriausiuoju ekonomistu bei prezidento patarėju. Nuo 2009 m. jis tapo asocijuotuoju profesoriumi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje.
2004 m. G. Nausėda buvo Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus visuomeninis patarėjas. Ši patirtis, matyt, turėjo įtakos jo sprendimui kandidatuoti į prezidentus.
Prezidento karjera
2018 m. rugsėjo 17 d. Gitanas Nausėda paskelbė apie savo kandidatavimą 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimuose. Jis dalyvavo kaip nepriklausomas kandidatas ir, pirminiais duomenimis, laimėjo pirmąjį rinkimų turą. Antrajame ture jis įveikė I. Šimonytę, surinkęs 66% balsų. Jo sėkmė buvo siejama su jo nuosaikiu, „visų aprėpiančiu“ profiliu.
Prezidentavimo laikotarpiu Gitanas Nausėda susidūrė su reikšmingais tarptautiniais iššūkiais. Jis vadovavo Lietuvos atsakui į 2020-2021 m. Baltarusijos protestus ir 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą. Jo vadovavimas krizės metu sustiprino Lietuvos vaidmenį Europos Sąjungos šalyse. 2020 m. rugpjūčio 12 d. jis įsakė Lietuvai atidaryti sienas baltarusiams humanitariniais tikslais. Jis taip pat pristatė planą krizės sureguliavimui, kurį palaikė Latvija ir Lenkija.
2021 m. gegužės 23 d., po „Ryanair“ skrydžio 4578 užgrobimo, G. Nausėda paragino ES pripažinti Baltarusijos oro erdvę „ne saugia civilinei aviacijai“ ir reikalavo nedelsiant paleisti sulaikytą žurnalistą Romaną Protasevičių. 2022 m. vasario 23 d., likus dienai iki Rusijos invazijos į Ukrainą, prezidentas G. Nausėda kartu su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda lankėsi Kyjive, reikšdamas solidarumą ir palaikymą Ukrainai.
Prezidentas Gitanas Nausėda dažnai vadovauja Lietuvos diplomatinėms, akademinėms ir verslo delegacijoms visame pasaulyje, siekdamas propaguoti ir ginti Lietuvos interesus tarptautinėje arenoje. Nuo 2019 m. jis yra surengęs daugybę tarptautinių kelionių, įskaitant vizitus į Belgiją, Lenkiją, Vokietiją ir JAV.
Asmeninis gyvenimas ir tradicijos
Gitanas Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Jo tėvas, Antanas Nausėda (1929-2022), buvo inžinierius. Motina, Stasė Nausėdienė (1931-2014), buvo fizikos ir matematikos mokytoja. Jo sesuo, Vilija (g. 1959 m.), taip pat yra ekonomistė.
1990 m. Gitanas Nausėda vedė Dianą Nepaitę-Nausėdienę, kuri yra inžinierė-technologė. Jiedu susituokė 1990 m. Prezidentas ir pirmoji ponia turi du sūnus.
Tėvas prisimena, kad vaikystėje G. Nausėdos gimtadieniai buvo švenčiami kukliai, tačiau aktyviai - šeima daug laiko leisdavo gamtoje, sportuodavo, daug kalbėdavosi. Pats G. Nausėda vaikystėje labiausiai džiaugdavosi naujomis knygomis, kurias ieškodavo senų knygų turguose. Jo tėtis taip pat minėjo, kad sūnui yra padaręs supynes, kai šis buvo mažas.
Prezidento tėtis Antanas Nausėda teigė, kad sūnui linki visko, kas geriausia, ypač kad jis tinkamai vykdytų pareigas ir sėkmingai vadovautų šaliai. Jis taip pat linki sveikatos ir sėkmės asmeniniame gyvenime.
Kontroversijos
Gitanas Nausėda susidūrė su kritika dėl savo modernaus namo statybos Pavilnių regioniniame parke, šalia gamtos paminklu paskelbto Pūčkorių atodangos. Nors prezidentas teigė turintis statybos leidimą, aplinkosaugininkai ir kai kurie ekspertai kritikavo šį sprendimą. Taip pat kilo diskusijų ir dėl jo narystės Sovietų Sąjungos komunistų partijoje 1988 m.
2023 m. kilo ginčas, kai paaiškėjo, kad Gitanas Nausėda buvo buvęs Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys. Dokumentuose teigiama, kad jis į TSKP įstojo 1988 m. gegužės 20 d. Šią informaciją pirmasis paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
2024 m. sausį Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas viešai pareiškė, kad paskyrimai į laisvas ambasadorių pareigas vėluoja dėl „valstybininkų“ sabotažo, ir teigė, kad ši grupuotė yra susijusi su dabartine vyriausybe.
