Globos namų atsiradimas ir raida Lietuvoje
Globos namų atsiradimas ir raida Lietuvoje
Globos namai Lietuvoje - tai įstaigos, skirtos teikti ilgalaikę ar trumpalaikę pagalbą ir priežiūrą asmenims, kurie dėl senatvės, ligos, negalios ar socialinių aplinkybių negali savimi pasirūpinti. Šių įstaigų istorija Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su šalies socialine raida, demografiniais pokyčiais ir požiūriu į senatvę bei negalią. Šiame straipsnyje apžvelgiama globos namų atsiradimo ir raidos istorija Lietuvoje, pradedant nuo ištakų ir baigiant šiuolaikine situacija.
Pirmieji globos namų užuomazgos
Globos namų idėja Lietuvoje nėra nauja. Istoriniai šaltiniai rodo, kad jau XIX a. viduryje, 1851 m., vyskupų vizitacijos aktuose Mielagėnuose buvo minima špitolė, kurioje gyveno 6 žmonės, vadinami "bažnyčios seneliais". Juos išlaikė dvaras, o bažnyčia prižiūrėjo. Tai buvo vieni pirmųjų bandymų organizuotai rūpintis senyvo amžiaus žmonėmis.
Pokario laikotarpis ir sovietinis palikimas
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, vyravo valstybinė socialinė rūpyba. Senelių globos namai buvo kuriami kaip valstybinės įstaigos, skirtos vienišiems ir neįgaliems senyvo amžiaus žmonėms. Tačiau sovietmečiu šios įstaigos dažnai susidurdavo su finansavimo trūkumu, prastomis sąlygomis ir žmogiškumo stoka. Pasak to meto gyventojų, globos namai asocijavosi su apšiurusiomis patalpomis, prastu maistu ir abejingu personalu. Toks neigiamas požiūris į globos įstaigas išliko dar ilgai po nepriklausomybės atkūrimo.
Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji iššūkiai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m., šalyje prasidėjo permainos socialinėje sferoje. Vyriausybė ėmėsi spręsti politinių kalinių ir tremtinių grįžimo į Lietuvą klausimą. 1992 m. buvo įkurtas Tremtinių grįžimo fondas, kurio vienas svarbiausių projektų buvo pastogės įkūrimas grįžusiems tremtiniams, kurie nebegalėjo savimi pasirūpinti. 1997 m. Valakampiuose duris atvėrė Tremtinių namai, kuriuose prieglobstį rado 73 paslaugų gavėjai.
Tačiau nepriklausomybės atkūrimas atnešė ir naujų iššūkių. Daugeliui šeimų iškilo sunkumų prižiūrint senyvus artimuosius. Lietuvoje šiuo metu yra virš 700 tūkst. vyresnių nei 60 metų gyventojų, todėl dažnai šeimai iškyla klausimas, kaip pasirūpinti žmogumi, kuris ne visada gali savimi pasirūpinti. Neretai šeimos priima sprendimą, kad vienas sutuoktinių meta darbą ir prižiūri savimi visiškai ar dalinai pasirūpinti negalintį žmogų.
Privačių globos namų atsiradimas ir plėtra
Suprantant senėjančios visuomenės poreikius, Lietuvoje pradėjo kurtis privatūs globos namai. Pirmieji privatūs globos namai siekė paneigti stereotipus apie prastas sąlygas ir pasiūlyti senjorams jaukią, namus primenančią aplinką, kokybišką priežiūrą ir medicininę pagalbą.
Vis dėlto, ilgą laiką vyravo įsitikinimas, kad privačios globos įstaigos yra labai brangios ir prieinamos tik turtingiesiems. Tačiau laikui bėgant, požiūris ėmė keistis. Privačios globos įstaigos stengėsi įrodyti, kad gera priežiūra, medicininė pagalba, puikus maistas, jauki ir švari aplinka gali būti prieinama ne tik turtuoliams.
Vienas iš sėkmingų pavyzdžių - verslininko Žydrūno Eimučio iniciatyva. Jis 2014 m. Švenčionių rajone įsigijo apleistą parduotuvę ir po rekonstrukcijos 2017 m. čia atvėrė senelių globos namus. Vėliau, įsigijus ir renovavus dar vieną pastatą, globos namai buvo išplėsti. Verslininkas planuoja atidaryti naujus globos namus Utenos rajone.
Vaikų globos namų alternatyvos
Be senelių globos namų, Lietuvoje taip pat ieškoma alternatyvų vaikų globos namams. Siekiama mažinti į globos įstaigas patenkančių vaikų skaičių ir stiprinti šeimas, kurioms reikalinga pagalba. Vienas iš būdų - steigti vaikų dienos centrus, kurie teikia pagalbą vaikams iš vargingai gyvenančių ar sunkumus patiriančių šeimų.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą pabrėžė, kad vaikų dienos centrai yra realus būdas kurti Lietuvą be vaikų namų.
Antazavės vaikų globos namų istorija
Antazavės vardas kildinamas iš Zalvės ežero vardo. Kai Zalvės pakrantėje įsikūrė gyventojai, vietovę pavadino Antazalve. Ilgainiui iškrito priebalsė „l“ ir susidarė dabartinis pavadinimas Antazavė. XVI-XVII a. didelius Šiaurės Rytų Lietuvos plotus valdė Lietuvos didikų Radvilų šaka. Su Antazave sietini Kristupas ir Janušas Radvilos. 1669 m. mirus Boguslavui Radvilai žemė atiteko vokiečių kilmės grafams Pliateriams. XVIII a. ant Zalvės ežero kranto Pliateriai pastatė dvarą, o visų jų vaikaičių ir artimųjų likimas buvo tragiškas, todėl minėtas dvaro pastatas atiteko valstybei.
1951 m. reorganizuoti Tytuvėnų vaikų globos namai, ir vaikai perkelti į Antazavės vaikų globos namus. Kartu atvyko ir direktorius K. Orlovas, kuris buvo direktoriumi iki 1955, o nuo 1955 m., atkėlus Gruzdžių vaikų globos namų auklėtinius, paskirta direktore N. Gasiūnienė. Nuo 1956 m. vaikų globos namams vadovavo J. Plepienė. 1961 m. vaikų globos namai reorganizuoti į mokyklą-internatą, ir direktore paskirta V. Traškinienė. 1966 - 1982 direktoriavo Č. Žalnieriūnas. Nuo 1982 kovo iki 1982 rugpjūčio - A. Šukienė, 1982-1985 - V. Karlienė, 1985 m. 1989 m. Antazavės mokykla-internatas buvo reorganizuotas į vaikų globos namus, ugdytiniai pradėjo lankyti Antazavės vidurinę mokyklą.
Nuo 1996 m. buvo palaipsniui reorganizuojamas vaikų maitinimas, t.y., iki 1999 m. visose šeimynose buvo įrengtos virtuvės, pakeisti etatai, ir ugdytiniai pradėjo valgyti šeimynose. Nuo 1995 m. iki 1998 m. šiuolaikiškai pertvarkyti ir suremontuoti higienos taškai, įrengti dušai. Visą laiką buvo tvarkomas senasis parkas, atnaujinamas vaikų globos namų kiemas, tvarkomi sporto aikštynai, pastatyti trys šiltnamiai ugdytinių darbinių gebėjimų ugdymui , maitinimui gerinti. Pasodintas ąžuolynas, atnaujintas sodas, suremontuotos šeimynų patalpos, pastatyta nauja katilinė, įrengta sporto salė, pakeistas pastato stogas, 2005 m. baigti keisti langai, sutvarkytas visas maisto blokas it t.t.
Per 54 egzistavimo metus Antazavės vaikų globos namai išleido į didįjį gyvenimą virš 1000 ugdytinių. Šimtams vaikų mūsų namai buvo tapę namais ar prieglauda. Ugdytiniai studijavo ar studijuoja visuose Lietuvos universitetuose, įsigyja įvairias profesijas šalies kolegijose ar aukštesnėse mokyklose.
Vaikų globos namuose veikia savivaldos institucijos - vaikų globos namų taryba ir pedagogų taryba. Vaikų globos namai turi gražių švenčių ir tradicijų: rugsėjo 1 d. - „ Mokslo žinių diena“, Mokytojo dienos šventė, Kūčių vakarienė, Kalėdos, Gerumo diena, vaikų gimtadienių šventės šeimynose, bendras vakaras su rėmėjais iš Norvegijos, susitikimai ir bendri renginiai su draugais iš Vilniaus A. Vaikų globos namai rengia ir vykdo įvairius projektus vaikų vasaros stovykloms, poilsiui, vaikų socializacijai. 2008 m. parengtas ir vykdytas tarpžinybinio bendradarbiavimo projektas „Neabejingi vaikams“. Projekto vykdymui gauta 18000 litų. Vaikų kūrybos konkurse „Mano svajonė“ 4 vaikų kūrybiniai darbai išspausdinti knygoje „Mano svajonė“. 2007 m. vaikų namai paskelbti metodiniu centru. 2008 m. Vasaros atostogų metu vaikų globos namų ugdytiniai flamandų-lietuvių draugijos Belgijoje kvietimu viešėjo Belgijoje. Vaikų globos namuose veikia 8 neformalaus ugdymo būreliai, kuriuose vaikai dainuoja, šoka, piešia, vaidina, lipdo, sportuoja, dalyvauja parodose, renginiuose. 2012 m. pradėjome veiklą Lietuvos vaikų fondo vykdomame projekte „Ugdymas karjerai“. 2013 m. Vaikų globos namus daugelį metų remia privačių asmenų grupė iš Norvegijos „Charity-Antazavė“, „Olifėja“, Lietuvos Olimpinis komitetas, flamandų-lietuvių draugija Belgijoje, prie rėmėjų prisijungė Vilniaus Šv. Kristoforo Rotary klubas, Oslo Rotary klubas. 2015 m. vasarą vyko tarptautinis menininkų pleneras, vaikų globos namų teritorija pasipuošė medžio skulptūromis. Visuomeninė organizacija „Lietuvos atminties keliai“ vaikams organizavo išvykas, susitikimus su įdomiais žmonėmis, koncertus, kvietė į Vilnių pramogauti. Organizacijos dėka prie globos namų pasodintos sakuros, kurias padovanojo Japonijos ambasada. Nuo 2016 m. vaikų globos namuose liko 5 šeimynos, kuriose gyveno 47 vaikai. 2017 m. sumažėjo šeimynų skaičius-liko 4. Už rėmėjų pinigus bendruomeniniams vaikų globos namams įkurti nupirktas namas Dusetų seniūnijoje, Užtiltės kaime. Planuojama 2018 m. Vilniaus Šv. Kristoforo Rotary klubo iniciatyva ir lėšomis vaikų globos namuose vyko Robotikos užsiėmimai. Nuo 2019 m. 2019 m. baigti visi namo Dusetose renovacijos ir rekonstrukcijos darbai. 2019 m. pakeistas įstaigos pavadinimas-Zarasų rajono Antazavės socialinių paslaugų centras „Kartų namai“. Rėmėjų inicijavo projektą “Noriu. Galiu. Darau.“ Projekte dalyvauja 14 vaikų, jis tęsis iki 2020 m. Nuo 2020 m. vasario mėnesio pradėtos teikti paslaugos „Krizių centre“. Iki 2021 m. 2020 m. gegužės 1 d. Tęsiamas projektas „Noriu. Galiu. Darau“. 2020 m. Nuo 2020 m. vaikų globos namai yra partneriai projekte Nr. LLI-550 „Socialinė pažeidžiamų grupių įtrauktis Zarasų-Daugpilio pasienio regione kuriant integruotą socialinės rūpybos tinklą Vertinami žmonės“ . 2021 m. 2021 m. gegužės mėn. 27 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas pradėjo vertinimą Globos namų teikiamos socialinės globos atitiktį Socialinės globos normų aprašo reikalavimams. Birželio 29 d. pateikta pažyma apie atliktą vertinimą ir pateiktos išvados. 2021 m. gruodžio 23 d. 2021 m gauta licencija socialinei globai teikti . 2021 m. visi vaikai iškelti iš vaikų globos namų Antazavėje į Bendruomeninius vaikų globos namus: Palaukės g. 12 -5 vaikai, S. Nėries g. 2022 m. baigtos remontuoti savarankiško gyvenimo namams skirtos patalpos. 2022 m. lapkričio mėnesį uždaryti Bendruomeniniai namai S. 2023 m. 2023 m .gegužės- birželio mėnesiais vyko bandomosios integruotos socialinės stovyklos organizuojamos įgyvendinant INTERREG V-A Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą Nr. LLI-550 „Socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įtraukimas kuriant socialinių paslaugų tinklą Zarasų ir Daugpilio pasienio regione“. 2024 m. sausio mėnesį gauta licencija socialinei globai teikti.
Viliaus Gaigalaičio globos namų ištakos
Viliaus Gaigalaičio globos namų ištakos - 1934 m. Vilius Gaigalaitis įstaigos atidarymo metu pasakė „Šitas namas, statytas meilės dovanomis, turės būti prieglauda pavargėliams, šio pasaulio vargų prispaustiems seneliams, ligoniams, pabėgėliams ir našlaičiams”. Globos namų strateginiai veiklos tikslai - teikti socialinę globą, slaugą ir sveikatos priežiūrą, užtikrinančią globos namų gyventojų įvairiapusiškus poreikius ir geriausius jų interesus, tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno globos namų gyventojo reikmes, užtikrinti pasirinkimo laisvę, įgyvendinti jų asmeninius poreikius ir sudaryti galimybę palaikyti ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene.
Globos namuose yra 5 struktūriniai padaliniai: Socialinio darbo padalinys; Sveikatos priežiūros padalinys; Buhalterinės apskaitos padalinys; Buities ir ūkio padalinys; Maisto ruošimo padalinys. Globos namuose yra 4 gyvenamieji korpusai.
Šiuolaikinė situacija ir perspektyvos
Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 100 senelių globos namų, kurių daugiau nei pusė priklauso savivaldybėms, o kiti yra privatūs arba įsteigti visuomeninių organizacijų. Globos namai stengiasi užtikrinti kokybišką priežiūrą, medicininę pagalbą ir socialinę integraciją.
Globos namuose įrengiami liftai, slaugos skyriai, svetainės, koplyčios, atnaujinami kambariai, pritaikomos patalpos asmenims su negalia. Paslaugų gavėjai aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis, buitine technika, kiekviename kambaryje yra priešgaisrinė, personalo iškvietimo sistema.
Paslaugų gavėjų laisvalaikis organizuojamas atsižvelgiant į jų poreikius. Nuolat organizuojami teminiai renginiai, kartu švenčiamos valstybinės, religinės, kalendorinės, asmeninės šventės. Paslaugų gavėjai dalyvauja Smalsiųjų senjorų klubo susitikimuose, literatų ir teatro būreliuose, kasdieninėje užimtumo veikloje, individualioje ir grupinėje mankštoje, šiaurietiško ėjimo užsiėmimuose, relaksacijos valandėlėse.
Tačiau išlieka ir problemų. Vis dar pasitaiko atvejų, kai globos namuose trūksta finansavimo, personalo arba neužtikrinamos tinkamos sąlygos. Todėl svarbu toliau gerinti globos namų veiklą, didinti finansavimą, kelti personalo kvalifikaciją ir užtikrinti priežiūros kokybę.
Ateityje, atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, globos namų poreikis tik augs. Todėl svarbu plėtoti globos namų tinklą, užtikrinti jų prieinamumą ir kokybę.
tags: #globos #namu #atsiradimas