Ikimokyklinio ugdymo tikslas - sudaryti sąlygas visapusiškai vaiko raidai, ugdant jo vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus. Šie ugdymo rezultatai apima 18 pasiekimų sričių, kurios kartu užtikrina optimalų vaiko potencinių galių augimą. Kiekviena ugdymo sritis, tokia kaip „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“ bei „Kuriu ir išreiškiu“, prisideda prie šių pasiekimų plėtojimo.

Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdingas ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Ugdymas grindžiamas vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si) ir reflektyvaus ugdymo(si) principais. Ypač svarbus šeimos ir mokyklos partnerystės principas, skatinantis glaudų bendradarbiavimą rengiant ugdymo programą ir užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą bei dermę.

Gairės, parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Viena iš naujų ugdymo(si) aplinkos modeliavimo krypčių - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Ši kryptis orientuojasi į vaikams aktualių, dėmesį patraukiančių, skatinančių veiklą, vaikų iniciatyvoms atvirų ir estetiškai patrauklių aplinkų kūrimą.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas užtikrina lanksčią, visiems vaikams prieinamą ugdymo(si) aplinką ir veiksmingą procesą. Nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių ar sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Tokia ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį ir panardina į prasmingą veiklą. Galimybė rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus leidžia vaikams veikti savo tempu, pagal savo galias ir mokytis vieni iš kitų.

Žaismės kontekstas palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą, nuostabą tyrinėjant, eksperimentuojant ir dalinantis potyriais. Judraus patirtinio ugdymo(si) kontekstas skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Kultūrinių dialogų kontekstas suteikia vaikams galimybę dalyvauti daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedant kurti savo individualų tapatumą. Kalbų įvairovės kontekstas kuria palankias sąlygas skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui ir teigiamoms nuostatoms.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, skatina aplinkos tyrinėjimą ir gilesnį reiškinių supratimą. Realių ir virtualių aplinkų kontekstas papildo realybės patirtis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą. Kūrybinių dialogų kontekstas skatina vaizduotę, smalsumą ir nuostabą, akcentuojant kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo sritys ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo Gairėse rekomenduojamos penkios pagrindinės ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjamus ir plėtojamus pasiekimus: vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus. Visi šie pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, kurios garantuoja optimalų vaiko potencinių galių augimą.

Mūsų sveikata ir gerovė

Šioje srityje ugdoma vertybinė nuostata - domėjimasis tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima:

• A1. Maisto ir mitybos įpročiai: ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, suaugusiojo padedamas ruošia maistą, įvardija sveikus maisto produktus, aiškinasi maisto kilmę ir svarbą sveikatai.
• A2. Asmens higiena ir savitvarka: parodo ar pasako, kad nori į tualetą, naudojasi tualetu, prausiasi, šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, taisyklingai plauna rankas, atsižvelgia į tai, ar jam šilta, ar šalta.
• A3. Saugi aplinka: pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia, supranta, kad kelią reikia pereiti kartu su suaugusiuoju, saugiai naudojasi aštriais daiktais, laikosi eismo ženklų ir taisyklių, supranta nesaugumo situacijas su nepažįstamaisiais, atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, saugo save ir kitus, paaiškina saugaus elgesio taisykles ir įvardija nesaugias vietas.

Judėjimas

Šioje srityje ugdoma vertybinė nuostata - noras judėti, mėgti judrią veiklą ir žaidimus. Esminiai gebėjimai apima:

• B1. Stambiosios motorikos įgūdžiai:ralenda pro kliūtis, atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais pristatomuoju ir pakaitiniu žingsniu, pastovi ant vienos kojos, tikslingai įveikia kliūtis, bėga keisdamas kryptį ir greitį, nušoka nuo laiptelio, atsispiria ir šokinėja, mina ir vairuoja transporto priemones, meta ir spardo kamuolį, stengiasi taisyklingai judėti, yra ištvermingas, šoka į tolį ir aukštį, laisvai koordinuotai juda ir orientuojasi erdvėje.
• B2. Smulkiosios motorikos įgūdžiai: tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko, suima smulkų daiktą dviem pirštais, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną daiktą ant kito, taisyklingai laiko rašiklį, tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais, pagauna didelį kamuolį, tiksliai valdo pieštuką ir žirkles.

Didelis dėmesys skiriamas pedagogo ir tėvų vaidmeniui bei jų abipusiam bendradarbiavimui, ugdant vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją ir sveikatos raštingumą. Sveikatos raštingumas suvokiamas kaip gebėjimas ieškoti, suprasti ir kritiškai vertinti informaciją apie sveikatą, ją panaudoti kasdieniame gyvenime.

Tyrimai rodo, kad pedagogams ir tėvams svarbus vaiko socialinės kompetencijos ugdymas. Socialinė kompetencija lemia vaiko sėkmę kitose ugdymosi srityse ir tolimesniame gyvenime. Priešmokyklinio ugdymo procese taikytini vaikui patrauklūs ugdymo/-si metodai, stiprinantys mokymosi motyvaciją, skatinantys smalsumą ir plėtojantys mąstymo bei kūrybiškumo gebėjimus.

Ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje vaikas gyvena nuolatos ir kuri skatina jo ugdymosi pasiekimus bei individualų tobulėjimą. Aplinka turi būti saugi, rami ir jauki, suteikianti vaikui galimybę tyrinėti, eksperimentuoti ir atrasti. Tėvai ir pedagogai sutinka, kad ugdomosios aplinkos kūrimas yra svarbus ne tik darželyje, bet ir namuose.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #kompetencijos

• Mokslinis palikimas Mikalojaus Koperniko
• Kodėl niežti pilvas nėštumo metu
• Daugiau apie sijoninius džinsus vaikams
• Auginant Vaikus su BabyCity
• Evgenijos Redko karjera