Pertvarka socialinės globos įstaigose Lietuvoje
Pertvarka socialinės globos įstaigose Lietuvoje
Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius.
KODĖL REIKIA PERTVARKOS?
SADM remdamasi pasaulinio mąsto tyrimais teigia, kad globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai bei žmonės su negalia neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose.
Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje.
Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.
Išėję iš įstaigos tokie žmonės yra labiau pažeidžiami, dažniau išnaudojami ir engiami, kadangi prasčiau žino savo teises ir yra pratę vykdyti bet kokius nurodymus neklausinėdami.
Institucinės globos įstaigoje:
- gyventojai izoliuojami nuo plačiosios bendruomenės ir (arba) yra priversti gyventi kartu;
- gyventojai neturi pakankamai galimybių tvarkyti savo gyvenimo ir daryti įtaką juos paveikiantiems sprendimams;
- pačios organizacijos reikalavimai dominuoja gyventojų individualių poreikių atžvilgiu.

KAS KEISIS LIETUVOJE?
2015 m. šalyje veikė 93 vaikų globos namai, kuriuose gyveno per 3,2 tūkst. vaikų - iš jų specialiųjų poreikių turėjo 35 proc. vaikų, elgesio ir emocijų sutrikimų - 20 proc. vaikų, vidutinė ir sunki negalia nustatyta 10 proc.
Šalyje be tėvų globos yra likę beveik 2 proc. vaikų nuo bendro Lietuvos vaikų skaičiaus (2015 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 525 tūkst. vaikų).
Iš jų apie 38 proc. (3275 vaikai) liko be tėvų globos 2015 m. 2014 m. įvaikintas 161 vaikas.
Kaip teigia SADM, 2014-2020 m. numatyti nuoseklūs ir koordinuoti veiksmai, skatinantys perėjimo iš institucinės socialinės globos prie paslaugų neįgaliems suaugusiems asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, vaikams ir jaunimui, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, ir likusiems be tėvų globos vaikams, įskaitant kūdikius, šeimoms bendruomenėje ir pagalbos šeimai, globėjams (rūpintojams) sistemos kūrimą (toliau - pertvarka).
Tikimasi, kad iki 2020 m. didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks. Jie gyvens šeimose, šeimynose, mažuose, šeimos modelio, namų aplinkai artimuose globos namuose ir bendruomenėse.
Tikslui pasiekti papildomai planuojama skirti iki 50 mln. eurų.
I etapas, kuris jau prasidėjo, truks iki 2018 metų. Jo tikslas - pertvarkai reikalingų sąlygų sukūrimas ir paslaugų teikimas, didinant esamų prieinamumą.
II etapas truks iki 2020 metų. Jo metu bus plečiama paslaugų infrastruktūra regionuose ir pradedamos teikti naujų formų paslaugos tikslinėms grupėms.
„Šita tvarka įsigalioja tik naujiems atvejams. Šiandien vaikų namuose, globos įstaigose auga virš 350 vaikų, tai nereiškia, kad dabar visus per tris mėnesius turėsime patalpinti į šeimas. Kiek tų naujų atvejų - vienai savivaldybei vidutiniškai tenka apie tris vaikus per metus.

Advento popietė buvo gera proga sustoti ir įvertinti, kur šiandien yra regiono socialinės dirbtuvės, kokie pokyčiai įvyko per metus ir ko siekiama toliau.
Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui.
Naujas būdas kalbėti apie teises ir pasirinkimus - D. Tai daugiau nei edukacinis įrankis. Kai teisės tampa suprantamos, atsiranda balsas.
Tarp socialinių dirbtuvių dalyvių - ir Ingrida, kurios kelias tapo pirmųjų metų simboliu. Čia ji tobulino įgūdžius, stiprino pasitikėjimą savimi ir kartu su komanda žengė svarbų žingsnį į savarankišką darbą.
Šalyje veikia 31 stacionari socialinės globos įstaiga, skirta asmenims, turintiems proto ir/ar psichikos negalią. Jose gyvena virš 5 tūkst. suaugusių (iš jų apie 4 tūkst. yra darbingo amžiaus) ir virš 60 vaikų su negalia, iš kurių 55 proc. turi psichikos negalią, 45 proc. kitokią negalią.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 300 naujų psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų 100 tūkst. gyventojų ir yra daugiau nei 5,5 tūkst. sergančiųjų 100 tūkst. gyventojų.
Šalyje yra apie 15,5 tūkst. vaikų su negalia.
Šalyje veikia 3 socialinės globos įstaigos, kuriose gyvena per 60 vaikų ir per 480 suaugusių asmenų iki 29 m.
Naujos paslaugos ir bendruomeninės iniciatyvos
2021 m. pabaigoje šalyje jau buvo įsteigti 33 grupinio gyvenimo namai (GGN) ar bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN), kuriuose gyvena suaugusieji ar vaikai su psichikos ar proto negalia, iš jų: 5 BVGN vaikams su negalia ir 28 GGN suaugusiems asmenims su negalia.
Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes.
SVARBU. Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas.
Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis.
Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.
Socialinės dirbtuvės ir bendruomeniniai centrai Lietuvoje (pavyzdžiai)
Tauragės apskritis
- Tauragės Švč. Trejybės Bažnyčia, Švč. Trejybės Parapija („Draugų kiemelis“)
- Adakavo Socialinių paslaugų namai
- VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“
- Žadeikių bendruomenė „Sūkurys“
- Šilalės rajono socialinių paslaugų namai
- Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugija
Marijampolės apskritis
- VšĮ Paupio globos namai „Pastelės namai“
- Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centras „Židinys“
- Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centras „Kybartų skanėstai“
- VšĮ Šakių Diakonija
- Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centras
- VšĮ Galimybių dirbtuvės
Panevėžio apskritis
- Panevėžio socialinių pokyčių centras I „Kita mėnulio pusė“ (kartu su „Solidari kava“)
- Panevėžio socialinių pokyčių centras II „Kita mėnulio pusė“
- VšĮ Biržų parapijos šv. Vincento Pauliečio globos namai
- VšĮ „Jautri širdis‘‘
Utenos apskritis
- Daugeliškio krašto bendruomenė
- Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Molėtų Viltis“, socialinės dirbtuvės „Šlamučiai vėjyje“
Vilniaus apskritis
- Visagino šeimos ir vaiko gerovės centras
- Zarasų krašto žmonių su negalia sąjunga, socialinės dirbtuvės „Kurk, gamink, dirbk“
- VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras
- VŠĮ Lazdijų socialinių paslaugų centras
- Varėnos socialinių paslaugų centras
- VšĮ „Rastis“
- Bendrija „Vilniaus Viltis“ I
- Bendrija „Vilniaus Viltis“ II
- Pal. J. Matulaičio socialinis centras, socialinės dirbtuvės „Atvira bendruomenė“
- MB „Pirmas Blynas“
- Asociacija „Vilniaus Lietaus vaikai“
- VšĮ „Vilniaus Arkos bendruomenė“
- VšĮ „Trakų neįgaliųjų užimtumo centras“
- Vievio neįgaliųjų draugija, socialinės dirbtuvės „Vievio buitinių paslaugų centras“
- Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Šalčininkų padalinys
- Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Ukmergės Viltis“
Kauno apskritis
- Asociacija Kauno „Arka“ bendruomenė
- VšĮ SocACTIVA
- Kauno klubas „Likimo draugai“, socialinės dirbtuvės „Amatų laboratorija“
- VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“, socialinės dirbtuvės „Laimės Žiburys“
- VšĮ „Tapk laisvas“
- VšĮ „Socialinės terapijos namai“, socialinės dirbtuvės „Pilnos širdys“
- VšĮ Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims
- VšĮ „Galimybių dirbtuvės“ (Jonava)
- VšĮ „Galimybių dirbtuvės“ (Prienai)
- Kaišiadorių šventosios Faustinos ugdymo centras
- VšĮ Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centras, socialinės dirbtuvės„Vilties tako krautuvėlė“
Šiaulių apskritis
- Akmenės rajono socialinių paslaugų namai
- VšĮ Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centras
- VšĮ Socialinių inovacijų centras
- Kuršėnų šeimos namai
- VšĮ Mažeikių rajono neįgaliųjų centras
- VšĮ „Plungės bendruomenės centras“
- Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Rietavo viltis“
Klaipėdos apskritis
- BĮ Socialinių paslaugų centras „Klaipėdos lakštutė“
- NVO Psichosocialinės veiklos centras „Nauja pradžia“
- VšĮ „Revilita“
- BĮ Kretingos Dienos veiklos centras
- BĮ Palangos miesto socialinių paslaugų centras
- BĮ Šilutės socialinių paslaugų centras

tags: #socialines #globos #istaigu #pertvarka
