Šiame skyriuje pateikiami švietimo etapai pradedant ankstyvuoju - ikimokykliniu ir priešmokykliniu - vaikų ugdymu.

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, išskyrus tada, kai nustatyta, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) patys ugdo vaiką šeimoje arba, jei tėvai (globėjai) nori, vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikas gali būti ugdomas pagal šią programą nuo gimimo iki jis / ji pradeda priešmokyklinį ugdymą. Įprastai tai yra tie mokslo metai, kuriais vaikui sueina 6 metai. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Ikimokyklinio ugdymo programą rengia pats ikimokyklinio ugdymo teikėjas. Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas skiria įstaigos steigėjas, sumoka tėvai, paaukoja rėmėjai.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Pagrindiniai principai:

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• žaismės principas.
• sociokultūrinio kryptingumo principas.
• integralumo principas.
• įtraukties principas.
• kontekstualumo principas.
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys apima vaikų ugdymo turinį ir veiklas, siekiant plėtoti numatytus vaikų pasiekimus.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Priešmokyklinis ugdymas

Priešmokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam / jai tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 val. Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, sumoka tėvai, paaukoja rėmėjai. Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra skiriamos didesnės ugdymo lėšos.

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Grupių veiklos trukmė 12 val. Įstaigoje sudarytos tinkamos sąlygos priešmokyklinio ugdymo grupių veiklai. Dienos ritmas tausojantis vaikų sveikatą. Vaikų sveikata rūpinasi sveikatos priežiūros specialistas.

Ugdomoji veikla visai vaikų grupei pagal kompetencijas: socialinę, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninę. Ryto ratas. Vaikų veikla grupelėmis. Individuali veikla. Muzikos ir kūno kultūros valandėlės salėse. Vaikų veiklos lauke organizavimas - pasivaikščiojimas, savarankiškai pasirenkamos veiklos lauko aikštelėje (gamtos reiškinių ir gyvosios ir negyvosios gamtos stebėjimas, aplinkos pažinimas, judriųjų žaidimų organizavimas ir kt.). Veiklos užbaigimas.

Pradinis ugdymas

Pradinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Pradinis ugdymas yra privalomas, nes, pagal įstatymus, vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Jei vaikas pradėjo mokytis anksčiau pagal priešmokyklinio ugdymo programą, jis / ji pradeda anksčiau mokytis ir pagal pradinio ugdymo programą. Pradinio ugdymo programa yra 4 metų (1-4 klasės). Bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali pasiūlyti parengiamuosius mokymosi metus. Tai yra, per trejus metus išeinamas 1 ir 2 klasių kursai. Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Pradinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, Pradinio ugdymo bendrąja programa, konkrečių metų pradinio ugdymo programos bendruoju planu ir kt.teisės aktus. Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią pradinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas ugdymo ir ūkio lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai.

Pradinis ugdymas apima 1-4 klases (paprastai 7-11 metai). Pradinio ugdymo programa - privaloma ketverių metų (1-4 klasių) švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas. Tai - pirmoji formaliojo ugdymo pakopa, jungianti priešmokyklinį ir pagrindinį ugdymą.

Savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų išvados dėl vaiko brandumo yra neprivalomos.

Pagrindinis ugdymas

Pagrindinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Pagal įstatymus, vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Taigi, privalomasis mokymasis paprastai trunka iki 10 klasės. Mokinys pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kai jis / ji įgyja pradinį išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo programa yra sudaryta iš dviejų dalių. I programos dalis trunka 4 metus (apima 5-8 klases). II dalis - 2 metus ir apima 9-10 (I-II gimnazijos) klases. Pagrindinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, konkrečių metų bendraisiais ugdymo planais ir kt.teisės aktais. Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai.

Įgiję pradinį išsilavinimą, mokiniai pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kuri trunka 6 metus. Pagrindinio ugdymo programą įgyvendina pagrindinės, profesinės mokyklos, progimnazijos, gimnazijos. Ugdymas gali vykti ir už mokyklos ribų: muziejuose, parkuose ir kt., koreguojant ugdymo procesą.

Mokiniui iki 16 metų mokytis privaloma. Baigę pagrindinio ugdymo programą ir norėdami įgyti pagrindinio ugdymo išsilavinimą, mokiniai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.

Vidurinis ugdymas

Vidurinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Vidurinis ugdymas nėra privalomas, bet jį garantuoja valstybė. Mokinys pradeda mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kai jis / ji įgija pagrindinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo programa yra dvejų metų. Ji teikiama 11-12 (III-IV gimnazijos) klasėse. Ją sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Jei vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesiniu mokymu, programa trunka ilgiau nei 2 metus. Vidurinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, konkrečių metų bendraisiais ugdymo planais ir kt.teisės aktais. Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai.

Profesinis mokymas

Profesinis mokymas nėra privalomas, bet valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Profesinis mokymas gali būti pirminis, kai įgyjama pirmoji kvalifikacija. Mokinys mokytis profesijos gali ne anksčiau kaip 14 metų. Mokinys, kuris nebaigė pagrindinio ugdymo, mokosi profesijos ir kartu - pagal pagrindinio ugdymo programą. Mokinys, kuris jau įgijo pagrindinį išsilavinimą, gali mokytis tik profesijos arba profesijos ir kartu mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo programa trunka 3 metus. Profesinio mokymo su viduriniu ugdymu programos trukmė - taip pat 3 metai. Baigęs formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) gavęs savo kompetencijų įvertinimą, mokinys įgyja atitinkamo lygio kvalifikaciją. Mokinys, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigęs pagrindinio ugdymo programą, įgyja pagrindinį išsilavinimą. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą. Profesinį mokymą teikia profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas, kitas profesinio mokymo paslaugas teikiantis asmuo, kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla. Pirminiame profesiniame mokyme finansuojamos valstybės finansuojamos studijų vietos. Vietas - kokioje profesinio mokymo įstaigoje ir kiek - valstybė nustato, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas, sektorinių profesinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu ir kt. Ūkio lėšas skiria institucija, turinti įstaigos savininko statusą.

Aukštojo mokslo studijos

Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis. Aukštojo mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės. Laipsnį suteikiančios studijos gali būti trijų pakopų. Pirmoji pakopa yra profesinio bakalauro ir bakalauro, antroji - magistrantūros, trečioji - doktorantūros. Profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos, o bakalauro - universitetai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas vykdo universitetai. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės. Nuolatinių studijų įprasta vienerių metų apimtis yra 60 kreditų. Ji gali būti kitokia, bet ne mažesnė kaip 45 kreditai. Ištęstinių studijų vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai. Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 180 / 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Magistrantūros studijų apimtis yra 90 − 120 kreditų. Doktorantūros nuolatinės formos studijų trukmė yra iki 4 metų, o ištęstinės studijų formos - iki 6 metų. Asmenys, stojantys į valstybinę aukštąją mokyklą, gali pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Tokiu atveju studentas nemoka už studijas. Asmenys, kurie geriausiais rezultatais baigė bendrojo ugdymo mokyklą ir nori mokytis nevalstybinėje aukštojoje mokykloje, gali gauti valstybės studijų stipendiją. Šios stipendijos dydis metams atitinka norminės vienerių metų studijų kainos dydį. Jei aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina yra didesnė už norminę studijų kainą, likusią studijų mokesčio dalį turi kompensuoti pats studentas.

Neformalusis vaikų švietimas

Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) skirstomas į neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). FŠPU skiriasi nuo neformaliojo vaikų švietimo tuo, kad jis yra vykdomas pagal ilgalaikes programas ir sistemiškai plečia tam tikros srities žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius, suteikia asmeniui papildomas dalykines kompetencijas. Vaikas pagal neformaliojo vaikų švietimo programą gali būti ugdomas nuo pat gimimo. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis. Mokesčio dydį už neformalųjį švietimą valstybinėje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje nustato institucija, turinti savininko statusą. Jei NVŠ teikėjas - nevalstybinė institucija, mokesčio dydį nustato teikėjo savininkas ar pats teikėjas.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas

Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui. Asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų.

Ugdymas šeimoje

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Norą ugdytis šeimoje turi pareikšti pats vaikas ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai). Ne visos mokyklos gali sudaryti sąlygas ugdytis šeimoje, todėl savivaldybė tvirtina savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų, galinčių padėti ugdytis šeimoje, sąrašą. Galimybių ugdytis šeimoje vertinimas. Mokyklos vadovas sudaro grupę, kurį įvertina, ar vaikas gali ugdytis šeimoje. Grupę sudaro savivaldybės administracijos, švietimo pagalbos / pedagoginės psichologinės tarnybos, kitų institucijų atstovai, mokyklos mokytojai. ar vaikas yra brandus mokytis pagal 1-os klasės programą (jei norima pradėti vaiką ugdyti namuose nuo pirmos klasės).

Reikalavimai tėvams (globėjams, rūpintojams)

Tėvai (globėjai, rūpintojai) neturi turėti pedagoginio išsilavinimo, norėdami ugdyti vaiką šeimoje. Bet tėvams yra keliami tam tikri reikalavimai be jau minėtų reikalavimų aplinkai. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų neformaliajame ugdyme, vyktų vaiko socializacija. Kartu tėvai (rūpintojai, globėjai) turi pasirūpinti vaiko sveikatos periodiniu tikrinimu, užtikrinti, kad vaikas atvyktų į mokyklą konsultacijoms, pažangai patikrinti ar atsiskaityti.

Priemonės vaiko pažangai stebėti ir užtikrinti

Mokykla priskiria vaiką, kuris pradeda mokytis namuose, konkrečiai klasei. Mokykla aprūpina vaiką dalykų vadovėliais, paskiria mokytojus, kurie konsultuos mokinį. Mokslo metų pradžioje su vaiko tėvais (rūpintojais, globėjais) raštiškai susitariama, kokių dalykų mokysis vaikas, kokios kompetencijos ir pasiekimai bus vertinami. Mokiniui teikiamos konsultacijos. Priešmokykliniame ugdyme galimos ne daugiau kaip 18 valandų konsultacijų per mokslo metus, pagal pradinio ugdymo programą ne daugiau kaip 32 valandos per mokslo metus, pagal pagrindinio ugdymo programą ne daugiau kaip 76 valandos per mokslo metus, pagal vidurinio ugdymo programą ne daugiau kaip 44 valandos per mokslo metus. Mokykla du kartus per metus vertina mokinio pažangą ir pasiekimus.

[i] Formalusis švietimas - švietimas, kuris yra vykdomas pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas. Jas baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas.

[ii] Tai yra vienas iš būdų įgyti mokytojo profesiją.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #organizavimo #formos

• Karjeros galimybės darželyje
• Svarbiausi alkūninio veleno guoliai
• Sveikesnė ateitis per žindymą
• Matavimas kūdikio galvos apimčiai
• Kaip mokyti vaikus skaityti