Intelekto apibrėžimas turi daugybę interpretacijų, o pati „intelekto“ sąvoka yra gana miglota ir plati. Intelektas - tai žmogaus gebėjimų apibendrinimas, atsiskleidžiantis mokymesi, supratimu, gebėjimu suprasti situacijas ir spręsti iškilusias problemas. Intelektas pasireiškia gebėjimu analizuoti pojūčius ir lyginti faktus, įsivaizduoti ir numatyti rezultatus, suvokti ir atkurti informaciją, mąstyti ir net svajoti. Intelekto vystymasis tęsiasi visą žmogaus gyvenimą, tačiau aktyviausios jo fazės būna vaikystėje ir paauglystėje. Intelektas pradeda formuotis vaikui net gimdoje, tačiau pagrindiniai intelektinių gebėjimų raidos „etapai“ patenka į ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus gyvenimo metus. Ankstyvoji vaikystė yra ypatingas laikotarpis vaiko gyvenime. Šiuo metu vyksta greitas protinis ir fizinis vystymasis, padedamas pagrindas tolesniam vaiko, kaip asmenybės, formavimuisi ir vystymuisi. Kiekvienas vaikas auga ir vystosi savo tempu. Skirtingu metu jis rodo skirtingus vystymosi rodiklius.

Yra keletas veiksnių, turinčių įtakos vaiko gebėjimui: vaiko temperamento prigimtis ir tipas, pavyzdžiui, vaikui sunkiau išmokti medžiagą. Taip pat svarbu paprastų sąvokų apie fizinę ir socialinę tikrovę formulavimas, mokymasis atskirti, kas teisinga, o kas neteisinga, taip pat sąžinės ugdymas.

Suaugusieji vaidina svarbų vaidmenį ikimokyklinuko gyvenime, leidžia jam imtis iniciatyvos ir tyrinėti jį supantį pasaulį. Suaugusiųjų elgesys, jų padėtis gyvenime ir mąstymo stilius turi įtakos ikimokyklinukų raidai. Tai, kaip jie kalbasi tarpusavyje ir su vaikais, padeda ikimokyklinukams lavinti kalbos įgūdžius. Tai reiškia, kad šeimos aplinka mažo žmogaus gyvenime vaidina didelį ir svarbų vaidmenį. Žymūs mokslininkai Capron ir Duyme 1989 metais atliko tyrimus su įvaikintais vaikais, patvirtinantys šeimos daromą įtaką. Auklėjimo sąlygų poveikis buvo akivaizdus, nes tų vaikų, kurie buvo auklėjami aukštesnei socialinei klasei priklausančiose šeimose, intelekto koeficientas buvo aukštesnis, nei tų, kuriems teko augti žemesnei socialinei klasei priklausančiose šeimose, neatsižvelgiant į jų tikrųjų tėvų socialinę klasę ir išsilavinimą. O būtent rami aplinka ir protingas bendravimas padeda pasiekti geresnių rezultatų.

Ikimokyklinis amžius - nuostabus laikotarpis vaiko gyvenime. Būdamas kūdikiu, jis išmoko pasitikėti savo tėvais. Kai išmoko vaikščioti, tapo šiek tiek savarankiškesnis. Ikimokykliniame amžiuje vaikas naudojasi pasitikėjimu ir nepriklausomybe ieškodamas naujų žaidimo formatų (pvz., vaizduotės žaidimas) arba naujų sąlygų (pvz., vaikų darželyje). Ikimokyklinukai turi išmokti patys rinktis ir jausti pasitenkinimą tai darydami. Kaip sakė garsus amerikiečių psichologas Ericas Ericksonas, „pagrindinė ikimokyklinio amžiaus užduotis yra išmokti imtis iniciatyvos socialiai priimtinais būdais“.

Nuo gimimo iki dvejų metų: Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikiui veikia tik refleksai. Tačiau po 10-12 mėnesių žmogus gana sąmoningai patraukia mamos dėmesį garsiu verksmu. Tada jis nuo verksmo pereina prie pirmųjų žodžių ir pasirodo, kad pasakyti „mama“ yra daug lengviau nei rėkti. Taip gimsta gebėjimas rasti ir suprasti ryšį tarp veiksmų ir pasekmių.

Lietuvos mokslininkų atlikti pirmaklasių tyrimai parodė, kad vaikų mokymosi sėkmė didele dalimi priklauso ne nuo to, kokius skaitymo ir skaičiavimo įgūdžius vaikai turi, ateidami į mokyklą, o nuo skirtingo gebėjimo mąstyti. Psichologė Karolina Bajoriūnienė patvirtina, kad geriausias būdas padėti vaikui lavinti savo gabumus ir mokytis - nustatyti pažintinio intelekto tipą.

Kas tai yra? „Kognityvinis arba pažintinis intelektas - tai žmogaus savęs ir aplinkos pažinimas. Intelekto tipai. Pažintinis intelektas nėra visą laiką toks pat. Su amžiumi jis gali kisti, todėl nuolat turi būti lavinamas.

Intelekto tipai:

1. Verbalinis intelektas. Dominuojant šiam intelekto tipui, vaikui lengviausiai suprantama žodinė informacija. Šio tipo vaikas kalbą suvokia kaip priemonę informacijai perteikti ir gauti. Jis dažnai vadinamas „čiauškaliumi“. Aišku, nesant logopedinio sutrikimo, visi vaikai yra „čiauškaliai“, tačiau verbalinį intelektą turintis vaikas itin daug klausinėja, gerai supranta žodžių reikšmes, jo kalba yra turtinga ir sklandi.
2. Muzikinis intelektas. Tai gebėjimas jautriai reaguoti į garsus, išskirti vieno ar kito instrumento skambesį melodijoje, mėgautis improvizuojant ir žaidžiant su muzikos garsais. Vaikas, turintis verbalinį intelektą, supranta, ką jam pasakė, o muzikinį - kaip jam pasakė. Šio intelekto vaikui svarbi ne tik muzika. Vienas iš pagrindinių muzikinio intelekto požymių - vaiko mėgavimasis, žaidžiant su muzika. Tokį intelektą vystyti padeda veikla, kai muzika integruojama į kitas lavinimo sritis. Kūdikiai, turintys muzikinį intelektą, dainuojant ar niūniuojant greitai nurimsta.
3. Loginis intelektas. Šį intelektą galima atpažinti, jei vaikui patinka loginiai žaidimai, matematinės užduotys, galvosūkiai. Loginį intelektą turintis vaikas labai mėgsta tikslumą, jam viskas turi būti „sustyguota“ ir aišku. Vaikas gali jaustis blogai, jei įvyksta nenumatytų dalykų, dėl kurių reikia greitai keisti planus.
4. Erdvinis intelektas. Tai gebėjimas gerai „manevruoti“ erdvėje, konstruoti, įsivaizduoti. Šio tipo vaikas ypač linkęs piešti, gali piešti net kalbėdamas, gerai lipdo, tapo - t. y. puikiai moka užpildyti erdvę. Norint atpažinti erdvinį intelektą turintį vaiką, tereikia duoti jam žemėlapį. Jei mažylis gerai susiorientuoja - tai erdvinio intelekto bruožas. Paaugęs erdvinio intelekto vaikas gerai braižo, supranta erdvines schemas, diagramas.
5. Kinestezinis intelektas. Šio tipo vaikas greitai išmoksta naują judesį, mėgsta liesti ir dažniausiai turi „auksines rankas“. Tai - tobulas kūno suvokimas ir valdymas. Tokiam vaikui patinka vaidinti, jis kur kas geriau įsimena ne ką matė ar girdėjo, o tą aplinką, kurioje dalyvavo. Ugdant tokį vaiką, patariama jį leisti į vaidybos užsiėmimus, rinktis judrius žaidimus, dažnai darant pertraukėles ir keičiant vietą. Kinestezinį intelektą turinčiam vaikui patinka spragsėti pirštais, ploti delnais, šokinėti, laipioti.
6. Vidinis (asmeninis) intelektas. Tai polinkis į savianalizę, individualizmą, gebėjimas ir noras save pažinti. Kartais tokį intelektą turintį vaiką galima palaikyti egoistu, nes jis susikoncentravęs į save, kalbėdamas dažnai vartoja žodelį „aš“. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Jei mažyliui treji metukai, normalu, kad jis save sureikšmina. Tačiau tai neįrodo, kad jis - vidinio intelekto tipo. Tėvai, pastebėję, kad namuose auga individualistas, itin daug besidomintis savimi, vertinantis save, jautriai reaguojantis į savo sėkmes ir nesėkmes, turėtų palikti tokiam vaikui erdvės jo pasauliui, skatinti mokytis savarankiškai, ateityje pasiūlyti rašyti dienoraštį.
7. Tarpasmeninis (socialinis) intelektas. Tokio tipo vaikas labai socialus ir lengvai bendrauja bet kokioje aplinkoje. Tarpasmeninį intelektą turintį vaiką patariama leisti į darželį, nes jam ypač svarbi kolektyvinė veikla ir socialiniai santykiai.

Renkant papildomus užsiėmimus savo atžalai, tėvams pirmiausia svarbu pažinti savo vaiko intelektinį tipą. Beje, kiekvienas vaikas turi visus septynis pažintinius intelekto tipus. Tačiau dažniausiai dominuojantys būna du ar trys tipai. Nepatartina pulti į kraštutinumus. Kartais tėvai, pastebėję tam tikrus vaiko gabumus, iš karto tikisi rezultatų. Pavyzdžiui, piešti linkusiam mažyliui „nulipdo“ dailininko ateitį ir kiekvieną dieną tikisi, kad jis nupieš ypatingą kūrinį. Dar viena tėvų atsakomybė - suteikti vaikui tinkamas priemones ir sąlygas lavintis. Taigi, kokias mažylio savybes lavinti - tėvų pasirinkimas. Tačiau psichologė pataria būtinai įvertinti, ar vaikas nebus per daug apkrautas. „Siūlyčiau vaikui lankyti užsiėmimą, kuris jam malonus, kuriam jis gabus, ir pasirinkti dar vieną papildomą veiklą, kurioje jam sekasi sunkiau“, - rekomenduoja K. Bajoriūnienė.

Emocinio intelekto ugdymas ypatingai aktualiu tampa vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsiranda natūralus poreikis susirasti draugų, bendrauti su mokytojais, rezultatyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, įveikti sunkumus, atpažinti bei valdyti emocijas. Lavindami emocinį intelektą, mes mokomės pažinti ne tik savo, bet ir kitų emocijas, poreikius, tikslus, mokomės tinkamai prisitaikyti prie tam tikrų situacijų, spręsti problemas, laviname mąstymą, dėmesį ir t.t. Manau, kad tai iš dalies nulemia ir kitas protines būkles. Emocinio intelekto ugdymas labai svarbus, kuris turės labai didelės reikšmės visam tolimesniam žmogaus gyvenimui. Jis turi būti tikslus, vienodas iš šeimos ir ugdymo įstaigos, tada bus pasiektas rezultatas. Kadangi ikimokyklinis amžius yra tas amžius, kada vaikai pradeda socializavimosi procesą, manau, kad emocinio intelekto ugdymas - tai tarsi žemėlapio davimas vaikui, susiduriant su įvairiomis kebliomis, klaidžiomis bendravimo situacijomis. Emocinis intelektas padeda vaikams socializuotis įvairiose aplinkose.

Lauko darželiuose, kurie pripažinti inovatyvia praktika ir neatsiejama ateities švietimo dalimi, gamtinė aplinka išnaudojama maksimaliai. Tai stimuliuoja vaikų sensorinius ir fizinius gebėjimus, pozityviai veikia jų nervų sistemą ir adaptaciją. Vyksta visuminis ir patirtinis vaiko ugdymasis, panaudojant priemones, esančias gamtoje. Tyrime, taikant pusiau struktūruotą interviu, dalyvavo pedagogai, dirbantys Lauko darželiuose. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad vaikų emocinio intelekto ugdymui Lauko darželiuose didžiausią įtaką turi naudojamos funkcionalios erdvės, gamtinės priemonės, natūrali miško aplinka, vaidmeniniai žaidimai, knygų terapija ir specialios programos, orientuotos į emocinio intelekto ugdymą.

Aprašymas / Turinys

• Uždelstas imitavimas.
• Atsiranda simbolinis žaidimas arba žaidimas apsimetant.
• Piešinys.
• Kalba.
• Nesugeba vienu metu sutelkti dėmesio į kelis objektų matmenis.
• Egocentriškas ir animistinis mąstymas.

tags: #intelektu #tipai #ikimokyklinis

• Gimtadienio diplomai vaikams
• Šeimos ryšiai Haris Poteris ir prakeiktasis vaikas
• Kaip naudoti EASY TEST nėštumo testą
• Stilius ir funkcionalumas: raudona vaikiška striukė
• Velykų papročiai Kauno rajone