Nėštumo planavimas arba jo nesulaukimas yra laikotarpis, kai moterys atidžiai stebi savo kūno pokyčius, laukdamos pirmųjų nėštumo požymių. Tačiau svarbu suprasti, kad ne visos moterys patiria tuos pačius simptomus, o kai kurios gali visai nejusti jokių ženklų.

Pagrindiniai nėštumo požymiai:

• Vėluojančios mėnesinės: Tai vienas dažniausių ir ryškiausių nėštumo požymių, tačiau mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip stresas, liga ar vaistų vartojimas.
• Implantacinis kraujavimas ar tepimas: Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą ar rusvą tepimą kelias dienas prieš numatomas mėnesines (apie 4 nėštumo savaitę). Tai gali būti implantacinis kraujavimas, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje.
• Pabrinkusios ir skausmingos krūtys: Jautrūs speneliai ir krūtų padidėjimas gali pasireikšti jau apie 4-6 nėštumo savaitę dėl hormonų poveikio.
• Patamsėję išoriniai lytiniai organai: Padidėjęs kraujoplūdis į lytinius organus gali lemti jų gleivinės patamsėjimą.
• Gausios makšties išskyros: Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos makšties išskyros gali tapti gausesnės (leukorėja).
• Rytinis pykinimas ar vėmimas: Šie simptomai dažniausiai prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris vargina vos pastojus. Pykinimas gali tęstis iki 12-16 savaitės, o kartais ir ilgiau.
• Dažnas šlapinimasis: Ypač naktinis šlapinimasis gali pasireikšti apie 6 nėštumo savaitę ir tęstis iki nėštumo pabaigos.
• Nuovargis ir silpnumas: Organizmas gamina daugiau progesterono, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios.
• Irzlumas ir nuotaikų kaita: Hormoniniai pokyčiai gali sukelti emocinius svyravimus.
• Paštrėjusi uoslė: Dauguma nėščiųjų pastebi itin jautrią uoslę.
• Skonio pasikeitimas: Gali pakisti maisto pomėgiai.
• Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas: Virškinimo sistemos veiklos pokyčiai gali sukelti šiuos simptomus.
• Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta: Tai gali būti vienas iš ankstyvųjų požymių.

Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, svarbu nepamiršti, kad juos gali sukelti ir kiti veiksniai. Todėl, norint patvirtinti nėštumą, būtina atlikti testą arba kreiptis į gydytoją.

Kaip atlikti nėštumo testą?

Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l. Prieš atlikdama testą, atidžiai perskaitykite jo instrukciją, nes naudojimo taisyklės gali skirtis. Daugelis gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai klaidingai neigiamas rezultatas gaunamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamas rezultatas pasitaiko labai retai.

Kada atlikti nėštumo testą?

• Geriausia atlikti testą praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių.
• Ankstyvieji nėštumo testai gali nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios.

Jei testas teigiamas, nedelsdama kreipkis į gydytoją nėštumo patvirtinimui ir tolimesnių tyrimų planavimui. Jei testas neigiamas, bet simptomai išlieka, pakartokite testą po kelių dienų arba pasikonsultuokite su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Sužinojusi apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu).

Reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus.

Neplanuotas nėštumas ir nežinojimo laikotarpis

Ne visos moterys kruopščiai planuoja nėštumą. Kai kurios pastoja neplanuotai ir apie tai sužino praėjus vienam ar daugiau nėštumo mėnesių. Tokiose situacijose moterys gali jausti kaltę dėl galimo alkoholio vartojimo ar kitokio neatsakingo elgesio nežinant apie nėštumą. Nors kaltė nieko nepakeis, svarbu suprasti, kad nerimas nepalankus nei motinai, nei vaisiui.

Tyrimai rodo, kad nemaža dalis moterų vartoja alkoholinius gėrimus pirmuosius 3 nėštumo mėnesius, kol dar nežino, kad laukiasi. Jei patiriate nerimą ar kaltės jausmą, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus, praktikuoti atsipalaidavimo technikas, kalbėtis su artimaisiais.

Galimi šalutiniai poveikiai ir rizikos:

• Persileidimas.
• Vaisiaus alkoholinio sindromo spektro sutrikimai (VASSD), centrinės nervų sistemos pažeidimai, veido defektai, augimo ir intelektinės problemos.
• Neteisingas vaistų vartojimas.
• Rentgeno tyrimai.
• Infekcinės ligos.
• Nesveika mityba.
• Stresas.

Svarbu suprasti, kad kūdikio vystymasis yra procesas, todėl žala dėl alkoholio, išgerto dar nežinant, kad procesas prasidėjo, gali būti mažesnė nei baiminamasi. Pasikonsultuokite su gydytoju, pradėkite sveiką gyvenseną ir reguliariai lankykite prenatalinę priežiūrą.

Sportas nėštumo metu

Sportas nėštumo metu yra naudingas tiek motinai, tiek vaisiui. Jis mažina nugaros skausmus, gerina nuotaiką, stiprina raumenis ir širdies bei kraujagyslių sistemą, padeda kontroliuoti svorį ir gerina miegą.

Naudingas sportas:

• Vaikščiojimas
• Plaukimas
• Šokiai
• Važiavimas dviračiu
• Lengva aerobika
• Joga

Sporto šakų, kurių reikėtų vengti, pavyzdžiai:

• Kontaktinis sportas (futbolas, krepšinis).
• Sportas, kuriame yra didelė kritimo rizika (slidinėjimas).
• Sportas, kuriame reikia sulaikyti kvėpavimą (nardymas).
• Sportas, kuriame reikia gulėti ant pilvo.

Visada svarbu jausti savo kūną ir nedaryti jokių pratimų, jei jaučiate diskomfortą, galvos svaigimą ar skausmą.

Vitaminai ir mineralai nėštumo metu

Nėštumo metu itin svarbu užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį organizme. Tarp svarbiausių yra:

• Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama vartoti 400-800 mg per dieną, pradedant dar planuojant nėštumą.
• Geležis: Būtina išvengti anemijos ir palaikyti tinkamą deguonies tiekimą.
• Kalcis: Svarbus vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi.
• Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR): Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
• Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko imuninę sistemą.
• Magnis: Svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
• Cinkas: Stiprina imuninę sistemą.
• Jodas: Būtinas mamos ir vaisiaus skydliaukės veiklai.

Visada svarbu pasitarti su gydytoju dėl vitaminų ir papildų vartojimo, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį.

Pogimdyminė depresija: Tai dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo, kurį gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant hormonų svyravimą, psichologinę būklę iki nėštumo ir po gimdymo, socialinio palaikymo stoką. Jei jaučiate simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus.

tags: #kada #suzinojote #apie #nestuma

• Kaip nustebinti tėtį
• Vaikų iššūkiai Lietuvoje
• Gimtadienio palinkėjimai
• Burokėlių dažai Velykiniams kiaušiniams
• Kaip parduoti vaikišką vežimėlį