Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta iki 22 nėštumo savaitės. Tai nepaprastai emocingas ir skausmingas metas visiems, ypač moteriai, gedinčiai dėl savo negimusio kūdikio mirties. Tokie įvykiai dažnai palieka gilų emocinį randą, o aplinkinių reakcija kartais tik didina vienatvės jausmą.

Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Tyrimų duomenimis, ketvirtadalis nėštumų baigiasi persileidimu, nesivystančiu nėštumu ir pan. Tačiau mes galime kalbėti tik apie patvirtintus atvejus. Yra dalis nėštumų, kai menstruacijos vėluoja, tačiau moteris nežino, kad yra nėščia. Prasidėjęs kraujavimas tokiu atveju yra palaikomas mėnesinėmis, ir nors jis gali būti gausesnis, tačiau moteris gali net neįtarti, kad jai įvyko persileidimas.

Nėra vienos konkrečios priežasties, kodėl įvyksta persileidimas. Paprastai persileidimų priežastys lieka neaiškios. Pusės visų savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida. Tuomet persileidimas yra moters organizmo reakcija į nenormalų vaisiaus vystymąsi. Labai dažnai šio proceso neįmanoma sustabdyti, tačiau kai kuriais atvejais visgi galima apsaugoti moterį nuo persileidimo. Kita vertus, savaiminis abortas gali kilti dėl nuolatinio moters organų veiklos nefunkcionavimo (dėl deformuotos gimdos, gimdoje esančių randų, gimdos gleivinės miomų ir pan.); taip pat dėl nežinomų genetinių priežasčių; dėl žalingo gyvenimo būdo - rūkymo, streso, prastos mitybos; dėl stiprių išorinių fizinių sukrėtimų - traumų, supimosi, sporto, energingų lytinių santykių; dėl silpnos imuninės sistemos (persileidimai įvyksta ir tada, kai moters

imuninė sistema vaisių suvokia kaip svetimkūnį); įvairių infekcinių ligų (pavyzdžiui, ŽIV, tymai ir kt.); kitų nežinomų priežasčių. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Svarbu suprasti partnerio genetinę sveikatą, kad būtų galima išvengti galimų genų anomalijų. Atliekant šį tyrimą, taikant NGS (angl. Next Generation Sequencing) metodą vienu metu, 5-ąją embriono vystymosi dieną tikrinamas visas chromosomų rinkinys. Viena persileidimo priežasčių - kraujo krešėjimo sutrikimai (koagulopatija). Dar viena rimta problema šiuolaikiniame pasaulyje, žinoma, yra imuninės sistemos sutrikimai, galintys pasireikšti ir jauname amžiuje. Genetinis persileidimo audinio tyrimas - tai visų vaisiaus (embriono) chromosomų analizė, atliekama NGS (angl. Next Generation Sequencing) metodu, kuria nustatomas chromosomų persitvarkymas 1-22 autosomose bei X ir Y lytinėse chromosomose. Šiuo metodu aiškiai nustatoma, ar persileidimą sukėlė vaisiaus chromosomų anomalija. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Progesteronas per gimdos gleivinės prostaglandinus veikia kaip vietinis imunosupresinis veiksnys, kad išsaugotų alosvetimkūnį, t.y. Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Nustatyta, kad apsaugant vaisių svarbūs vadinamieji P receptoriai, kuriuos paveikus gaminamas baltymas, svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Nustatyta, kad moterims, kurioms įvyksta įprastiniai persileidimai, yra mažiau P receptorių.

Agnė - jauna moteris, kurios gyvenimas palaipsniui apsivertė aukštyn kojom. Kadaise ji turėjo viską: butą, darbą, draugus ir santykius. Tačiau po dviejų patirtų persileidimų jos gyvenimas pradėjo slysti iš rankų ir vieną šaltą žiemos dieną ji atsidūrė gatvėje be pastogės. Kai Alexandra Dolphin sužinojo, kad laukiasi pirmojo kūdikio, ją užplūdo prieštaringi jausmai. Vos prieš kelias dienas po patirto priepuolio buvo miręs jos vyras Stuartas (30). Prieš devynis mėnesius projektų vadovu dirbančiam vyrui buvo diagnozuotas smegenų vėžys, o pora desperatiškai norėjo sukurti šeimą. Iš „Tėvai paprastai“ studijos tėtis Simonas sveikinasi 34-iąjį kartą. „Tėvų darželio“ ir tv3.lt kartu rengiamoje tinklalaidėje kalbame įvairiausiomis temomis, ir visas šias temas galite rasti mūsų „Youtube“ kanale. Jauna mergina ryžosi atvirai išpažinčiai apie nuolat girdimas žeidžiančias replikas dėl to, kad yra jauna mama, turinti didelę šeimą. Tačiau į užgaulius žodžius ji stengiasi nekreipti dėmesio - sako, kad myli savo gyvenimą ir nieko jame nenorėtų keisti. Mergina, vardu Angie, sulaukusi 19 metų buvvo pastojusi net septynis kartus. Šiluvoje prieš porą metų atsirado kapas, kurio anksčiau Lietuvoje niekuomet nebuvo. Iki šiol sužinojus, kas jame palaidota, širdį suspaudžia ne vienam. Amžinojo poilsio į kapą atgulė daugiau nei du tūkstančiai kūdikių, nesulaukusių nė 22 gyvenimo mamos įsčiose savaitės. Spalio 13 d., sekmadienį, po 12 val. Šv. Mišių Šiluvos bazilikoje antrus metus iš eilės šio miestelio kapinėse bus palaidoti iki 22-os nėštumo savaitės ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Lapkričio 13 d. pradės veikti speciali Šiluvos kapavietė, kurioje bus laidojami iki 22-os nėštumo savaitės Kauno ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Tai pirma bendra tokiems kūdikiams skirta Kauno ligoninių kapavietė, kuri bus nuolat pildoma. Šiluvos kapinėse po didžiule liepa pirmiausiai bus palaidotos urnos su 2020-2023 m. mirusių kūdikių palaikais. Iš viso Greta (vardas pakeistas) laukėsi šešis kartus. Tačiau iš šešių nėštumų šiuo metu mergina augina tik du vaikus. Abortas, persileidimas, negimdinis nėštumas ir deguonies trūkumas - tai Gretos vaikų mirčių priežastys. Pokalbio metu Greta pasidalijo, kas yra sunkiausia netekus kūdikio, kaip netektys paveikė jos romantinius santykius ir ką jai šiuo metu reiškia auginami vaikai. Inžinierė Laura Corcoran iš Didžiosios Britanijos, patyrusi šešis persileidimus, buvo priversta laikyti savo negimusį kūdikį šaldytuve dėžutėje kartu su maisto produktais. Šis itin sukrečiantis išgyvenimas įkvėpė moterį sukurti unikalų įrenginį, galintį padėti kitoms moterims išsaugoti orumą patiriant šią skaudžią netektį, rašoma mirror.co.uk. Vika Karlonė patyrė šį skausmą net du kartus: 2016 m. neteko 4,5 mėnesio sūnelio, gimusio su Edvardso sindromu, o vėliau išgyveno persileidimą. 37-erių vilnietės Anos likimas nepagailėjo - vėlyvas persileidimas po COVID-19 infekcijos, žaibinė meningokoko forma, nusinešusi brolio gyvybę, tėvo infarktas, ilgos darbo valandos, visiškas perdegimas ir galiausiai - sudėtinga operacija, kai gydytojas atvirai pasakė: nežinia, ar ji pabus po narkozės. Tai nėra išgalvota drama. Klaipėdietė Valda Plisienė (33) - plačiai besišypsanti ir mėgstama veikla užsiimanti dviejų žavingų dukrelių mama. Tačiau dabar iš jos sklindanti ramybė slepia sunkias gyvenimo negandas - patirtus du persileidimus ir pogimdyvinę depresiją. 14 persileidimų išgyvenusi pora pagaliau sūpuoja stebuklingai gimusį kūdikį. Dirbtinį apvaisinimą jie laimėjo feisbuko konkurse. Jo Scollen (47) su vyru Jasonu (49), gyvenantys Ispanijoje, beveik 20 metų bandė susilaukti kūdikio, ir nors moteris visada lengvai pastodavo, visi nėštumai nutrūkdavo dar iki 14 savaitės. 33 metų Liza iš Birmingemo, nenorinti atskleisti savo pavardės, 2007 metais susilaukė pirmagimio ir šis nėštumas buvo visiškai sklandus. Tačiau po to slaugos darbuotoja išgyveno du gniuždančius persileidimus ir jai buvo diagnozuotas nepaaiškinamas nevaisingumas. Viena moteris išliejo savo širdies skausmą, po to, kai ji patyrė 27 persileidimus.

Persileidimo simptomai ir rūšys

Persileidimo požymiai - kraujavimas, pilvo skausmai. Kuo persileidimas įvyksta anksčiau, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas pats susitvarkys ir išsivalys. O kuo didesnis nėštumas - tuo didesni skausmai, didesnis kraujavimas ir grėsmė moters gyvybei. Esant stipriam pilvo skausmui ir gausiam kraujavimui atliekama operacija - gimdos turinio atsiurbimas. Tačiau jeigu nėštumas dar labai mažas, pavyzdžiui, 4-5 savaitės, ir viskas prasideda bei vyksta natūraliai, tuomet geriau išvengti operacijos. Tokio persileidimo metu kraujavimas būna panašus kaip per mėnesines ar kiek gausesnis, su kraujo krešuliais. Esant didesniam nėštumui, pavyzdžiui, daugiau nei 11-12 savaičių, pilvo skausmas ir kraujavimas būna daug gausesnis, tuomet didėja rizika ir moters sveikatai, ji gali nukraujuoti, viskas vyksta daug grėsmingiau, dažnai reikalingas gydytojų įsikišimas ir pagalba.

Skiriami keli persileidimo tipai:

• Gresiantis persileidimas: būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Daugelį gresiančių persileidimų galima išgelbėti. Tokiais atvejais gydytojai pataria gulėti lovoje, neretai moteris yra hospitalizuojama. Jai atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vystosi vaisius. Taip pat atliekami hormoniniai tyrimai, norint nustatyti, ar hormonų koncentracija yra pakankama nėštumui išsaugoti. Vis dėlto, jeigu skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka.
• Prasidėjęs persileidimas: jei moteris numoja ranka į pirmuosius persileidimo simptomus arba gydymas įtarus gresiantį persileidimą yra neefektyvus, tuomet išsaugoti vaisių tampa nebeįmanoma. Moteriai įvyksta persileidimas, o jo simptomai yra stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas. Gimda kietėja, nors jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs. Nėštumas nutrūksta tuomet, jei atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo. Nėštumo išsaugoti neįmanoma progresuojančio persileidimo metu. Pastarajam būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į jau atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai nuolat stiprėja, moteris gausiai kraujuoja. Gimda būna standi, o gimdos kakelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai.
• Dalinis persileidimas: jo metu vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Vėliau specialistai privalo iki galo išvalyti likusią placentos dalį. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais.
• Visiškas persileidimas: tai toks procesas, kurio metu vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros nereikalingos. Tiesa, toks persileidimas yra gana retas reiškinys. Jis dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Visiško persileidimo požymiai - sukietėjusi, sumažėjusi ir susitraukusi gimda. Gimdos kaklelis uždaras ar atviras. Moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų.
• Ankstyvas persileidimas: yra tuomet, kai jis įvyksta iki 12 nėštumo savaitės. Būtent tokiu metu persileidimas įvyksta dažniausiai. Įprastai moteris tuomet jaučia skausmus ir pilvo spazmus centrinėje pilvo dalyje. Kartais pasireiškia aštrus skausmas pilvo apačioje, kuris gali trukti net keliasdešimt valandų. Skausmus gali, bet nebūtinai lydi kraujavimas. Neretai gali pasireikšti nežymūs „tepimai“, kurie tęsiasi net kelias dienas. Apie prasidėjusį persileidimą gali perspėti atsiradę kraujo krešuliai.
• Vėlyvas persileidimas: įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaičių. Jis sudaro maždaug 25 proc. visų persileidimo atvejų. Skirtingai nuo ankstyvo persileidimo, kurio priežastis įprastai yra vaisiaus vystymasis, vėlesnis persileidimas įvyksta dėl sutrikimų moters organizme - per mažos hormonų gamybos, neteisingo vaisiaus prisitvirtinimo. Vėlesnio persileidimo požymiai - kelias dienas pasirodančios rožinės ar rudos išskyros, turinčios specifinį kvapą. Nors tai nebūtinai reiškia, kad nelaimė yra neišvengiama, tačiau būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, net jei neprasideda stipresni skausmai, o tik pasirodo mažos kraujo dėmės ar „tepimai“, reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą. Ne visi persileidimai turi tokią pačią eigą ir simptomus, todėl specialisto apžiūra yra būtina.

Nėštumo metu mėnesinių negali būti. Kraujavimas nėštumo metu yra negeras ženklas, reiškiantis grėsmę nėštumui, gresiantį persileidimą. Tačiau kartais nėštumui tvirtinantis į gimdą gali vykti implantacinis pakraujavimas. Taigi, pakraujavimų nėštumo metu gali būti įvairių ir dėl pačių įvairiausių priežasčių (infekcija, polipas, kraujo krešumo sutrikimai ir pan.). Visgi pakraujavimai nebus tokie reguliarūs, ar tokie patys, kaip mėnesinių kraujavimas. Bet kuriuo atveju, kraujuojant reikia kreiptis į gydytojus ir pasitikrinti.

Emocinis persileidimo poveikis ir kaip jį įveikti

Kūdikio netektis ar persileidimas - viena sunkiausių patirčių, kurias gali išgyventi moteris. Tai nepaprastai emocingas ir skausmingas metas, ypač moteriai, gedinčiai dėl savo negimusio kūdikio mirties. Tokie įvykiai dažnai palieka gilų emocinį randą, o aplinkinių reakcija kartais tik didina vienatvės jausmą. Persileidimas - viena iš tų temų, apie kurias moterys nedrįsta kalbėti. Pasak šią skaudžią patirtį išgyvenusios Monikos Tekutienės, viena iš priežasčių gali būti tai, kad moterys šiuo klausimu sulaukia per mažai pagalbos ir palaikymo. Kai tavo artimas žmogus patiria kažką labai skaudaus, sunku rasti tinkamus žodžius, juos nuraminti. Kartais atrodo, kad „labai užjaučiu“ tiesiog nepakanka. Tai paprastas, užjaučiantis atsakymas, kurio tikėjosi sulaukti viena moteris, kai kolegei papasakojo, kad neseniai patyrė persileidimą.

Ištikus persileidimui vertėtų leisti sau liūdėti, neslėpti skausmo. Liūdesys yra natūrali reakcija. Jeigu ją užgošite, slėpsite nuo savęs, vėliau tai gali pasireikšti fiziniais skausmais, ligomis, psichinės veiklos sutrikimais (nerimo priepuoliais, nemiga, depresija ar kt.). Leiskite sau liūdėti ir pamatysite, kaip laikui bėgant ši būsena ims keistis. Pamažu skausmas dėl persileidimo peraugs į planus apie naują nėštumą.

Jeigu atrodo, kad „daugiau nebegalite“, atminkite, kad ir kitoms moterims taip dažnai nutinka, juk persileidimų statistika tikrai gausi. Pabandykite pasikalbėti su draugėmis, galbūt ir jos yra patyrusios panašių išgyvenimų. Taip pat internete galite rasti forumų, kuriuose moterys dalijasi tokia pačia patirtimi - žmonių, išgyvenančių tą pačią nelaimę, bendruomeniškumas gali padėti išsklaidyti vienišumo jausmą. Alyssa Milano manė, kad persileidimai, kuriuos ji patyrė, buvo „karminė bausmė“ už abortus, kuriuos ji pasidarė būdama 20-ies. „Aš tikrai turėjau tokį momentą: „Na, aš esu baudžiama iš esmės už abortus, kuriuos pasidariau 20-ies“, - ketvirtadienį tinklalaidėje „Me Becoming Mom“ pasakojo 48 metų aktorė. Milano pridūrė, kad terapija padėjo jai vėliau gyvenime įveikti tuos jausmus, rašoma pagesix.com.

Anksčiau manyta, kad po persileidimo geriau nepastoti dar bent 6 mėn., dabar gydytojai teigia, jog nėštumas galėtų prasidėti jau po 2 mėn. nuo nesėkmės - nėra jokių įrodymų, jog dėl to padidės persileidimo rizika. Prieš vėl pastodama stiprinkite savo organizmą. Stenkitės maitintis pagal sveikos mitybos principus, atlikti lengvus fizinius pratimus, gerti vitaminus ir moters fizinę sveikatą stiprinančius vaistus. Neplanuokite nėštumo, jeigu ką tik persirgote virusine liga, nes yra tikimybė, kad virusas persiduos naujam vaisiui. Jeigu vėl pastojote, stebėkite savo kūno pokyčius. Paprasti skausmo spazmai yra natūralūs, taip pat kaip ir negausus kraujavimas praėjus septynioms dienoms nuo pastojimo, - dėl to nerimauti neverta. Tačiau, jeigu jaučiate kitus persileidimo simptomus (stiprius visą dieną neatslūgstančius skausmus, gausų kraujavimą, kai išskyrose atsiranda gumulų, krešulių) ar kitus nemalonius, neįprastus pojūčius, nedelsiant kreipkitės į medikus. Atminkite, kad persileidimas yra dažnas reiškinys, o jo priežastis nurodyti sunku. Vienas nesėkmingas bandymas išnešioti kūdikį neturėtų atbaidyti nuo minties dar kartą pastoti. Įveikite liūdesį ir nebijokite planuoti šeimos pagausėjimo iš naujo.

Krizinio nėštumo centras kartu su „Eurovaistine“ kviečia palengvinti kasdienybę moterims, kurioms nėštumas paženklintas ypatingais iššūkiais. Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „persileidimas“.

Persileidimo prevencija ir planavimas

Nėra būdų, kaip visiškai išvengti persileidimo, tačiau yra dalykų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį: svarbu planuojant nėštumą atsisakyti žalingų įpročių, sveikai gyventi, sportuoti, planuoti pastoti jaunesniame amžiuje, išsigydyti ligas ar bent jau jas stabilizuoti, jeigu vartojame vaistus, rinktis tokius, kurie nekenktų nėštumui, būtinai gerti folio rūgštį, kuri sumažina centrinės nervų sistemos apsigimimų bei nervinio vamzdelio defektų riziką. Folio rūgštį reikėtų pradėti vartoti bent tris mėnesius iki nėštumo ir iki 12 nėštumo savaitės. Nėštumo planavimas, ligų stabilizavimas, sveikas gyvenimo būdas - tai pagrindinės priemonės, galinčios bent kiek sumažinti persileidimo riziką. Visgi daugumos persileidimų negalime nei išvengti, nei sustabdyti.

Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė. Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą. Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus. Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą.

Jeigu persileidimas įvyko pirmą kartą, tai traktuojama kaip atsitiktinumas, todėl nereikėtų stresuoti ir labai išgyventi, kartais gamta žino geriau, kaip viskas turi būti, tačiau jeigu tai kartojasi, reikia ieškoti priežasčių. Jeigu įvyksta keli persileidimai iš eilės, tuomet rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus, pasikonsultuoti su endokrinologu, genetiku, hematologu ir kitais specialistais, kad būtų įvertinta, ar nėra ligų, lemiančių dažnus persileidimus, kurias reikėtų gydyti.

Jeigu persileidimo priežastys liks neaiškios, nėra pagrindo manyti, kad ir kitas nėštumas bus nesėkmingas. Pastarąjį galėjo sukelti momentinė priežastis, pavyzdžiui, gripo virusas, stresas ar kt. Tad geriau nugalėti persileidimo baimę ir bandyti vėl.

Po persileidimo medikai bandys įvertinti jūsų situaciją ir nustatyti nelaimės priežastis. Dažnai tai padaryti sunku, tačiau retesniais atvejais, kai vaisiaus išnešiojimui trukdo, pavyzdžiui, deformuota gimda ar kitos ne momentinės priežastys, verta apmąstyti tai, jog ir kiti nėštumai gali būti labai rizikingi. Tokiu atveju gali tekti galvoti apie alternatyvas, pavyzdžiui, įsivaikinimą.

tags: #kaip #atrodo #persileidimas #video

• Funkcionalumas ir saugumas vaikų kambaryje
• Priedai vertinant socialinės globos poreikį
• Verslo imperijos tęsėjas Artūras Rakauskas
• Sauliaus Pilinkaus gyvenimas
• Vaiko adaptacija darželyje