Religinės ir kalendorinės šventės vaikams: pažintis ir supratimas
Religinės ir kalendorinės šventės vaikams: pažintis ir supratimas
Etikos dalyko paskirtis - ugdyti atsakingą, sąmoningą mokinių nuostatą savęs, kito asmens (toliau - Kito), visuomenės, gamtos ir pasaulio atžvilgiu.
Etikos pamokose mokiniai mokosi kelti etinius, filosofinius klausimus, padedančius geriau pažinti savo emocijas, jausmus, mintis, atveriančius dialogo su Kitu galimybę bei norą suprasti buvimo mažose ir didelėse bendruomenėse, kuriose kasdien gyvenama ir veikiama, prasmę.
Etikos dalyko tikslas - sudaryti sąlygas, kad etikos pamokose mokiniai ugdytųsi atsakomybę už savo žodžius, veiksmus, santykius su kitais žmonėmis, visuomene, gamta ir pasauliu bei virtualia realybe, gebėjimą suprasti ir užjausti ne tik artimus, bet ir geografiškai bei patirtimi nutolusius asmenis, gebėjimą nesitaikstyti su prievarta, neteisingumu, patyčiomis, padėti kitam ištikus nelaimei.
Etikos dalykas skatina humanitarinį mokinių smalsumą, jų susidomėjimą asmens tapatumu ir įvairiomis jo raiškos formomis: požiūriu į save, santykius su kitu asmeniu, su visuomene ir gamta.
Ugdomas kritinis mąstymas, kuris įgalintų savarankiškai tirti iškylančias problemas ir stiprintų saviugdos poreikį.
Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi kelių pakopų komunikacijos lygmenų, kurie skiriasi pagal savas-svetimas kategorijas.
Jie mokosi palaikyti empatiškus tarpusavio santykius ne tik su šeimos nariais ar draugais, bet ir suvokti ir realizuoti tolerantiškos komunikacijos galimybę su socialiai nutolusiais asmenimis bei grupėmis.
Mokiniai palaipsniui ugdosi gebėjimą ne tik būti komunikacijos recipientai, bet ir aktyvūs jos kūrėjai, socialinių projektų iniciatoriai bei vykdytojai.
Išskirtinis dėmesys skiriamas virtualiosios komunikacijos etiniams aspektams.
Etikos dalyko veiklose ugdoma socialinė atsakomybė ne tik už artimuosius ar draugus, bet ir nepažįstamus, svetimus, už pasaulio likimą ir gamtą.
Mokiniai ugdosi praktinius pagalbos kitiems įgūdžius.
Gebėjimų srities aš-mes rakursu mokiniai ugdosi suvokti socialinio gyvenimo įvairovę, tapatumo ir kitybės dinamiką bei bendruomenės įtakos asmens tapatumui prasmę ir svarbą.
Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi apmąstyti jausmų ir emocijų įvairovę bei jų prasmę, ugdosi empatiją bei gebėjimą suprasti emocijas, siekia mąstymo ir jausmų dermės, kuri stiprina psichinę ir fizinę sveikatą.
Etikos dalyko veiklose mokiniai, viena vertus, susipažįsta su kultūra kaip etnografiniu asmens tapatumo šaltiniu.
Kita vertus, domisi ir kitomis šalies bei pasaulio kultūromis.
Šiuo aspektu mokiniai ugdosi gebėjimą puoselėti ir vertinti ne tik savos, bet ir kitos etninės ar religinės grupės unikalumą: jie ugdomi savo šalies ir pasaulio piliečiais.
Etikos dalyko veiklose ugdomas kūrybinis mąstymas, t. y. gebėjimas patiems kelti klausimus, gebėjimas inovatyviai, netradiciškai spręsti kylančius klausimus, drąsa kelti probleminius klausimas ir gebėjimas suvokti alternatyvių atsakymų galimybę (mano atsakymas nebūtinai yra pats geriausias).
Ugdomasi ištvermė ir drąsa pasitikti gyvenimo sudėtingumą.
Religinės ir kalendorinės šventės vaikams
Dauguma XIX-XXa. Dar visai neseniai apie daugelį kalendorinių švenčių kalbėjome kaip apie atgyveną, turinčią išnykti.
Manyta, kad pagrindinė Kučių, Kalėdų, Verbų, Velykų šventimo priežastis yra žmonių religingumas.
Lietuvių liaudies dainos yra skirstomos į grupes, tai darbo, vestuvių, meilės, šeimos gyvenimo dainos ir dar daugiau.
Prie šių grupių priskiriamos ir kalendorinės šventės.
Paprastai senoviniai lietuvių liaudies papročiai ir apeigos skirstomos į tokias pagrindines grupes: darbo, šeimos, bendruomeninės, kalendoriaus.
Tačiau neretai vieną ar kitą paprotį sunku priskirti kuriai nors grupei.
Pavyzdžiui, Joninės (Rasos šventė) yra ir kalendorinė, ir šeimos šventė (Jono vardadienis).
Darbo grupės papročiai daugiausia atspindi svarbiausius lietuvių verslus - žemdirbyste ir gyvulininkystę.
Šeimos papročiai susiję su šeimos įvykiais - vardynos, vestuvės, laidotuvės.
Bendruomeniniams papročiams būdingiausia yra bendruomenės (kaimo) narių savitarpio pagalba, solidarumas, parama patekusiam nelaimėn.
Kalendoriniai papročiai ir apeigos atliekamos nustatytomis metų dienomis, t.y. per įvairias kalendorines šventes.
Krikščionybė saulės grįžimo laukimą sutapatino su adventu.
Adventas - tai ikikalėdinis laikotarpis, kada ruošiamasi Kristaus atėjimui į šį pasaulį.
Pagal bažnyčia kalendorių, adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas.
Kadangi Kalėdos būna įvairiomis savaitės dienomis, adventas trunka nuo trijų savaičių ir vienos dienos (kai advento pradžia XII.3d.) iki trijų savaičių ir šešių dienų (kai advento pradžia XI. 27d.).
Advento pirmas sekmadienis nuo IVa.
Advento pradžia žmonės laiko lapkričio 30-ą., šv. Andriejaus dieną.
Tą dieną atlikdavo apeigas, turinčias nulemti ateinančių metų derlių.
Ypač daug buriama, norint sužinoti, kas laukia kitais metais - vedybos ar viengungystė, koks bus vyras ar žmona.
Bene visoje Lietuvoje buvo paplitęs paprotys sėti kanapes apie šulinį.
Merginos slapčia pasemdavo saują kanapių, kartais aguonų arba sėmenų, ir sėdavo aplink šulinį, apeidamos tris kartus.
Berdamas sėklą kartodamas: „ Sėju sėju kanapėles aplink šulinėlį, duok Dieve, žinoti, su kuo būsiu vieką gyventi“.
Taip padariusios skubėdavo namo atsigult.
Ką tą naktį susapnuosi, tas ir bus tavo.
Senajame liaudies kalendoriuje šios šventės buvo senųjų metų palydėjimas ir naujųjų sutikimas.
Gruodžio 24d. naktis - pati ilgiausia, o nuo 25d.
Kūčių vardas kilęs iš ritualinio patiekalo, Kūčia.
Jį gamino iš šutintų kviečių, miežių, kruopų, žirnių, pupų su aguonomis pienu ar medumi ir vaišino mirusiųjų protėvių vėles.
Kūčias šventė dar iki krikščionybės įvedimo.
Kūčių diena pilna draudimų.
Iki Kučių visi stengėsi baigti svarbesnius darbus.
Tą dieną negalima nieko sukti, nes avys kvaituliu eis, negalima nieko siūti, nes gyvuliai sunkiai atsives, negalima verpti, malti, malkų skaldyti, kulti, nes tikėjo, kad triukšmingi darbai sukels ateinančios vasaros audras, o tos galinčios pakenkti pasėliams, gyvuliams, trobesiams ir žmonėms.
Daugiausia darbo Kūčių dieną turi moterys - joms ne tik reikia pagaminti valgį Kučių vakariene, bei Kalėdoms, bet ir sutvarkyti namus, pačioms pasiruošti.
Moterys skuba sutvarkyti trobą - mazgoja sienas, suolus, stalus, grindis.
Pavakary vyrai skuba į pirtį.
Su Kalėdomis prasideda gamtos atgimimas.
Ilgėja dienos ir trumpėja tamsus paros laikas.
Baigiasi senieji ir prasideda naujieji metai.
Todėl naktis iš Kūčių į Kalėdas pilna keistenybių.
Dvyliktą valandą gyvuliai ima tarp savęs kalbėtis, tik nevalia jų šnekos žmonėms klausytis.
Jei išgirsti kalbą, mirsi.
Naujieji metai reikšminga kalendoriaus šventė tapo tik paskutiniais dešimtmečiais, kai varžė švęsti Kalėdas.
Krikščioniškose šalyse prieš Kalėdas prasideda atostogos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Vaikus lanko Kalėdų senelis.
Mūsų vaikams dovanas dalija Senelis Šaltis.
Kaip ir prieš kitas šventes, žmonės stengėsi pabaigti pradėtus darbus, kad kitais metais sektųsi.
Buvo tikima: kaip sutiksi Naujus metus, taip ir gyvensi.
Todėl visi stengėsi būti linksmi, nesipykti.
Naujųjų metų dieną vieni kitus sveikindavo ir linkėdavo laimės.
Saulė jau grįžta gruodžio 25 d., tačiau tamsiosios jėgos dar siautėja.
Visas dvylika dienų (iki sausio 6 d.) žmonės atlikinėja įvairias apeigas.
Tos dienos kupinos tikėjimų, draudimų.
Visos žmonių pastangos būna nukreiptos į Saulę.
Toks laikotarpis nusistovėjo įvedus krikščionybę, kai sausio 6 d. imta švęsti Trijų Karalių šventę.
Tą dieną gimusį Kristų aplankė trys karaliai - Kasparas, Merkelis ir Baltazaras.
Užgavėnės - tai palydėtuvių šventė.
Dar XX a. pr. Užgavėnes Lietuvoje šventė tris dienas - sekmadienį, pirmadienį ir antradienį, vėliau - tik antradienį, 46 dieną prieš Velykas.
Per Užgavėnes yra paprotys daug kartų valgyti.
Dažniausiai tą dieną valgydavo 7, 9 ar net 12 kartų.
Skaičius 12 greičiausiai simbolizavo 12 sočių mėnesių, 7 - septynias pasninko savaites.
Valgė mėsą, mielinius blynus.
Per šią šventę žmonės persirengdavo visokiom pabaisom ir vaikščiodavo po kaimą.
Gavėnia - septynių savaičių pasninkas prieš Velykas.
Per gavėnią nutyla muzika, dainos, niekas nekelia vestuvių.
Krikštynos tylios - be dainų, be muzikos.
Jei gavėnioj paragausi pieno ar riebalo, bus nuodėmė.
Balandžio pirmoji - melų diena.
Jei tą dieną pavyks ką nors apgauti, seksis visus metus.
Apgautasis neužsigauna, nors iš jo ir juokiasi.
Tikėta, kad iš apgauto žmogaus atimama laimė.
Šeimininkas daržinėje darinėja veršiuką.
Šalia besisukinėjančiai kaimynų mergaitei sako: „nubėk ir atnešk dubenį taukams“.
Ta bėga ieškoti šeimininkės, o suradusi, aiškina, ko siųsta.
Šeimininkė šypsosi, nes žino, kad veršiukas neturi taukų, bet dubenį duoda.
Kai nutirpsta sniegas, pradeda dygti žolė, visi žmonės švenčia pavasario atėjimą.
Įvedus krikščionybę, ši šventė buvo susieta su Velykomis - Kristaus prisikėlimo švente.
Dar XX a. pr. Velykas Lietuvoje švęsdavo tris dienas, o rytų Lietuvoje - net keturias.
Prieš Velykas visi tvarkosi.
Vyrai tvarko kiemą, sodą, o moterys tvarkosi troboje.
Didįjį, arba švarųjį, ketvirtadienį kūrena pirtį.
Širmieji prausiasi vyrai, po jų moterys.
Motinos dienai pradžią bus davęs Anglijoje paplitęs paprotys lankyti motinas ketvirtą gavėnios sekmadienį.
Motinoms tą dieną įteikiamos gėlių puokštės, dovanos.
Po Pirmojo pasaulinio karo Motinos šventė tapo populiari daugelyje Europos šalių.
Be visuotinių švenčių, kurias švenčia visa Lietuva, buvo ir vietinės šventės - atlaidai.
Atlaidai - tai parapijos šventė, kurio nors šventojo garbei.
Kadangi atlaidai buvo nedarbo diena (dabar dažniausiai nukeliami į sekmadienį), tai į bažnyčią sugūžėdavo visi, kas tik galėjo atsitraukti nuo ūkio.
Lapkričio 1-ą bažnyčia mini Visų šventųjų dieną.
Tai diena, kai prisimenami mirusieji ir elgetos, žmonės, kurie nepajėgia darbu pelnyti sau duonos.
Tai buvo gyvųjų ir mirusiųjų ryšių, draugystės atnaujinimas.
M. Katkus rašė, tą dieną: „ . reikia nuvežti „ant mišių“ ir elgetoms išmaldų - bakaną duonos ir visą avį mėsos.
Visi elgetos, kurie yra parapijoje, susieina tą dieną sėdėti ant šventoriaus.
1-2 klasių koncentras.
Potemės: šeimos šventės.
Advento kalendorius - puikus būdas Kalėdų laukimą paversti kasdiene maža švente.
Advento kalendorius, tai kalendorius, skirtas įprasminti bei pažymėti Advento laikotarpį iki Jėzaus gimimo.
Adventas prasideda ketvirtą semadienį prieš Kalėdas, tad jo pradžia svyruoja nuo lapkričio 27 d.
Advento kalendoriai, paprastumo dėlei, įprastai prasideda gruodžio 1 d.
Manoma, kad šiuolaikinius primenantys advento kalendoriai atsirado XIX a. pab.
Artėjant šventėms „tuščių“ advento kalendorių rasite daugumoje parduotuvių.
Žinoma, rankų darbo advento kalendorius bus dar jaukesnis ir mielesnis.
Maži galvosūkiai: mini Rubiko kubas arba dėlionė.
Daugelis vaikų mėgsta galvosūkius.
Galite nupirkti Rubiko kubą arba mažą 3D labirintą.
Karnavalinės aprangos elementai.
Į advento kalendorių galima dėti smagius aksesuarus, pavyzdžiui, klouno nosį, priklijuojamus ūsus ar antakius, lankelį su elnio ragais ir t.
Užrašų knygelė.
Knygelė.
Knyga - visada puiki dovana.
Belaukiant švenčių puikiai tiks teminės knygos apie Kalėdas ar žiemą.
Jeigu knyga netelpa į advento kalendorių, galite į jo langelį įdėti raštelį su užuomina, kur ieškoti knygos, pavyzdžiui, „Staigmena laukia po lova“.
Knygų skirtukas.
Šventinių atvirukų gamybos rinkinukas.
Puiki veikla advento laikotarpiu - atvirukų gamyba, todėl galite paieškoti nedidelio formato popieriaus rinkinių, piešimo priemonių (pavyzdžiui, blizgių rašiklių), blizgių klijų ir kt.
Sausainių formelės arba sausainių gamybos rinkinukas.
Galite nupirkti kelias sausainių formeles arba visą priemonių rinkinį: jį galėsite išskirstyti po kalendorių.
Lipdukai.
Kalendoriui puikiai tiks ir lipdukai: jais vaikai mėgsta puošti užrašų knygutes, sąsiuvinius, baldus ir kt.
Trintukai.
Interneto platybėse rasite trintukų šventine tematika.
Galima rasti net ir trintukų-dėlionių.
Dantų šepetėlis.
Dantų šepetėlius tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams reikia keisti kas 3 mėn., todėl jų nebūna per daug.
Šventinės kojinaitės.
Raktų pakabukas.
Mielas ar žaismingas raktų pakabutis - puiki dovana bet kurio amžiaus vaikui.
Jei vaikas dar neturi asmeninių raktų, pakabuką jis galės pasikabinti ant kuprinės ar striukės.
Atšvaitas.
Rankdarbių antspaudai.
Mažos „Lego“ arba „Playmobil“ figūrėlės.
Daugelis vaikų mėgsta „Lego“ arba „Playmobil“ konstruktorius.
Nedidelės figūrėlės - dar viena puiki idėja, kuo užpildyti advento kalendorių.
Beje, galima nupirkti ir didesnį „Lego“ rinkinį ir atskirus maišelius paskirstyti kalendoriaus langeliuose.
Laikinos tatuiruotės.
Laikinas tatuiruotes taip pat mėgsta daugelis vaikų.
Modelino masės indeliai.
Muilo burbulai.
Muiliukas, vonios burbulas ar spragsinčios vonios putos.
Smulkūs pinigai.
Bilietai į kiną ar teatrą.
Lūpų balzamas.
Žiemos sezonu viena reikalingiausių kosmetikos priemonių - lūpų balzamas.
Jie maži, jų galima rasti kone kiekviename prekybos centre ar el.
Lėlių aksesuarai.
Jei mergaitė žaidžia su barbėmis ar kitų populiarių prekių ženklų lėlėmis, ji tikrai džiaugsis nauju lėlių drabužių ar aksesuarų rinkiniu.
Karoliukai ir priedai jiems suverti.
Iš karoliukų vaikas galės pasigaminti apyrankę, kaklo vėrinį ar pakabuką raktams arba kuprinei.
Plaukų aksesuarai.
Daugelis mergaičių mėgsta plaukų aksesuarais puoštis pačios ir papuošti lėles.
Vaikiškas nagų lakas.
Džiovinti vaisiai ir riešutai.
Sveiki skanėstai.
Karštas šokoladas arba kakavos gėrimas.
Įvairios užduodys.
Advento kalendoriai nebūtinai turi būti materialūs, pripildyti smulkmenų ir gardumynų - galima vaikams paruošti ir atspausdinti kalendorių su įvairiomis užduotimis.
Pavyzdžiui, parašyti laišką Kalėdų seneliui, palesinti paukštelius, aplankyti miesto Kalėdų eglę.
Kiekviena šeima yra unikali.
Kai kurios šeimos itin gausios, kai kurias sudaro keli asmenys.
Tad nenuostabu, kad net ir tos pačios šventės, skirtingose šeimose atrodo visiškai skirtingai.
Neretai šeimos šventės tampa ypatingais ir svarbiais momentais, kai artimiausi žmonės susirenka ir dalijasi džiaugsmu.
Neretai šeimos šventės ar bet kokios kitos šventės sėkmė priklauso nuo to kaip sklandžiai jai pasiruošiame ir kaip būname nusiteikią.
Svarbu, jog žinotum, kad šias situacijas ir jausmus galima palengvinti.
Jeigu šeimos šventės ar jų laukimas tau sukelia sudėtingų jausmų - nelik vienas su jais.
Pasikalbėjus apie tai, kaip jautiesi, kas tave neramina gali palengvėti.
O gal pokalbio metu, net pavyks atrasti išeičių, kaip išbūti ar sumažinti kylančius jausmus.
Pokalbiui pakviesti gali artimuosius, suaugusiuosius, kuriais pasitiki, draugus ar pan.
Taip pat, gali paskambinti ar parašyti Vaikų linijai.
Pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet vaikai, jaunuoliai švenčių metu jaučiasi nesaugiai.
Tokiu atveju itin svarbu, kad kreiptumeisi į suaugusįjį, kuriuo pasitiki.
Papasakok kaip jautiesi, kokios mintys tave neramina.
Taip pat, jeigu įmanoma, venk vietų ir situacijų, kuriose jautiesi nesaugiai ar žmonių, kurie tau kelia šį jausmą.
Svarbu, jog žinotum, kad niekas neturi teisės sukelti tau fizinį ar emocinį skausmą.
Kai atrodo, kad visko per daug, gali padėti tiesiog pasitraukimas iš situacijos.
Galbūt yra galimybė trumpam išeiti iš vykstančios šventės?
Gali pamėginti susirasti ramią vietą (pvz., tuščias kambarys, laukas, tualetas ar pan.) ir joje šiek tiek pabūti vienas.
Gali pasitaikyti ir taip, kad vien pasitraukti iš erdvės, kurioje vyksta šventė neužteks.
O kartais ir nebūna galimybės išeiti.
Tokiu atveju gali padėti veiklos, kurios tave nuramina, ar kurias atliekant jautiesi gerai.
Gal tai mėgstamos muzikos klausymasis per ausines, gal tai knygos skaitymas, gal šventės akimirkų įamžinimas fotografuojant ar kita tavo mėgstama veiklą.
Šiuo atveju naudinga raminančią veiklą apmąstyti iš anksto ir pasiruošti.
Miegas!
Miegas! Miegas turi milžinišką teigiamą poveikį tiek psichinei, tiek fizinei savijautai.
Jis yra gyvybiškai svarbus tam, kad kasdieniame gyvenime jaustumėmės gerai.
Situacijose, kuriose atrodo, kad tuoj susprogsi trumpas nusnūdimas gali būti išsigelbėjimas.
Taip pat, naudinga ir gerai išsimiegoti prieš artėjančią šventę.
Būsi geresnės nuotaikos, turėsi daugiau energijos ir kantrybės.
Kai buvimas šventėje tampa sunkiai pakeliamas, svarbu, kad su savo jausmais ir mintimis neliktum vienas.
Tokiais atvejis naudinga pasikalbėti su kuo nors, kuo pasitiki: artimuoju, draugu.
Šventės - nebūtinai tik džiaugsmingi ir idiliški momentai.
Kai šeimos šventės laukimas ar pati šventė pradeda tave neraminti svarbu, kad su savo jausmais ir mintimis neliktum vienas.
Paauglystė nepaprastai įvairus laikas ne tik dėl to, kad tai yra didelių pokyčių metas.
Bet ir dėl to, kad tai yra didelių atradimų, pirmųjų kartų ir naujų temų metas.
Viena iš temų, kuri pradeda rūpėti paauglystėje - intymios patirtys ir lytiniai santykiai.
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti.
Nerimas - tai jausmas, kurį ne iš karto atpažįstame: galime užtrukti, kol suprantame, kas su mumis vyksta ir ką mes jaučiame.
Nerimas gali būti užslėptas, nestiprus, bet gali ir labai stipriai pasireikšti ir taip trikdyti mūsų kasdienei veiklai.
Jei jauti nerimą ar kyla klausimų, abejonių dėl sustiprėjusių, slegiančių jausmų - gali kreiptis į Vaikų liniją ir papasakoti, kaip jautiesi.
Kas yra Adventas? Vaikams | Advento paaiškinimas per 2 minutes | Iš kur atsirado Advento kalendoriai?
