Vaikų pareigos tėvams ir tėvų pareigos vaikams
Vaikų pareigos tėvams ir tėvų pareigos vaikams
Meilė vaikams yra prigimtinė, tačiau ji turi būti nukreipiama proto, kad neiškryptų iš teisingų vėžių. Tėvai, kurie savo vaikus laiko dievaičiais, jiems viską leidžia ir nieko nedraudžia, iš tiesų juos išlepina ir pakenkia jų kūnui bei sielai, tapdami ne geradariais, o piktadariais.
Tėvų pareigos vaikams
Viena svarbiausių tėvų pareigų yra auklėti vaikus Dievui ir amžinajam gyvenimui. Šventasis Paulius ragina: „Jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.“ Išmintingasis sako: „Vaikas, sau paliktas, yra motinos gėda.“ Todėl tėvai privalo rūpintis vaikų auklėjimu ir drausme, neleisdami jiems pasidaryti baugštiems.
Tėvai privalo leisti vaikus tik į katalikiškąsias mokyklas. Nekatalikiškos, neutralios ar mišrios mokyklos kelia didelį pavojų, nes jos neugdytina vaikų krikščioniškai tikėti ir gyventi, skiepija religinį abejingumą ir gali vesti į bedievystę. Tik išimtiniais atvejais, vyskupijos valdytojui sutikus, galima leisti vaikus į nekatalikiškas mokyklas.
Tėvai taip pat privalo rūpintis savo vaikų žemiškąja gerove. Pareiga saugoti vaikų gyvybę prasideda nuo jos užsimezgimo. Nėščios moterys turi vengti visko, kas gali pakenkti kūdikiui, įskaitant sunkų darbą, didelius susijaudinimus ir svaigalus. Kūdikį gimusį privalu maitinti pačioms, nes tai yra Kūrėjo paskirtis ir tai apsaugo ne tik kūdikio, bet ir motinos sveikatą.
Tėvai, kurie gerai atlieka savo pareigas vaikams, susilaukia gausaus atlyginimo tiek šiame gyvenime, tiek amžinybėje. Matant, kaip užaugę vaikai tampa naudingais piliečiais ir gerais Bažnyčios nariais, tėvų širdyse kyla pasitenkinimas ir džiaugsmas. Senatvėje ar ligos atveju jie turi kam jais pasirūpinti, o po mirties - kas juos paremtų.
Tėvų pareigos yra lygios, nepaisant vaiko gimimo aplinkybių. Jie atsako bendrai ir vienodai už vaiko auklėjimą ir priežiūrą. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, gyventi su jais, būti auklėjamas ir aprūpinamas, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jo interesams.
Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas. Jo norams turi būti atsižvelgiama, jei jie neprieštarauja vaiko interesams.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai nustato bendru susitarimu. Jei tėvas ar motina nevykdo šios pareigos, teismas išlaikymą priteisia.
Vaikų pareigos tėvams
Vaikai privalo klausyti Viešpatyje savo gimdytojų. Šis paliepimas kyla iš prigimties ir yra įrašytas Dievo įstatyme. Pagarba tėvams apima ne tik paklusnumą, bet ir meilę, nes tėvai vaikystėje atstovauja Dievą.
Paklusnumas tėvams nėra besąlygiškas. Jei tėvai draudžia sekti Kristumi, eiti į bažnyčią ar bendrauti su kitais krikščionimis, vaikai gali nepaklusti tokiam draudimui, pirmenybę teikdami ištikimybei Kristui.
Net ir sulaukus pilnametystės, vaikai privalo gerbti savo tėvus. Tėvai visą gyvenimą išlieka ypatingo statuso asmenimis. Gerbiant tėvus, niekada jų neapleisime ir neužmiršime.
Suaugę vaikai turi pareigą rūpintis savo tėvais, jei šie yra nedarbingi ir realiai reikalingi paramos. Ši pareiga įtvirtinta Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse.
Teismas gali priteisti išlaikymą, atsižvelgdamas į tėvų pajamas, turtinę padėtį, poreikius ir vaikų finansines galimybes. Tėvai gali būti visiškai atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus, jei patys anksčiau vengė vykdyti savo pareigas jiems.
Vaiko teisės
Vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą bei pavardę. Iki pilnametystės ar emancipacijos vaikas yra prižiūrimas tėvų.
Tėvams išsiskyrus, vaikas turi teisę bendrauti su abiem iš jų. Gyvenamoji vieta nustatoma bendru tėvų sutarimu. Jei vaikas sulaukia 16 metų ir nori gyventi atskirai, jam reikia tėvų leidimo.
Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaiko pažiūros turi būti išklausytos ir į jas atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja jo interesams.
Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams. Jis turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas, bendrauti su giminaičiais.
Vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais, o abu tėvai turi teisę palaikyti ryšį su vaiku. Matymosi su vaiku tvarka nustatoma laikantis vaiko interesų.
Vaikas taip pat turi teisę palaikyti ryšį su kitais šeimos nariais, su kuriais jis palaiko artimesnius asmeninius ryšius, nebent tai prieštarauja jo interesams.
Vaiko teisių apsaugos skyrius konsultuoja tėvus ir vaikus jų teisių apsaugos klausimais.
Šeimos santykiai yra sudėtingi ir reikalauja abipusės pagarbos, meilės ir atsakomybės. Tėvų pareigos vaikams ir vaikų pareigos tėvams yra neatsiejamos nuo krikščioniškojo gyvenimo principų, kuriais vadovaujantis galima sukurti darnią ir laimingą šeimą.
Paauglystė - maištaujančios jaunos asmenybės savęs paieškos.
Nors atrodo, kad ši tema yra aktuali tik religingose šeimose, tačiau pagrindiniai principai - meilė, pagarba, atsakomybė, bendravimas - yra universali vertybė, svarbi kiekvienai šeimai, nepriklausomai nuo jos pasaulėžiūros.
