Vyresnio amžiaus motinystė: tyrimai, rizikos ir privalumai
Vyresnio amžiaus motinystė: tyrimai, rizikos ir privalumai
Vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje nuolat auga. Jei 2001 m. vidutinis pirmagimio susilaukusių moterų amžius buvo 24 metai, tai 2019 m. jis siekė jau 28 metus, o šiuo metu yra beveik 30 metų. Daugėja moterų, kurios kūdikio susilaukia sulaukusios 35-40 metų ir vėliau. Tokį sprendimą lemia įvairios priežastys: noras baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis.
Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje yra nustatyta, kad aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau metų. Pagal nėštumo priežiūros metodikas, remiantis amžiaus linija, visame pasaulyje aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų.
Nors prieš 20-30 metų daugelis būtų sutikę, kad vaikų planavimo nereikėtų atidėlioti, o iki trisdešimtmečio šeimos nesukūrusi moteris - senmergė, šiandien šie stereotipai nebegalioja. Vis daugiau moterų sąmoningai savo gyvenimą planuoja taip, kad pirmiausia baigtų mokslus, įgytų darbinės patirties, atrastų save, o tik tada pradėtų kurti šeimą. Šiomis dienomis nuostabos visai nebekelia ir tai, kad kelerius metus susituokusi pora dar neturi vaikų. Jų atsakymas dažniausiai būna visai nestebinantis - norime pagyventi dėl savęs.
Amžiaus ribos ir nėštumo rizika
Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Gydytojos akušerės-ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės teigimu, svarbu žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija, nepriklausomai nuo to, ar bandote pastoti 20-ties, 30-ties, o gal 40-ties.
Nėštumas iki 20 metų
Jauno amžiaus moterų nėštumai dažniausiai yra atsitiktiniai, neplanuoti. Nors tai itin vaisingas moters amžius, organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Nėštumo priežiūra šiuo amžiaus laikotarpiu yra įprasta, tačiau jaunoms merginoms dažnai reikalingas ir emocinis palaikymas, išsami informacija apie laukiančius pokyčius.
20-35 metai: didžiausia tikimybė pastoti ir išvengti komplikacijų
Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti. Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų. Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą rizikos faktorių, kada nėščiosioms reikia skirti daugiau dėmesio ir atidumo. Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra.
Po 35-erių: nėštumo priežiūros prioritetas - komplikacijų prevencija
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus.
Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt.
Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt.
Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi, t. y. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija.
Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti.
Genetinių ligų rizika
Bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Dažniausios chromosomų anomalijos ir tikimybė susirgti pagal moters amžių:
| Amžius | Tikimybė susirgti Dauno sindromu |
|---|---|
| 18-20 metų | 1 iš 2000 |
| 25 metų | 1 iš 1064 |
| 30 metų | 1 iš 686 |
| 35 metų | 1 iš 300 (bendrai patologijai), 1 iš 240 (Dauno sindromui) |
| 40 metų | 1 iš 53 (Dauno sindromui) |
| 45 metų | 5 proc. (bendrai patologijai), 1 iš 19 (Dauno sindromui) |
Pagrindinės nėštumo rizikos ir komplikacijos
Vyresnio amžiaus moterims dažniau pasitaiko šios nėštumo komplikacijos:
- Sunkiau pastoti: Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau net ir visiškai sveikatos problemų neturinčioms moterims.
- Persileidimo rizika: Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu.
- Priešlaikinis gimdymas: Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką.
- Gestacinis diabetas: Jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
- Nėščiųjų hipertenzija: Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Aukštas kraujo spaudimas - arba nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
- Būtinas gimdymo skatinimas: Dėl hormonų pokyčių gimdymą dažniau tenka skatinti.
- Cezario pjūvis: Vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia cezario pjūvio operacijos.
- Chromosominės patologijos: Didėja vaisiaus apsigimimų rizika.
- Vaisiaus pernešiojimas: Vyresnio amžiaus moterims didesnė vaisiaus pernešiojimo rizika.
- Daugiavaisis nėštumas: Dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
Būtini tyrimai nėštumo metu
Pasak klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos. Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas.
Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai:
- Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas
- Šlapimo pasėlis
- Tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, AIDS, ŽIV, hepatito B
- Anemijos nustatymas
Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščioji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai.
Vaisiaus tyrimas ultragarsu - labiausiai paplitęs prenatalinės diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti daugumą struktūrinių defektų ir įtarti kai kurias vaisiaus ligas. Pirmąjį nėštumo trimestrą (11-14 nėštumo savaitę), vertinama Dauno ligos rizika pagal vaisiaus požymius (sprando srities peršviečiamumą (SSP), nosies kauliuką ir kt.).
Biocheminis nėščiųjų kraujo ištyrimas: Trigubas testas (nuo 14 iki 21 nėštumo savaitės): nustatomos α fetoproteino (AFP), bendrojo chorioninio gonadotropino (hCG) ir laisvojo estriolio (uE3) koncentracijos nėščiosios kraujo serume.
Invaziniai tyrimai (choriono gaurelių biopsija, amniocentezė - vaisiaus vandenų tyrimas) atliekami, kai kyla didesnė rizika ar yra įtarimų dėl vaisiaus sveikatos.
Neinvazinis prenatalinis tyrimas
Maisto papildai
Vartoti maisto papildus. Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.
Vėlyvos motinystės privalumai
Nors vėlyva motinystė susijusi su tam tikromis rizikomis, ji turi ir daug privalumų, ypač turint omenyje emocinę būseną ir socialinį statusą.
- Brandumas ir ramybė: Vyresnio amžiaus tėvai jau žino, ko tikėtis iš tėvystės, todėl yra brandesni, ramesni, tolerantiškesni, taikantys nuoseklesnius ir pozityvesnius auklėjimo metodus. Jie rečiau reaguoja į įvairias smulkmenas ir vaiko išdaigas.
- Mažesnė vaikų trauma rizika: Viename Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime buvo įrodyta, kad vyresnių mamų vaikai rečiau susižaloja, patiria mažiau socialinių-emocinių problemų.
- Daugiau dėmesio šeimai nei finansinei gerovei: Daugelis vyresnio amžiaus tėvų yra pasiekę finansinę gerovę, jiems nebereikia „plėšytis“ studijuojant, dirbant keliuose darbuose.
- Didesnis dėmesys sveikatai: Vyresnio amžiaus tėvai, siekdami užtikrinti geriausią priežiūrą savo vaikams, dažnai skiria daugiau dėmesio savo sveikatai.
- Išvengti vidurio amžiaus krizės: Vėlyva motinystė (tėvystė) gali būti puikus būdas išvengti vidurio amžiaus krizės.
- Ilgalaikė perspektyva: Vyresnės moterys dažnai ilgiau gyvena, o genai, leidę susilaukti vaikų vėlesniame amžiuje, gali padėti ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą.
- Sveikesni vaikai: Vyresnės moterys daugiau dėmesio skiria savo sveikatos puoselėjimui ir pasiruošimui motinystei, todėl vaikai gimsta sveikesni.
Emocinė sveikata nėštumo metu
Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai. Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu. „Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat“.