Kaip gydyti gripą nėštumo metu: išsamus vadovas
Kaip gydyti gripą nėštumo metu: išsamus vadovas
Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas išgyvena daugybę fiziologinių pokyčių.
Šiuo metu imuninė sistema natūraliai silpnėja, kad organizmas neatsimestų besivystančio vaisiaus.
Dėl šios priežasties nėščiosios tampa jautresnės įvairioms infekcijoms, ypač kvėpavimo takų virusams, tokiems kaip gripas.
Nėštumo metu slopinama imuninė sistema, todėl būdama nėščia esate mažiau pajėgi kovoti su infekcijomis nei anksčiau.
Nėštumo metu moters organizmas patiria reikšmingus fiziologinius pokyčius.
Didėja kraujo tūris, širdis ir plaučiai dirba intensyviau, o imuninė sistema tampa labiau reguliuojama, kad apsaugotų vaisių.
Dėl šių pokyčių organizmas gali jautriau reaguoti į virusines infekcijas, o ligos eiga gali būti sunkesnė nei ne nėštumo metu.
Gripas - tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A, B arba C tipo gripo virusai, priklausantys Orthomyxoviridae šeimai.
Gripas - ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasižyminti sezoniškumu ir plintanti lašeliniu būdu per orą.
Šiai infekcijai būdingas staigus simptomų pasireiškimas, ilga, sunki eiga ir dažnos komplikacijos.
Gripas plinta oro lašeliniu būdu - kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba, viruso dalelės gali išlikti ore ar ant paviršių kelias valandas.
Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę.
Kai gripo virusas patenka į organizmą, jis prisitvirtina prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių ir pradeda greitai daugintis.
Organizmas į tai reaguoja karščiavimu, raumenų skausmais ir silpnumu - tai natūrali imuninės sistemos gynybinė reakcija.
Be to, gripo virusas gali paveikti kraujotakos ir kvėpavimo sistemą.
Padidėjęs širdies darbas ir sumažėjusi plaučių talpa nėštumo metu reiškia, kad organizmas sunkiau kovoja su deguonies trūkumu, o tai gali turėti įtakos tiek motinai, tiek vaisiui.
Gripas nėštumo metu gali komplikuotis plaučių uždegimu, sinusitu, ausų infekcijomis ar net širdies veiklos sutrikimais.
Rimtesniais atvejais liga gali sukelti ankstyvą gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą arba net persileidimą.
Svarbu pažymėti, kad didžiausia komplikacijų rizika kyla antrame ir trečiame nėštumo trimestre, kai širdies ir plaučių veikla yra maksimaliai apkrauta, o diafragma spaudžiama augančio vaisiaus.
Gripas dažnai prasideda staiga - per kelias valandas sveika besijautusi moteris gali pajusti nuovargį, raumenų skausmus ir pakilusią temperatūrą.
Nors šie simptomai būdingi ir įprastam peršalimui, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į intensyvumą ir trukmę.
Pirmieji gripo požymiai dažniausiai atsiranda po 1-3 dienų inkubacinio periodo po kontakto su virusu.
Tam tikri simptomai rodo, kad liga progresuoja ir gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
Šie požymiai gali būti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar dehidratacija, pradžia.
Gripas nėštumo metu yra pavojingas ne tik motinai, bet ir besivystančiam vaisiui.
Pirmasis trimestras yra vienas jautriausių laikotarpių, nes tuo metu formuojasi pagrindiniai vaisiaus organai.
Dėl to karščiavimas ar uždegimas, kurį sukelia gripo virusas, gali turėti įtakos embriono vystymuisi.
Be to, gripas pirmame trimestre gali išprovokuoti persileidimą, ypač jei ligą lydi aukštas karščiavimas ar stipri dehidratacija.
Antrame ir trečiame trimestre rizika vaisiui susijusi labiau su motinos būklės pablogėjimu nei su tiesioginiu viruso poveikiu.
Be to, stiprus karščiavimas ar infekcija gali paskatinti priešlaikinio gimdymo mechanizmus.
Hormoniniai ir imuniniai pokyčiai, kuriuos sukelia infekcija, skatina prostaglandinų išsiskyrimą - šios medžiagos veikia gimdos raumenis ir gali sukelti sąrėmius.
Moksliniai tyrimai rodo, kad gripo infekcija gali būti netiesioginis persileidimo ar priešlaikinio gimdymo veiksnys.
Nėščioms moterims, lėtinėmis ligomis sergantiems vyresniems asmenims ir kūdikiams kyla didesnis pavojus patirti sunkių gripo komplikacijų.
Per 2009 m. H1N1 pandemiją JAV 5% visų mirties nuo gripo atvejų buvo nėščiosios, nors jos tesudarė 1% visų JAV gyventojų.
12% su nėštumu susijusių mirčių per 2009-2010 m. pandemijos sezoną buvo susijusios su patvirtinta arba įtariama H1N1 A gripo viruso infekcija.
Vėlesniame retrospektyviniame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 2600 nėščiųjų, hospitalizuotų dėl gripo 2010-2019 m. (dauguma jų buvo trečiajame nėštumo trimestre ir tik trečdalis visų pacienčių buvo paskiepytos nuo gripo), 5% nėščiųjų reikėjo gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, 8 nėščiosios mirė (pusė iš jų - neskiepytųjų grupėje).
Gripas nėštumo metu yra pavojingas ne tik motinai, bet ir besivystančiam vaisiui.
Nėščioms moterims, susirgusios gripu, gali patirti sunkių nėštumo komplikacijų.
Jeigu laukiatės kūdikio, yra didesnė tikimybė sunkiai susirgti gripu, patekti į ligoninę, patirti priešlaikinį gimdymą.
Gripas A nėštumo metu kelia daugiau rizikos nei įprastai.
A tipo gripas - tai viena dažniausių sezoninio gripo formų.
Jis gali sukelti aukštą temperatūrą, stiprų silpnumą ir kvėpavimo takų komplikacijas.
Gripas nėštumo metu svarbus ne tik dėl mamos savijautos, bet ir dėl galimos įtakos vaisiui.
„Nėščiosios priklauso padidintos rizikos grupei, todėl net ir pirmieji gripo simptomai turi būti vertinami rimtai.“ - dr. Ana S. Ribeiro, akušerė-ginekologė
Laiku atpažintas gripas A nėštumo metu ir pradėtas gydymas gali sumažinti komplikacijų riziką.
Kas yra A tipo gripas ir kuo jis pavojingas nėščiajai?
A tipo gripas - tai influenzos viruso sukelta ūmi kvėpavimo takų infekcija.
Ji dažniausiai prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, stiprus silpnumas.
Skirtingai nei paprastas peršalimas, gripas paprastai „paguldo į lovą“ jau pirmąją ligos dieną.
Gripas A nėštumo metu pavojingas ne tik dėl aukštos temperatūros ar bendro silpnumo.
Problema ta, kad virusinė infekcija gali komplikuotis bakteriniu plaučių uždegimu ar sukelti kvėpavimo nepakankamumą.
Be to, aukšta temperatūra ir dehidratacija gali neigiamai paveikti vaisiaus būklę, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.
„Nėščiosioms gripas dažniau komplikuojasi, todėl labai svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau.“ - dr. Ana S. Ribeiro, akušerė-ginekologė
Dėl šios priežasties gripas nėštumo metu neturėtų būti vertinamas kaip „paprastas sezoninis susirgimas“.
Net jei simptomai atrodo vidutinio sunkumo, būtina atidi savijautos stebėsena ir, prireikus, gydytojo konsultacija.
Gripas A nėštumo metu dažniausiai prasideda staiga.
Vieną dieną moteris gali jaustis visiškai sveika, o kitą - pakilti aukšta temperatūra ir atsirasti stiprus silpnumas.
Skirtingai nei peršalimas, gripas sukelia ryškesnius bendrus organizmo simptomus.
Dažniausi požymiai yra aukšta temperatūra, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, sausas kosulys bei išsekimas.
Kai kurioms nėščiosioms gali pasireikšti ir pykinimas ar viduriavimas.
Svarbiausia - stebėti ne tik temperatūrą, bet ir kvėpavimą bei vaisiaus judesius.
Jeigu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar sąmonės sutrikimas, delsti negalima - reikalinga skubi medicininė pagalba.
Nėštumo metu saugiau pasikonsultuoti anksčiau nei per vėlai.
„Karščiavimas ir kvėpavimo sutrikimai nėštumo metu visada turi būti vertinami atsakingai.“ - dr. Ana S. Ribeiro, akušerė-ginekologė
Gripas A nėštumo metu neturėtų būti gydomas savarankiškai ilgą laiką be medicininės konsultacijos.
Nors dalis atvejų praeina lengvai, nėščiosios priklauso padidintos rizikos grupei, todėl vertinimas turi būti atsargesnis.
Ypač svarbios pirmosios 48 valandos nuo simptomų pradžios.
Per šį laikotarpį pradėtas gydymas gali būti veiksmingiausias.
„Antivirusinis gydymas efektyviausias, jei skiriamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios.“ - dr. Ana S. Ribeiro, akušerė-ginekologė
Net jei simptomai atrodo lengvi, rekomenduojama susisiekti su savo gydytoju telefonu ir aptarti tolesnius veiksmus.
Gripas A nėštumo metu gydomas individualiai, įvertinus nėštumo savaitę ir simptomų sunkumą.
Gydymo tikslas - sumažinti komplikacijų riziką ir apsaugoti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą.
Svarbiausi principai - ankstyvas antivirusinis gydymas, temperatūros kontrolė ir pakankamas skysčių vartojimas.
Svarbu vengti savarankiško nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo be gydytojo rekomendacijos, ypač trečiąjį trimestrą.
Nors daugeliu atvejų gripas A nėštumo metu praeina be ilgalaikių pasekmių, tam tikrais atvejais gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos.
Dėl fiziologinių pokyčių nėščiosios jautresnės kvėpavimo sistemos pažeidimams.
Dažniausia komplikacija - plaučių uždegimas.
Jis gali pasireikšti staigiu dusuliu, krūtinės skausmu ar deguonies trūkumo pojūčiu.
Tokiu atveju būtina hospitalizacija ir intensyvesnis stebėjimas.
Be to, aukšta temperatūra ir dehidratacija gali padidinti priešlaikinio gimdymo rizik.
Retesniais atvejais gripas gali paveikti vaisiaus būklę, ypač jei motinos organizmas patiria stiprų uždegiminį atsaką.
„Didžiausias pavojus kyla tada, kai gripas komplikuojasi plaučių uždegimu - tai gali būti pavojinga tiek motinai, tiek vaisiui.“ - dr. Ana S. Ribeiro, akušerė-ginekologė
Laiku pradėtas gydymas ženkliai sumažina šių komplikacijų tikimybę.
Privalumai
Rizikos / ribotumai
Ankstyvas antivirusinis gydymas mažina komplikacijų riziką
Temperatūros kontrolė apsaugo vaisių
Medicininė stebėsena leidžia laiku reaguoti
Hospitalizacija užtikrina saugumą sunkiais atvejais
Antivirusiniai vaistai gali sukelti lengvus šalutinius reiškinius
Vėlyvas gydymo pradėjimas mažina efektyvumą
Sunki eiga gali reikalauti intensyvios priežiūros
Dehidratacija gali pabloginti savijautą
Ar gripas A nėštumo metu pavojingas vaisiui?
Daugeliu atvejų, pradėjus gydymą laiku, vaisius nenukenčia.
Rizika didėja, jei liga komplikuojasi ar ilgai išlieka aukšta temperatūra.
Ar galima vartoti antivirusinius vaistus nėštumo metu?
Taip, oseltamiviras laikomas saugiu, jei skiriamas gydytojo.
Ankstyvas vartojimas sumažina komplikacijų tikimybę.
Ar aukšta temperatūra pavojinga nėštumo pradžioje?
Ilgalaikis aukštas karščiavimas gali būti rizikos veiksnys, todėl rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu ir kreiptis į gydytoją.
Kada būtina hospitalizacija?
Hospitalizacija reikalinga, jei atsiranda dusulys, dehidratacija ar pablogėja vaisiaus būklė.
Ar galima skiepytis nuo gripo nėštumo metu?
Taip. Sezoninė gripo vakcina rekomenduojama nėščiosioms ir padeda sumažinti sunkių komplikacijų riziką.
Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasižyminti sezoniškumu ir plintanti lašeliniu būdu per orą.
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (daugiau nei 38 laipsniai), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas.
Gripas gali komplikuotis plaučių, vidurinės ausies, širdies raumens uždegimu, sinusitu ir bronchitu.
Pasitaiko mirties atvejų.
Nėščioms moterims, lėtinėmis ligomis sergantiems vyresniems asmenims ir kūdikiams kyla didesnis pavojus patirti sunkių gripo komplikacijų.
Geriausias būdas išvengti gripo yra skiepai.
Išvengti sąlyčio su gripu užsikrėtusiais žmonėmis labai sunku kadangi žmonės gali pradėti platinti infekciją maždaug dieną prieš pasireiškiant simptomams.
Norint išvengti gripo svarbu:
- vengti artimo sąlyčio su sergančiu žmogumi;
- reguliariai plauti rankas;
- vengti akių, nosies, burnos lietimo;
- kosint ar čiaudint pridengti burną.
Skiepytis saugu bet kuriuo nėštumo metu.
Skiepų nuo sezoninio gripo poveikio nėščiosioms tyrimai rodo, kad skiepai neturi jokio neigiamo poveikio nėščiosioms ar jų kūdikiams.
Pasiskiepijusių moterų naujagimiai (gripo sezono laikotarpiu) rečiau gimsta neišnešioti.
Jūsų skiepai apsaugos kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol jis yra dar per mažas skiepyti.
Pasiskiepijusios nuo gripo nėščios moters organizme gaminasi antikūnai, kurie perduodami kūdikiui per placentą ir pieną.
Tai reiškia, kad jūsų kūdikis bus apsaugotas nuo gripo.
Pasiskiepyti rekomenduojama kiekvienais metais rudens-žiemos laikotarpiu, nes gripo virusas kinta.
Skiepytis galite bet kuriuo nėštumo metu.
Turėtumėte kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad atliktų tyrimus ir paskirtų gydymą.
Nemokamai pasiskiepyti galite asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kurioje esate prisiregistravusi arba bet kurioje kitoje privačioje gydymo įstaigoje.
Priklauso nuo to, kuriuo sezono metu pastojote, nes gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens žiemos laikotarpiu ir reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Vakcinos kaip ir kiti vaistai gali sukelti šalutinį poveikį.
Nėščiajai, susirgusiai gripu, nereikalinga išskirtinė priežiūra ar gydymas.
kambarį, kuriame guli ligonė reikia kasdien gerai išvėdinti ir kasdien valyti drėgnu būdu.
Sirgdama besilaukianti moteris turėtų vartoti lengvai virškinamą, be prieskonių maistą, kadangi fermentų, reikalingų virškinimui skatinti, aktyvumas karščiuojant nėra pakankamas.
Nėščiosioms prieš virusiniai vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį, todėl joms nerekomenduojami.
Taikomi bendrieji gripo gydymo principai.
Jei temperatūra labai aukšta, būklė sunki, būtina gydyti stacionare.
Nekomplikuotas gripas gydomas namuose, skiriama simptomus mažinančių vaistų: nuo temperatūros ir kosulio, vitaminų su mikroelementais.
Patariama gerti karštų gėrimų (aviečių ar liepžiedžių arbatos, karšto pieno su medumi ar trupučiu sviesto ir kt.), nes jie skatina prakaitavimą, sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines.
Taip tampa lengviau kvėpuoti, mažėja kosulys ir temperatūra.
Karščiuojantis ligonis, temperatūrai pakilus laipsniu (kai ji didesnė nei 370C), netenka apie 400 ml skysčių per parą.
Dėl to sutirštėja ir lėčiau cirkuliuoja kraujas, blogėja inkstų funkcija, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, ligonio būklė sunkėja.
Todėl karščiuojantis ligonis per parą turėtų išgerti apie 2-3 litrus skysčių.
Atvėsus orams - padaugėja ir susirgimų, ypač dažnai tenka susiduri su peršalimu ar gripu.
Dažnai išgirstame klausimų, o kaip yra susirgus nėštumo metu?
Besilaukiant kūdikio peršalimas gali tapti pavojingu tiek mamytei, tiek vaikui.
Susirgus nėščiajai, ligos eiga gali būti kitokia.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad peršalimas būsimajai mamytei gali sukelti mažakraujystę.
Kaip gydomas gripas?
Gydymą turi skirti gydytojas, kuriam turite iškart pranešti, kad esate nėščia.
Nėščiųjų, užsikrėtusių gripu, gydymas kiek skiriasi nuo įprasto.
Juk kai kurių preparatų nėščiosioms vartoti negalima.
Todėl gydant gripą pasitelkiami homeopatiniai preparatai ir liaudies patarimai.
Būtina vartoti daug skysčių, padedančių „išplauti“ pavojų virusą iš organizmo.
Geriausia būtų gerti rūgščius, daug vitamino C turinčius gėrimus.
Kad nukristų karštis, nėščiosioms skiriamas paracetamolis.
Nuo kosulio gydytojas skirs preparatą, kurį galima vartoti nėščiosioms, bei vaistažolių nuoviro garų inhaliacijas.
Natūralu, kad nėščioji labai jaudinasi, kaip gripas gali paveikti kūdikio sveikatą.
Iš kart norime patikslinti - nei vienas gydytojas negali 100% garantuoti, kad liga nepaveikė kūdikio vystymosi.
Galima tvirtai pasakyti tai, kad gripas pavojingiausias pirmojo nėštumo trimestro metu (iki 12 sav.).
Šiuo periodu, kai intensyviai formuojasi vaisiaus organai ir audiniai, labai svarbi gera motinos sveikata.
Pakilus temperatūrai, reikia stengtis organizmui sudaryti sąlygas numušti ją pačiam.
Vienas iš natūralių būdų - prakaitavimas.
Tad svarbu daug gerti - maždaug 1,5 - 2 litrus, žinoma, jei būsimai mamytei nebuvo didesnių patinimų ir gydytojas neliepė kitaip.
Labiausiai tiktų džiovintų vaisių kompotas, žalia, liepžiedžių, aviečių lapų arba džiovintų mėlynių arbata.
Jei nėra alergijos, nepakenks ir šaukštelis medaus.
Gerai temperatūrą mažina šviežios morkų ir kopūstų sultys (3/4 morkų ir 1/4 kopūstų).
Šviežiose sultyse yra biologiškai aktyvių medžiagų - fitoncidų.
Karščiui pakilus smarkiau, temperatūrą teks mažinti vaistais, prieš tai būtinai pasitarus su gydytoju.
Jei nėščioji gripu persirgo itin sunkiai, pasireiškė gripo komplikacijų, kūdikio infekavimo tikimybė, nors ir nedidelė, vis tiek išlieka.
Tokiu atveju galima atlikti „trigubą hormonų testą“, tačiau jo rezultatai ne visada patikimi, nes priklauso nuo daugybės faktorių.
Jei šis tyrimas nenuramina ir reikia kitų tyrimų, atliekama amniocentezė (tiriami vaisiaus vandenys, kuriame yra jo ląstelių, kurios tiriamos dėl galimų apsigimimų).
Tyrimas rizikingas, nes yra pavojus, kad viena iš šimto moterų gali persileisti.
Nėščiosios organizmo imunitetas dažnai būna nusilpęs, todėl tikimybė užsikrėsti didesnė.
Kosulys - ne tik daugelio ligų simptomas, bet ir apsauginė reakcija, mat kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai ir uždegiminės reakcijos metu susiformavę karkalai.
Kosulys gali būti drėgnas ir sausas.
Prie drėgno kosulio nereikia gerti kosulį slopinančių vaistų!
Priešingai, reikia vartoti atsikosėti padedančius vaistus, kurie padeda pasišalinti karkalams.
Geriausiai tam tiks šilti skysčiai, vaistažolių arbatos.
Sausas kosulys atsiranda dėl nosiaryklės uždegimo ir lydi gerklės „kutenimą“ ar skausmą.
Šį nemalonų pojūtį sumažinti padės skalavimai (ramunėlių, medetkų ar kt.).
Jie ne tik slopina uždegimą, bet ir veikia antiseptiškai, sumažina dirginimą.
Kartais peršalus kamuoja labai įkyrus naktinis sausas kosulys, kuris atsiranda dėl gleivių tekėjimo užpakaline ryklės sienele.
Išeitis iš šios nemalonios padėties taip pat yra - reikia, kad nėščioji pakeltų galvą aukščiau, t.y. miegotų ant kelių pagalvių.
Jeigu būsimoji mamytė suslogavo, tai vėlgi pirmas vaistas - jūros vandens tirpalo purškalas.
Purkšti reikia po du-tris įpurškimus 3-4 kartus per dieną.
Tai padės iš nosies pašalinti virusus, alergenus ir dulkes bei atstatyti gleivinės funkciją.
Pasveikusiai po peršalimo nėščiajai rekomenduojama atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą bei elektrokardiogramą.
Nuo 30-tos nėštumo savaitės reiktų pasekti ir kaip jaučiasi mažylis, ištyrus jį kardiotografu.
Peršalimo ir gripo priežiūra nėštumo metu | Dr. Anita Chaudhary | iMumz
Gripas - ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasižyminti sezoniškumu ir plintanti lašeliniu būdu per orą.
Šiai infekcijai būdingas staigus simptomų pasireiškimas, ilga, sunki eiga ir dažnos komplikacijos.
Gripą sukelia RNR virusai, kurie skirstomi į 4 gentis, iš kurių žmogui pavojingos 3 - A, B ir C tipo virusai.
Virusas geba greitai mutuoti ir prisitaikyti.
Pats pavojingiausias yra A tipo virusas, kurio atstovai (H1N1 - kiaulių gripas, H5N1 - paukščių gripas) pasaulyje sukelia pandemijas.
Dauguma mokslinių tyrimų apie gripo virusinės infekcijos ir gydymo poveikį nėščiosioms ir vaisiui yra atlikta būtent šių pandemijų metu.
Nėščiosios, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės yra pati pažeidžiamiausia visuomenės dalis, todėl jų gydymui ir prevencijai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.
Nėščiųjų gripo simptomai nesiskiria nuo bendrosios populiacijos simptomų.
Ligai būdinga >38 oC temperatūra, kosulys, šaltkrėtis, bendras silpnumas, raumenų, galvos ir gerklės skausmas.
Tiesa, nėštumo metu ligos eiga būna sunkesnė, hospitalizavimo dažnis didesnis, o trukmė - ilgesnė [1, 2].
Dažnesnės letalinės išeitys, kurios susijusios su nėštumo metu pasikeitusiu moters kardiovaskuliniu krūviu, plaučių tūriu, metabolizmu ir hormonų pusiausvyra [1, 2].
Liga diagnozuojama įvertinus klinikinius požymius, epidemiologinius duomenis, anamnezę ir laboratorinius tyrimus.
Tikslinga tirti ir tas nėščiąsias, kurios buvo paskiepytos sezonine vakcina nuo gripo, nes jų efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gripo sezono.
Seroepidemiologinės studijos, atliktos 2000 metais, duomenimis, gripo virusas negali praeiti placentinio barjero ir užkrėsti vaisių antrame ir trečiame nėštumo trečdalyje [4].
Nėra įrodymų apie tiesioginį viruso teratogeninį ar toksinį poveikį vaisiui, tačiau gripo infekcija pirmame nėštumo trečdalyje siejama su didesne vaisiaus nechromosominių anomalijų rizika (galimybių santykis (GS) 2,0, 95 proc. intervale 1,62-2,48) [5].
2013 metais atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė nurodo šias dažniausias vaisiaus raidos anomalijas: lūpos ir gomurio defektai (GS 3,1, 2,20-4,42), nervinio vamzdelio defektai (GS 3,3, 2,05-5,40), hidrocefalija (GS 5,7, 1,1-30,0), įgimtosios širdies ydos (GS 1,6, 1,13-2,14), aortos vožtuvo atrezija / stenozė (GS 2,59, 1,21-5,54), skilvelių pertvaros defektai (GS 1,59, 1,24-2,14), virškinimo trakto defektai (GS 1,72, 1,09-2,68) ir galūnių redukcijos defektai (GS 2,03, 1,27-3,27) [5].
Atsakingas antipiretikų vartojimas labai sumažina hipertermijos sukeltų anomalijų dažnį.
Gripo infekcija didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir intrauterinės vaisiaus mirties riziką [1].
Diskutuojama, kas sukelia to priežastis - gripo sukeliama anoreksija, stiprus kosulys, o gal gydymas [1, 4].
Empirinis gydymas turi būti skiriamas iš karto įtarus gripo virusinę infekciją, kai nėra galimybių greitai patvirtinti influenza viruso.
Teigiama, kad ankstyvojo gydymo nauda yra didesnė už teorinę riziką.
Ankstyvoji gydymo pradžia (per 48 val. nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo) sutrumpina vidutinį gulėjimo ligoninėje laiką nuo 7,8 iki 2,2 dienų [6].
Gydymui rekomenduojami ir Lietuvoje yra prieinami yra 2 vaistai nuo gripo, priklausantys neuramidazių inhibitorių grupei - oseltamiviras ir zanamiviras.
Neetiška atlikti vaistų bandymus su nėščiosiomis, todėl oficialių tyrimų duomenų apie šių vaistų poveikį nėštumui nėra.
Tačiau 3 moterys, iš dalyvavusiųjų klinikiniame oseltamiviro tyrime, pastojo.
Vienai jų įvyko savaiminis persileidimas, viena nutraukė nėštumą savo noru ir viena pagimdė visiškai sveiką naujagimį.
Kitose publikacijose nurodyta, kad oseltamiviras nedidina vaisiaus apsigimimų rizikos [7], todėl vaistas gali būti pirmojo pasirinkimo.
Be specifinio antivirusinio gydymo, labai svarbu gydyti karščiavimą ir simptomus.
Antipiretikai ne tik sumažina įgimtųjų vaisiaus defektų riziką pirmuoju nėštumo trimestru, bet ir gimdymo metu karščiavimo sukeltų naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties riziką.
Svarbu laiku pastebėti komplikacijas ir, jei reikia, skirti antibakterinį gydymą.
Gripo viruso infekcija, diagnozuota gimdymo metu ar po gimdymo, turėtų būti gydoma pagal jau nurodytas rekomendacijas.
Oseltamiviro ir zanamiviro poveikis maitinamiems krūtimi kūdikiams neištirtas.
Šie preparatai patenka į moters pieną, tačiau publikacijose neaprašyta jokių pasikartojančių naujagimių sveikatos sutrikimų [7, 8].
Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja atskirti sveiką naujagimį nuo gripu sergančios motinos.
Jei atskyrimas nėra priimtinas, rekomenduojama laikytis asmens ir patalpų higienos, naujagimio lovytę statyti ne arčiau kaip 2 m nuo sergančios motinos lovos.
Kai valdyti kosulį ir kvėpavimo takų sekreciją galimybių nėra, žindyti kūdikį nerekomenduojama, tačiau reikėtų tęsti laktacijos stimuliaciją, o naujagimį maitinti nutrauktu pienu.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepyti visas nėščiąsias nepriklausomai nuo nėštumo trečdalio.
Patariama skiepyti planuojančias pastoti moteris, kurių nėštumas tęsis gripo sezono metu.
Tikslinga skiepyti ir žmogaus imunodeficito virusu sergančias moteris.
Imunoprofilaktikai gali būti pasirenkama sezoninė trivalentė arba keturvalentė vakcina.
Šios vakcinos vaisiui yra saugios [9].
Nėštumo metu nerekomenduojama tik gyvoji susilpninta vakcina (nosies purškalas), tačiau ji yra saugi po gimdymo.
Aktyvi nėščiųjų vakcinacija siejama su mažesne negyvagimio [10], priešlaikinio gimdymo [11, 12] rizika, didesniu vaisiaus svoriu [12], tačiau neturi įtakos persileidimų skaičiui [10].
Vakcinuotų nėščiųjų naujagimiams nustatytas imunitetas gripo virusui, kuris nežindant visiškai išnyksta tik kūdikiui sulaukus 3 mėnesių, o žindomiems išlieka žindymo laikotarpiu iki 6 mėnesių, priklausomai nuo žindyvės kraujyje esančių specifinių IgA koncentracijos [13, 14].
Tyrimų duomenimis, skiepytų moterų ir naujagimių sergamumas gripu bei į gripą panašia infekcija sumažėjo nuo 24 proc. iki 89 proc. [11, 15].
Kūdikius iki 6 mėnesių nerekomenduojama skiepyti gripo vakcina dėl abejotino imuninio atsako.
Praktikoje naudojama kokono taktika, kai visi asmenys, kontaktuojantys su kūdikiu, yra skiepijami, imamasi kitų įmanomų profilaktikos priemonių.
Taip sukuriama saugi aplinka [16].
Nėščiosioms, pajutusioms pirmuosius gripo viruso simptomus, gali būti skiriama chemoprofilaktika antivirusiniais vaistais.
Apibendrinimas
Nėščiųjų gripo eiga yra sunkesnė, o komplikacijos dažnesnės.
Gripas pirmuoju nėštumo trečdaliu yra siejamas su didesne vaisiaus anomalijų rizika.
Nėščiųjų ir žindyvių gydymas antivirusiniais vaistais yra rekomenduojamas atsižvelgiant į naudos ir žalos santykį.
Vakcinacija mažina nėštumo komplikacijų dažnį ir didina naujagimių atsparumą gripo virusui.
Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A arba B gripo virusai.
Ji pasireiškia protrūkiais ir epidemijomis visame pasaulyje, dažniausiai žiemos sezono metu.
Nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų (2 sav. po gimdymo ar nėštumo netekimo) sergamumas ir mirtingumas nuo gripo yra didesnis nei bendroje populiacijoje.
Gripas paprastai prasideda staiga prasidėjusiu karščiavimu, neproduktyviu kosuliu ir mialgija.
Karščiavimas paprastai svyruoja nuo 37,8 iki 40,0 °C.
Kiti nespecifiniai simptomai: bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas.
Šie klinikiniai požymiai iš esmės sutampa su kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, todėl, nesant diagnostinių tyrimų, jų tiksliai atskirti neįmanoma.
Praėjusio šimtmečio gripo pandemijų (1918-1919, 1957-1958 ir 2009-2010 m.) duomenys rodo, kad nėščiosios, palyginti su bendra populiacija, dažniau serga sunkesne ligos forma, yra hospitalizuojamos ir gydomos intensyviosios terapijos skyriuje bei miršta.
Nėščiosioms, sergančioms gretutinėmis ligomis (pvz., lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, piktybiniais navikais, imunosupresija), kyla dar didesnė gripo komplikacijų rizika nei ne nėščiosioms.
Gripas per placentą perduodamas retai, tačiau gripas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį vaisiui net ir nesant transplacentinio perdavimo.
Nėščiosios gripo infekcija gali būti susijusi su vaisiaus įgimtomis anomalijomis (nervinio vamzdelio defektai, hidrocefalija, įgimtos širdies ydos).
Hipertermija, dažna klinikinė gripo apraiška, taip pat yra tam tikrų įgimtų anomalijų rizikos veiksnys, šią riziką sumažina antipiretikų vartojimas.
Gripo infekciją reikėtų įtarti tuomet, kai staiga prasideda karščiavimas, kosulys, raumenų skausmai ir kiti simptomai, tokie kaip bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas bei kai yra padidėjęs sergamumas gripo infekcija (Šiaurės pusrutulyje - nuo rugsėjo iki balandžio, Pietų pusrutulyje - nuo balandžio iki rugsėjo).
Diagnozę patvirtina teigiamas gripo viruso molekulinis ar greitasis Ag testas.
Neigiamas gripo viruso testas negali paneigti infekcijos, ypač jei testo jautrumas nepakankamas arba jei mėginys paimtas praėjus daugiau kaip 4 dienoms nuo ligos pradžios.
Nėščiosioms ir gimdyvėms (iki 2 sav. po gimdymo), kurioms įtariamas arba patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau, neatsižvelgiant į skiepijimo būklę.
Nors antivirusinio gydymo nauda didžiausia, kai jis pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo, antivirusinis gydymas taip pat pateisinamas ir pacientams, kuriems gripas pasireiškia praėjus >48 valandoms nuo simptomų atsiradimo, ypač jei jų klinikinė būklė nepradėjo gerėti.
Oseltamiviras yra tinkamiausias antivirusinis vaistas nėščiosioms, sergančioms gripu, gydyti.
Kiti neuraminidazės inhibitoriai (zanamiviras, peramiviras) yra priimtini alternatyvūs preparatai nėščiosioms gydyti, tačiau zanamiviras yra santykinai kontraindikuotinas pacientams, sergantiems astma ar lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, o peramivirą galima vartoti tik į veną.
Antivirusinių vaistų dozavimas gripui gydyti nėštumo metu yra toks pat kaip ir kitiems suaugusiesiems.
Pirmojo pasirinkimo preparatas Oseltamiviras vartojamas po 75 mg du kartus per parą 5 dienas.
Didinti oseltamiviro dozę nėra tikslinga, nes didesnės naudos vartojant didesnes dozes nenustatyta.
Karščiavimui gydyti vartojamas acetaminofenas, nes hipertermija pirmojo trimestro metu siejama su nervinio vamzdelio defektais ir galbūt kitomis įgimtomis anomalijomis.
Karščiavimas gimdymo metu gali būti naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties rizikos veiksnys.
Simptominis gydymasyra panašus į nėščiųjų, sergančių peršalimo ligomis, gydymą.
Empirinis antibakterinis gydymas nuo gretutinės bakterinės pneumonijos (kartu su antivirusiniu gydymu nuo gripo) yra pagrįstas tuomet, kai yra kvėpavimo nepakankamumas ir (arba) hemodinaminis nestabilumas, arba po 3-5 dienų antivirusinio gydymo ir palaikomojo gydymo būklė nepagerėja, arba pradeda karščiuoti po atsistatymo.
Gripo sezono metu rekomenduojama skiepyti nuo gripo visas moteris, kurios yra nėščios ar gali būti nėščios arba gali gimdyti.
Nėščiosios gali būti skiepijamos bet kuria licencijuota inaktyvuota arba rekombinantine gripo vakcina.
Nėščiosios neturėtų būti skiepijamos gyva susilpninta gripo vakcina.
Skiepijimas nuo gripo yra labai svarbus mažinant motinos susirgimo gripu ir hospitalizavimo riziką, gerinant nėštumo rezultatus ir apsaugant kūdikį kelis mėnesius po gimdymo.
Nėščios pacientės pasiekia panašų seroprotekcijos lygį kaip ir negimdžiusios pacientės.
Skiepijimas nuo gripo taip pat sumažina su gripu susijusių hospitalizacijų riziką.
Paskiepijus nėščiąją susidaro didelis serumo IgG kiekis, IgG klasės Ak per placentą aktyviai perduodami vaisiui.
Didelis kiekis prieš gripą nukreipto IgA klasės Ak susidaro motinos piene, Ak perduodami kūdikiui žindymo metu.
Taigi motinos skiepijimas prieš gimdymą yra veiksminga strategija siekiant sumažinti su gripu susijusį sergamumą ir mirštamumą tarp kūdikių, kuriems gresia didesnė rizika susirgti sunkia gripo forma ir kurie negali būti skiepijami iki šešių mėnesių amžiaus, nes nespėja sukurti tinkamo imuninio atsako.
Pasyvi apsauga, kurią suteikia motinos skiepijimas nuo gripo, gerokai sumažėja, kol kūdikis tampa tinkamas skiepyti nuo gripo viruso.
Nors nėščiosios dažnai nerimauja dėl vakcinų saugumo jų vaisiui, daugybė tyrimų neparodė, kad būtų padidėjusi komplikacijų, susijusių su gripo vakcinos vartojimu nėščiosioms, rizika, palyginti su bendra populiacija.
Taip pat nepastebėta jokių reikšmingų nepageidaujamų nėštumo ar vaisiaus būklės padarinių tarp nėščiųjų paskiepytų nuo gripo.
Nors gripo vakcinos, kurių sudėtyje yra adjuvantų (medžiagų, stiprinančių imuninį atsaką ir galinčių užtikrinti ilgesnę ir platesnę apsaugą nuo antigeniškai pakitusių virusų), JAV yra patvirtintos naudoti tik ≥65 metų amžiaus asmenims, Europos patirtis pateikia ribotus, bet užtikrinančius duomenis apie nėščiosioms skirtų gripo vakcinų, kurių sudėtyje yra adjuvantų, saugumą.
Nėra įrodymų, kad vakcinos, kurių sudėtyje yra tiomerozalio, kenkia pacientų, kurie nėštumo metu gavo vakcinų, kurių sudėtyje yra tiomerozalio, vaikams.
