Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Nėštumo nutraukimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria mažiau nei 500g, mediciniškai vadinamas savaiminiu abortu arba persileidimu. Persileidimas, įvykęs per pirmas 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Apie 80 % persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Persileidimai mažiau tikėtini po 20 nėštumo savaitės - tai vėlyvi nėštumo nutrūkimai. Manoma, kad apie 15-30% visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta pirmąjį nėštumo trimestrą. Dauguma taip anksti, kad moteris net nebuvo supratusi, jog laukiasi. Jei moteris persileidžia kartą, nuo to nepadidėja tikimybė, kad ji persileis pastojusi vėl.

Persileidimas traumuoja visą šeimą, o ypač - moterį. Liūdna nėštumo baigtis visada reikalauja tiek fizinės, tiek emocinės tėvų stiprybės. Praėjus šiek tiek laiko reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti galimas persileidimo priežastis - tai būtų pirmas ir svarbiausias žingsnis, norint kuo greičiau susilaukti vaikų. Tikimybė persileidimą patyrusiai šeimai sulaukti sveiko naujagimio didėja tuomet, kai slopinamos ar iš viso panaikinamos nėštumo nutrūkimo priežastys (jei tai įmanoma) ir sąmoningai engiami rizikos veiksniai. Suprantame, kad pora, patyrusi persileidimą, jaučia nerimą ir turi daug klausimų, kodėl būtent jiems tai atsitiko. Vienas ar du iš eilės įvykę persileidimai yra vadinami atsitiktinumu, todėl detalesnio ištyrimo mes nerekomenduojame. Tačiau jei iš eilės įvyksta trys persileidimai, ar nesivysto nėštumai, tuomet porai rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Nustačius priežastis, kodėl kartojasi persileidimai, neretai poroms galime padėti susilaukti sveikų ir išnešiotų naujagimių.

Kas lemia didesnę persileidimo tikimybę?

Vyresnio amžiaus moterys turi didesnę nėštumo nutrūkimo tikimybę. Jų organizme dažniau susidaro su gyvybe nesuderinamų chromosomų defektų. Pavyzdžiui, 40 m. moteris turi 2 kartus didesnę riziką patirti persileidimą, nei 20 m. moteris. Pasikartojantys persileidimai (bent du) taip pat padidiną gyvybės nutrūkimo riziką.

Moters vaisingumo sutrikimus gali lemti:

• Cukrinis diabetas.
• Kraujo krešėjimo sutrikimai.
• Autoimuninės ligos (antifosfolipidinis sindromas, vilkligė).
• Hormonų sutrikimai (policistinių kiaušidžių sindromas).
• Pernelyg aktyvi skydliaukės veikla.
• Žymiai padidėjęs kraujo spaudimas.
• Inkstų ligos.
• Įgimtos moters lytinių organų anomalijos (gimdos anomalijos arba sąaugos, silpnas ar trumpas gimdos kaklelis).

Nuomonės apie gimdos miomos įtaką persileidimui prieštaringos, tačiau dauguma miomų nesukelia problemų nėštumo metu. Didesnė persileidimo tikimybė egzistuoja, jei moteriai, jos partneriui ar kitiems šeimos nariams diagnozuojama genetinė anomalija, taip pat jei ji nustatoma vaisiui nėštumo metu.

Infekcijos taip pat gali turėti įtakos nėštumo nutrūkimui:

• Listerijų sukelta infekcija.
• Kiaulytė (epideminis parotitas).
• Raudonukė.
• Tymiai.
• Toksoplazmozė.
• Citomegalo virusas.
• Parvovirusas.
• Gonorėja.
• ŽIV.

Stiprų poveikį nėštumui daro rūkymas, narkotinių medžiagų (kokaino, ekstazio) vartojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas kofeino kiekis kraujyje taip pat gali lemti nėštumo nutrūkimą. Vaistų vartojimas, ypač receptinių ir kai kurių nereceptinių, net tokių kaip ibuprofenas arba aspirinas, gali būti pavojingi nėštumui.

Gaivus oras svarbus ne tik motinos sveikatai, bet ir tinkamam vaisiaus vystymuisi, todėl svarbu vėdinti gyvenamąsias patalpas. Ypač reikia saugotis toksiškai veikiančių medžiagų, tokių kaip švinas, arsenas, formaldehido dujos, anestezijai (bendrai nejautrai operacijos metu) naudojamų dujų ir, žinoma, radiacijos. Nutukimas taip gali būti vienas iš persileidimo rizikos veiksnių.

Pagrindinės persileidimo priežastys

Jas galima suskirstyti pagal tai, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta persileidimas. Pirmojo trimestro metu persileidimą nulemia chromosomų defektai arba placentos problemos. Chromosomos - tai žmogaus DNR dalys, kurios veikia daug įvairių procesų (nurodo, kaip ląstelė vystysis arba kokios spalvos bus akys). Tam tikrais atvejais vaikas gauna per daug ar per mažai chromosomų. Nėra aišku, kodėl taip nutinka, tačiau vaisius, esant tokiems defektams, negali toliau vystytis. Manoma, kad du trečdaliai visų persileidimų įvyksta būtent dėl chromosomų anomalijų. O placenta aprūpina vaisių krauju, kuriame yra deguonies ir maisto medžiagų. Pasireiškus placentos sutrikimams, vaisius negali toliau vystytis.

Antruoju trimestru persileidimus dažniausiai sukelia minėtos lėtinės ligos, infekcijos, silpnas gimdos kaklelis, policistinių kiaušidžių sindromas. Iš infekcijų pavojingiausios šios: raudonukė, citomegalija ir toksoplazmozė. Silpnas gimdos kaklelis gali nulemti ankstyvą gimdos kaklelio atsivėrimą ir persileidimą. Dėl policistinių kiaušidžių sindromo padidėja kiaušidės ir pasireiškia hormonų disbalansas. Šis sindromas - dažna nevaisingumo priežastis, todėl manoma, kad jis gali lemti ir nėštumo nutraukimą. Vis dėlto tikslus policistinių kiaušidžių sindromo poveikis nėštumui nėra žinomas.

Vaistų ir žolelių vartojimas nėštumo metu

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis nėštumo metu, kokie vaistai ir žolelės gali būti pavojingi, ir kaip užtikrinti saugumą tiek motinai, tiek vaisiui. Pirmasis nėštumo semestras yra itin svarbus, todėl vaistų vartojimas turėtų būti itin minimalus ir tik pasitarus su gydytoju. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pavojinga vartoti šiuos vaistus:

• Nuo skausmo: ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną.
• Komplikuotiems spuogams gydyti: izotretinoiną.
• Epilepsijai ir manijai gydyti: natrio valproatą ir valpro rūgštį.

Vaistininkė akcentuoja, kad šie vaistai gali sukelti persileidimą, kūdikio apsigimimus ar gyvybei pavojingus abstinencijos simptomus. Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. Aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų, o nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą. Ciproloksacinas ir levofloksacinas gali sukelti raumenų bei skeleto augimo problemas, sąnarių skausmus būsimam mažyliui ir nervų pažaidas besilaukiančiajai bei gyvybei pavojingą kraujavimą.

Paracetamolis yra saugus vartoti nėštumo metu - jis skiriamas tiek temperatūrai, tiek skausmui malšinti.

Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis - vienas seniausių gydymo būdų. Tačiau medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų. Veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų. Kai kurios nėščiosios pernelyg pasitiki natūralių maisto papildų galia ir tiki, kad jie gali sumažinti tipinius nėštumo negalavimus, pavyzdžiui, pykinimą ar nugaros maudimą. Nėščiosioms ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Apskritai kalbant apie maisto papildus nėštumo metu reikėtų žinoti, kad saugūs - tik specialiai skirti nėščiosioms ir žindyvėms.

Pasak vaistininkės, šios žolelės gali būti pavojingos:

• Ankstyvasis šalpusnis: gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi.
• Raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras: gali sukelti persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui.
• Sukątžolė ir agurklė: didina apsigimimų riziką.

Saugios žolelės nėštumo metu (saikingai):

• Imbiero arbata: peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti (džiovinto imbiero ne daugiau nei 1 g per dieną).
• Erškėčių vaisių arbata: imuninei sistemai stiprinti.
• Pipirmėčių arbata: mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį (nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą).
• Melisų, mėtų arbatos: ramina, padeda pagerinti apetitą, slopina pykinimą ir kt. (vartojant per daug galimas priešingas efektas: galvos skausmas ar persileidimas).

Mityba ir vitaminai nėštumo metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

Svarbu! Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida.

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu:

• Termiškai neapdorota mėsa, žuvis, kiaušiniai.
• Neplauti vaisiai ir daržovės.
• Jūros gėrybės, vytinta mėsa, saliamis, pelėsinis sūris, nepasterizuoto pieno produktai, majonezas.
• Jūrų žuvys (rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę dėl sunkiųjų metalų).

Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.

Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.

Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Tačiau vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.

Fizinis aktyvumas, kelionės ir emocinė būklė

Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.

Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.

Peršalimo virusai grėsmingiau pasireiškia nėščios moters organizme ir gali sukelti daugiau komplikacijų tiek moteriai, tiek pačiam nėštumui. Didžiausias pavojus yra pirmame nėštumo trimestre, kai embrionas dar tik formuojasi, liga gali sutrikdyti vaisiaus raidą, lemti apsigimimus, persileidimus. Antrame ir trečiame trimestre rimtas peršalimas, gripas gali lemti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus įgimtą infekciją. Jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, neitų į darbą, pagulėtų lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas, vartotų daugiau skysčių: šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio. Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų mušti, saugiausia su paracetamolio preparatais.

Nėščios moters reakcija į gripo virusą yra daug audringesnė, todėl neretai nėščiosioms gripo virusas komplikuojasi ir atsiranda plaučių uždegimas, dažnai reikia gydymo ligoninėje ar net reanimacijos skyriuje. Tai pakankamai grėsminga infekcija, todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vakcinaciją tiek planuojančioms pastoti, tiek jau pastojusioms bet kuriame nėštumo trimestre prieš gripo sezoną. Tokiu būdu ir naujagimis iki 6 mėnesių gaus apsaugą nuo gripo.

Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei.

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus: muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai.

Persileidimo eiga ir gydymas

Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Moteris gali pastebėti, kad su krauju pasišalina krešuliai, audiniai ar embrionas. Tai gali šokiruoti ir trikdyti. Poilsis šiuo laikotarpiu gali sudaryti sąlygas liūdesiui ar savigraužai, todėl naudinga užsiimti įprasta veikla, dirbti, palaikyti fizinį aktyvumą. Emociškai moterys skirtingai reaguoja į persileidimą. Vienoms tai mažareikšmis nutikimas, kitoms - tarsi žemė slysta iš po kojų. Labai svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą. Daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos. Vienos moterys po persileidimo nori pastoti kuo greičiau, kitos bijo. Nėra teisingo laiko, kiek reikia laukti ir/ar gedėti.

Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę, ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę. Pajutus simptomus, tokius kaip tepimas, išskyros su krauju, spazmai, sąrėmiai, gimdos kaklelio atsivėrimas, kraujavimas, nėštumo simptomų išnykimas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos.

Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas.

Persileidimo metu kraujavimas ir mėšlungis, plečiasi gimdos kaklelis - tai neišvengiamo persileidimo požymiai. Kai kraujuoja ir gresia persileidimas, gimdos kaklelis nėra išsiplėtęs - tai persileidimo grėsmė.

Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. neužbaigtas persileidimas), moteriai gali prireikti medicininės intervencijos. Galimos gydymo eigos:

• Natūralus: dalis moterų apsisprendžia laukti, kol persileidimas įvyks savaime, ir embrionas pasišalins su krauju. Įprastai persileidimas gali trukti iki savaitės.
• Vaistais: kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites.
• Operacija (abrazija): kai kuriais atvejais moterims reikia atlikti gimdos kaklelio plėtimo ir nėštumo audinių išvalymo kiurete operaciją. Ji atliekama per makštį, naudojant bendrąją nejautrą, todėl nelieka randų. Iš esmės tai tokia pati procedūra, kaip kad abortas.

Po abrazijos paprastai užtrunka 1-2 dienas, iki moteris gali grįžti į įprastą gyvenimą. Pirmąją parą gali jaustis skausmingi gimdos spazmai. Lengvesni spazmai ir kraujingos išskyros gali tęstis apie dvi savaites. Daugeliu atveju viskas į vėžes sugrįžta iki naujo mėnesinių ciklo. Tačiau kartais jis gali vėluoti, prasidėti anksčiau arba skirtis kraujo kiekis.

Jei persileidimas progresuoja, pasišalina dalis vaisiaus audinių ar nustatoma vaisiaus žūtis, atliekamas gimdos ertmės išgrandymas. Jei persileidimas įvyksta iki 12 savaičių, ir nežinant jo nutrūkimo priežasties, gydymas nenaudojamas, nes dažniausia priežastis yra chromosomų pokyčiai.

Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą.

tags: #kaip #isprovokuoti #persileidima

• Stiprinti vaiko nervų sistemą
• Kaip pasirinkti gimdymo partnerį
• Kepalas ant jūsų stalo
• Ar kiaušiniuose yra laktozės?
• Kaip įsivertinti socialinės globos atitiktį normoms