Kaip ištverti vasaros karščius trečią nėštumo trimestrą
Kaip ištverti vasaros karščius trečią nėštumo trimestrą
Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, tačiau jis gali būti kupinas iššūkių, ypač vasaros mėnesiais. Karštis ir saulė gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, o nėščios moterys ir maži vaikai yra ypač pažeidžiami.
Kai lauke 30-35 laipsnių karščio, gali sušlubuoti sveikata. Ypač greitai nuo karščio gali nukentėti kūdikis ir vaikas iki 4 metų, vyresnis bei nutukęs, fiziškai dirbantis žmogus. Per karščius galima nusideginti, greitai ištinka šilumos arba saulės smūgis, hipoksija (deguonies badas). Kiekvienas pakeliame skirtingą karštį. Taigi neįmanoma tiksliai apibrėžti, koks karštis kelia pavojų sveikatai.
Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą parodo šios spinduliuotės indeksas. Pagal šio indekso kategorijas (nuo 1 iki 11) galime sužinoti, kokia apsauga nuo saulės reikalinga. - Esant vidutiniam indeksui 3-5, jau reikia saugotis. Vidurdienį (11-15 val.) geriau būkite šešėlyje, būtinai vilkėkite marškinėlius, galvą saugokite skrybėle ir nepamirškite saulės akinių su UVA ir UVB filtrais. - Ekstremali situacija, kai indeksas 11.
Kaip ištverti karštą dieną?
Per karščius reikia gerti daug skysčių. Karštyje prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir mineralinių medžiagų, todėl ypač naudingas mineralizuotas vanduo. Vandenį po truputį gurkšnokite visą dieną - nelaukite, kol užpuls troškulys.
Nevalgykite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
Pasirūpinkite tinkama savo ir vaiko apranga. Vilkėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio drabužius, su kuriais mažiau prakaituosite. Galvą užsidenkite skrybėle arba kepure, gali praversti ir skėtis. Prieš išeidami į lauką tepkitės apsauginiu kremu.
Mažiau dirbkite lauke, geriausias metas lauko darbams - ankstus rytas ir vakaras. Dažniau gaivinkitės pavėsyje. Pavojingiausia per karščius lauke - nuo 11 iki 17 valandos. Stenkitės ilgai nebūti karštoje aplinkoje, venkite tiesioginių saulės spindulių.
Jeigu įmanoma, būkite patalpose su ventiliatoriais ar oro kondicionieriais.
Jokiu būdu nepalikite vaikų vienų automobilyje. Įkaitusiame automobilyje vaiką gali ištikti šilumos smūgis.
Nėštumas ir Karštis: Ką Svarbu Žinoti
Dauguma nėščiųjų, deja, priverstos taikstytis su išvirkštine vasaros mieste puse: karščiu, užterštu oru, tinstančiomis kojomis, troškuliu bei kitais nemaloniais pojūčiais. Kaip juos įveikti, būsimoms mamoms gali patarti gydytojai ginekologai.
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Vienas iš dažniausių nėščiųjų nusiskundimų - pagausėjęs prakaitavimas, tiek dieną, tiek ir naktį. Tai lemia hormonų lygio pokyčiai, suintensyvėjusi kraujotaka, greitesnė medžiagų apykaita ir svorio padidėjimas.
Karščio Poveikis Nėštumui
Karštyje vandenyje galite lengvai perkaisti. Perkaitimas pirmojo trimestro metu gali paveikti kūdikio vystymąsi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščiasias ragina vengti tiek per karštų vonių, tiek ir per vėsių vonių, baseinų. Mirkti vonioje reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Jei maudotės ryte, papildomai galima nusilieti vėsesniu - apie 24-26°C - vandeniu. Tokia procedūra tonizuos ir atgaivins. Nėštumo metu galima maudytis vėsesnėse sūkurinėse voniose. Vonioje ypač atsargiai maudytis reikėtų trečiąjį nėštumo trimestrą: nėščioji tampa nerangi, pilvukui padidėjus sunkiau įlipti į vonią ir išlipti iš jos, todėl padidėja traumų paslydus tikimybė.
Skysčių Vartojimas
Jeigu vasara tenka pirmajam nėštumo trimestrui, prie viso karščių keliamo diskomforto daugeliui moterų dar prisideda ir toksikozė. Todėl gydytojai primygtinai pataria neriboti skysčių vartojimo - būsimoms mamoms negalima jausti troškulio. Tiesa, rinkdamosi gėrimus jos privalo būti labai atsargios. Gira, saldūs kompotai, konservuotos sultys ir nektarai sulaiko skysčius organizme, todėl kol kas reikėtų išbraukti juos iš raciono. Gazuoti gėrimai taip pat turi savų minusų: dažnai jie sukelia dujų kaupimąsi žarnyne, rėmenį, kitus virškinimo sutrikimus. Nėščiosios gali mėgautis morsais iš pačių įvairiausių šviežių uogų bei šviežiai spaustomis sultimis (tik atminkite: nuo vynuogių sulčių gali imti raižyti skrandį ar pūsti pilvą, o slyvų sultys - gana veiksmingi laisvinamieji). Geriausia per karščius gerti tik gryną nemineralinį negazuotą vandenį (tik iš patikimo šaltinio!). Taip pat naudinga gerti arbatą - ypač žaliąją ir žolelių. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų lapų ir mėtų. Toks gėrimas normalizuoja arterinį kraujo spaudimą, ramina.
O štai nėštumo pabaigoje priešingai - reikia laikytis griežto skysčių vartojimo režimo ir neišgerti jų daugiau kaip pusantro litro per dieną. Į šį kiekį, beje, įeina ne tik vanduo ar sultys, bet ir sriubos, pienas, net vaisiuose ar daržovėse esantys skysčiai (kaip žinoma, 80 procentų agurkų, pavyzdžiui, sudaro vanduo).
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Tinimas ir Paburkimai
Tinimai ir paburkimai ne tik suteikia nemalonių pojūčių. Tai dar ir našta, tiesiogine šio žodžio prasme slegianti besilaukiančią moterį. O jeigu, be tinimo, dar pakyla kraujospūdis, pradeda kamuoti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti tokios būsenos tikrąją priežastį - ir ne iš akies, o atlikęs nuodugnius tyrimus. Užsiimti savigyda jokiu būdu negalima. Taip pat būtina reguliariai svertis, kad laiku būtų pastebėtas staigus ir ženklus svorio padidėjimas (norma laikomi 350-500 g per savaitę). Jeigu nėščioji ima pernelyg greitai „sunkėti“ (vos ne po kilogramą kasdien) ir tinti, daugeliu atvejų tai būna susiję su skysčių užsilaikymu organizme. Tokioje situacijoje pagrindinis patarimas būtų visiškai pamiršti apie druską ir laikytis griežto skysčių vartojimo režimo. Tinimo padės išvengti ir dažnas poilsis. Ypač gerai pakelti kojas - kad ir ant pagalvėlės.
Mityba ir Apetitas
Dažniausia klaida, kurią daro besilaukiančios moterys vasarą, - jos atsisako maisto. Kai užeina karščiai, visiškai natūralu, jei dingsta apetitas. Tačiau tokios būklės moteriai badauti kategoriškai draudžiama - juk mažylis nuolat auga ir normaliam vystymuisi jam reikalingi baltymai. Tad teks valgyti mėsą su daržovėmis (bet ne bulvėmis), ryžiais ir žalumynais. Juolab kad toks produktų derinys yra lengvai pasisavinamas ir virškinamas.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Ledai per karščius
„O kaipgi ledai?“ - paklaus būsimos mamos. Jeigu nesergate lėtiniu tonzilitu ir nėra ligos paūmėjimo rizikos, per karščius galima pasimėgauti ledais. Juolab kad valgant ledus išsiskiria endorfinas - laimės hormonas. Aišku, kokius produktus nėščiajai galima valgyti, o kokius - ne, geriausiai gali pakonsultuoti gydytojas.
Poilsis ir Siesta
Tegyvuoja siesta! Per karščius būsimoms mamoms labai naudinga daugiau miegoti. Variantai čia galimi du: arba eiti miegoti pusvalandžiu anksčiau, arba pasistengti rasti laiko popiečio miegui. Puiku būtų pradėti puoselėti siestos tradicijas - miegas karščiausiu paros metu padės ištverti sunkiausią paros dalį.
Jei tik yra galimybė, per kaitrą neikite į lauką nuo 12 iki 16 valandos. Gerai, jei jūsų namuose yra kondicionierius. Tik nepamirškite, jog kondicionuojamoje patalpoje galima persišaldyti. Stenkitės būti nuo orą vėsinančio agregato už 2-3 metrų. Ideali temperatūra nėščiosios kambaryje - 21-22 laipsniai. Jeigu nėra kondicionieriaus, orą patalpoje reikia drėkinti. Tam tinka ir pulverizatorius, ir paprastas dubuo su vandeniu.
Trečiasis Nėštumo Trimestras Karštymečiu
Trečiasis trimestras daugumai besilaukiančių, ypač pirmą kartą tapsiančiomis mamomis, yra sunkiausias. Tampa sunku įsitaisyti lovoje, nes pilvas jau gana didelis. Dažnai tenka bėgioti į tualetą ne tik dieną, bet ir naktį, nes padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę. Miego tampa retas malonumas.
Miego Pozos ir Kokybė
Visada geriau išsiugdyti įprotį miegoti ant kairiojo šono, kad vėliau netektų nerimauti dėl diskomforto. Ypač jeigu patogiausia miegoti ant pilvo. Miegojimas ant kairiojo šono yra geriausias pasirinkimo variantas, nes tai sudaro puikias sąlygas kraujui su maistingomis medžiagomis nukeliauti vaisiui. Gulint ant nugaros ar dešiniojo šono gali pasireikšti aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimo sindromas. Antroje nėštumo pusėje augantis vaisius gimdoje pradeda spausti šias kraujagysles prie stuburo. Spaudžiant pilvinę aortą, sumažėja gimdos ir placentos kraujotaka, blogėja vaisiaus būklė (visiškas užspaudimas pasitaiko retai, nes aortos sienelė yra storesnė ir elastinga). Užtat tuščioji vena labiau užspaudžiama, nes jos sienelė yra plonesnė ir ne tokia elastinga. Kai vena užspaudžiama, sumažėja veninio kraujo grįžimas į širdį, sumažėja sistolinis ir minutinis širdies tūris bei arterinis kraujo spaudimas, o tai sutrikdo gimdos ir placentos kraujotaką, blogina vaisiaus būklę.
Apie 10 proc. besilaukiančiųjų šie kompensaciniai mechanizmai neišsivysto arba yra nepakankami, todėl joms gali išsivystyti šis sindromas ir pasireikšti tokie požymiai: bradikardija (nenormaliai lėta širdies veikla >60 k./min.), sistolinis AKS sumažėja iki 60 mm Hg ir mažiau, nėščioji pajunta silpnumą, pradeda pykinti, pritemsta arba išnyksta sąmonė, sparčiai blogėja vaisiaus būklė.
Nemiga. Įtakos gali turėti dažnas poreikis šlapintis, negalėjimas patogiai įsitaisyti dėl didėjančio pilvo, nerimas dėl gimdymo, būsimo kūdikio sveikatos. Geriau miegoti gali padėti vakarinis pasivaikščiojimas gryname ore, šiltas dušas prieš miegą, išvėdintas miegamojo kambarys. Galima neilgai pagulėti vonioje su valerijono, levandų ar pušų ekstraktais, išgerti melisų arbatos. Pamėginti pasiklausyti muzikos ar perskaityti knygą.
Neradimas patogios miego padėties. Pasitelkite į pagalbą įvairias nėštumo pagalves (jos yra ilgesnės, gali būti suformuotos į puslankį ar pasagą, viso kūno ilgio ar pleišto formos, vėliau galima panaudoti kaip maitinimo pagalvę ar atremti kūdikį). Čiužinys turi įdubti pečių ir klubų srityje bei keisti savo formą, kai žmogus keičia savo miego padėtį. Gali reikėti aukštesnės pagalvės, kuri padėtų patogiai įsitaisyti ir išvengti rėmens.
Pabudimai naktį. Nėštumo pabaigoje naktimis pabunda net 97,3 proc. moterų. Pabusti nėščioji gali dėl nepatogios padėties, aktyvių ir skausmingų vaisiaus judesių, dėl karščio, tvankumos. Pabudus dėl aktyvių ir skausmingų judesių, reikia keisti gulėjimo padėtį. Pamėginkite miegoti ant kairiojo šono, pasidėjusi pagalvę tarp kojų ir dar vieną pagalvę kaip atramą nugarai. Prieš miegą išsivėdinkite kambarį. Miegant reikėtų vilkėti orui laidžius, neaptemptus, natūralaus pluošto miego drabužius.
Ryškūs sapnai. Svarbu atsipalaiduoti, kad stresas ar nerimas nesukeltų košmarų. Relaksacijos technikos: joga (ypač jeigu moteris užsiėmė ja iki nėštumo), meditacija, masažas ir gilus kvėpavimas.
Kojų Mėšlungis
Tai dažna nėščiųjų problema antrajame ir trečiajame trimestre. Kadangi raumenų spazmai yra skausmingi, galite nuo jų pabusti naktį. Mėšlungis susijęs su kraujyje susidariusiu fosforo pertekliumi ir kalcio stoka. Įtakos turi ir tai, kad trečiąjį nėštumo trimestrą formuojasi vaisiaus kaulai, todėl vaisius pasiima mamos organizmo atsargas. Kai nėščioji vartoja nepakankamai kalcio, gali imti kankinti naktį pasireiškiantis raumenų mėšlungis. Be to, mėšlungis gali kankinti ir dėl papildomo kūno svorio, tenkančio kojoms, taip pat vaisius gali prispausti nervus, einančius į kojas. Mėšlungiui sutraukus blauzdos raumenį, reikia patraukti į save kojos pirštus, ramiai ir giliai kvėpuoti. Galima pamėginti daryti raumenų masažą, pabaksnoti blauzdą aštriu daiktu arba pažnaibyti. Praėjus spazmui pakelti kojas į viršų ir pagulėti.
Nugaros Skausmas
Diskomfortas apatinėje juosmens dalyje. Diskomfortas šioje srityje gali būti susijęs su pokyčiais dubens srityje, ypač kryžmens sąnariuose. Skausmas gali plisti į sėdmenis ir užpakalinį šlaunų paviršių. Nėštumo metu nugaros skausmu skundžiasi 50-80 proc. moterų. Trečdaliui iš jų skausmas suintensyvėja naktį. Pilvo raumenys tempiasi, kad išlaikytų besiplečiančią gimdą, o kai jie tempiasi, prarandamas gebėjimas išlaikyti kūno padėtį, tai apkrauna apatinę stuburo dalį didžiąja dalimi liemens svorio. Dėl padidėjusio hormono relaksino kiekio minkštėja, tampa paslankesni dubens struktūros apatiniai slanksteliai, o diskomfortas gali pasireikšti visoje nugaros srityje. Remiantis kita teorija, dažniausia apatinės nugaros dalies skausmo nėštumo metu priežastis yra išsiplėtusios dubens venos, toks skausmas ypač pasunkėja naktį, yra stiprus, dėl to net nubundama. Kamuojant nugaros skausmui rekomenduojama dieną nešioti palaikomąjį diržą. Taip pat galima fizioterapija, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS - saugus, neinvazinis skausmo malšinimo būdas, pasitelkiant silpną elektros impulsinę srovę), farmakologinis gydymas, akupunktūra, chiropraktika (manualinė terapija), joga, masažai, relaksacija.
Neramių Kojų Sindromas
Sutrikimas, kai jaučiami nemalonūs galūnių pojūčiai, pasireiškiantys ramybės būsenoje vakarais ir naktimis. Pojūčiai sumažėja judinant kojas. Pasireiškimo dažnis: 1 iš 5 nėščiųjų. Labai svarbu judėti, tinkamai maitintis, vengti alkoholio, kofeino, kai kurių vaistų (vartojant tam tikrus vaistus, reikia konsultuotis su gydytoju). Laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo. Dažniausiai šis sindromas siejamas su geležies ir folatų stoka, tačiau tinkamas gydymas palengvina simptomus.
Knarkimas ir Dusimas
Dažnai nėščiosios skundžiasi sloga, kuri atsiranda dėl fiziologinių organizmo persitvarkymų nėštumo metu (suaktyvėjusi kraujotaka + padidėjusi estrogenų koncentracija → paburkusi nosies gleivinė → užblokuoti kvėpavimo takai). Padidėjusi gimda pakelia diafragmą, o dėl to gali imti kankinti knarkimas. Dėl didelio svorio priaugimo nėštumo metu sustorėja kaklo ir ryklės audiniai, todėl gali būti sunku kvėpuoti miegant. Knarkiant gali padidėti kraujospūdis, todėl esant dar ir galvos skausmui bei kojų patinimui reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Kvėpavimo apnėja (sustojusio kvėpavimo tarpsniai) gali atsirasti esant stipriai užblokuotiems kvėpavimo takams. Moteris dažniausiai ryte neprisimena apnėjų, bet dieną jaučiasi pavargusi. Apnėjų metu į organizmą patenka mažiau deguonies, tai gali būti kenksminga nėščiai moteriai ir vaisiui.
Dauguma nėščiųjų skundžiasi sunkesniu kvėpavimu pro nosį, kraujavimu iš nosies, o kartais ir visišku negalėjimu kvėpuoti pro nosį. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris, kraujagyslių plėtimasis ir padidėjęs pralaidumas. Dėl šių pokyčių burksta nosies, nosiaryklės ir gerklės gleivinės, jos tampa pažeidžiamos. Kad būtų lengviau kvėpuoti, reikia stengtis sėdėti tiesiai, rasti tinkamą miegojimo pozą.
Rėmuo ir Niežėjimas
Auganti gimda mechaniškai spaudžia skrandį ir pakeičia apatinio sfinkterio (raumeninio rauko) vietą. Vaisiui augant rėmuo aštrėja, atsirūgimai dažnėja ir kiek palengvėja nėštumo pabaigoje, vaisiui nusileidus į mažąjį dubenį. Naktį turinys gali patekti į viršutinius kvėpavimo takus bei bronchus, tai gali sukelti bronchų spazmus, aspiracines pneumonijas, naktinį kosulį, rytinį balso užkimimą. Patariama miegoti pakėlus galvūgalį apie 15-20 cm, valgyti lėtai, nedidelėmis porcijomis, vengti gazuotų gėrimų, šokolado, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą, po valgio nedirbti ir nesilankstyti, negulti 1-2 val. po valgio, o geriau pasivaikščioti. Taip pat galima išgerti imbiero, ramunėlių, rozmarino ar melisų arbatos.
Intensyvus naktinis delnų, padų, galūnių niežulys gali skelbti apie intrahepatinę nėščiųjų cholestazę (INC). Mažiau niežti veidą, kaklą. Nestiprus, kartais pasireiškiantis niežėjimas yra normalu, bet nuolatinis, stiprėjantis niežėjimas gali būti INC simptomas.
Dažnas Šlapinimasis ir Vaisiaus Judesiai
Didėjant gimdai, kyla ir šlapimo pūslė. Taip pat mažėja šlapimo pūslės tonusas. Nėštumo pabaigoje šlapimo pūslė pakyla iš mažojo dubens, o vaisius nusileidžia šiek tiek žemiau, todėl padidėja šlapimo pūslės spaudimas. Geriausia pagrindinį paros skysčių kiekį suvartoti iki 18-19 val.
Kai vaisius pradeda itin stipriai judėti, kad net sukelia nemalonius pojūčius, reikia keisti gulėjimo padėtį.
Karščio bangos ir šaltkrėtis nėštumo metu
Karščio Poveikis Kūdikiams ir Vaikams bei Apsaugos Būdai
Vaiko kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu.
Apsauga nuo Perkaitimo
Skysčiai: Vienas svarbiausių patarimų - gerti pakankamai skysčių. Vanduo turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Nerekomenduojama gerti sulčių, jų gėrimų ar gazuotų gėrimų.
Dažnas maitinimas: Krūtimi ar iš buteliuko maitinami jaunesni nei 6 mėn. kūdikiai, esant karštesniam orui, turėtų būti maitinami dažniau. Vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams tarp maitinimų galima duoti atsigerti atvėsinto vandens. Jei maitinate naujagimį ar kūdikį savo pienu, nepamirškite pati gerti daugiau vandens.
Drabužiai: Dieną esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais drabužiais, būtinai uždėti kepurę.
Vėsi patalpa: Naktį miegui rinkitės vėsiausią būsto kambarį. Kad atvėstų patalpos, pravartu užtraukti užuolaidas, užtikrinti gaivaus oro cirkuliaciją apie vaiko lovelę. Jei naudojate ventiliatorių, nenukreipkite jo į vaiką, o jei oro kondicionierių, gana žema temperatūra vaikui yra 24-26 laipsniai Celsijaus.
Drėgnos priemonės: Esant karščiams, vaiką galite atvėsinti aprengę drėgnais drabužiais, apdėję lovelę drėgnais rankšluosčiais arba paklodėmis. Reguliariai tikrinkite, ar vaikas per daug neatvėso. Vaikus maudykite drungname vandenyje, nenaudokite ledo kubelių ar šalto vandens.
Atsargumas Karščiams
Venkite karščiausio paros meto: Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu, nuo 11 val. iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare.
Apsauga nuo saulės: Jeigu reikia eiti į lauką, saugokite vaiko odą nuo saulės (laikykite jį pavėsyje arba aprenkite laisvais rūbais ir uždėkite kepurę). Odą, kurios nedengia rūbai, ištepkite nedideliu kiekiu SPF 50+ kremo nuo saulės.
Niekada nepalikite vienų automobilyje: Niekada nepalikite mašinoje vaikų vienų, net ir trumpam, nes jie gali labai greitai perkaisti. Stovinčiame automobilyje temperatūra gali būti 30-40 °C didesnė nei lauke. Didžiausias temperatūros padidėjimas įvyksta per penkias minutes nuo mašinos užrakinimo, o apie 5 cm nuleisti langai tik labai nežymiai sumažina temperatūrą.
Vežimėlio apsauga: Niekomet neuždenkite lopšio rankšluosčiu ar kitu audeklu, nes dėl to sutrinka oro judėjimas ir kūdikiui tampa karščiau. Ant langų naudokite apsaugas nuo saulės. Kūdikio vežimėlį uždenkite tik plonu audiniu, kad oras cirkuliuotų.
Būtina kreiptis į gydytojus
Vėsi aplinka. Kol jie atvyks, rekomenduojama perkelti vaiką į vėsią patalpą ir nurengti nereikalingus drabužius.
Skysčiai. Pasiūlykite vaikui atsigerti, o perkaitusiam, krūtimi maitinamam kūdikiui krūtis turi būti siūloma kuo dažniau.
Vėsios kompresos. Uždėkite ant vaiko kūno vėsios drėgnos medžiagos arba nuplaukite jį kempine.
Jei vaikui pasireiškia išvardyti požymiai, pakyla kūno temperatūra, oda tampa raudona, karšta ir sausa, padažnėja kvėpavimas, pykina, jis praranda sąmonę - tai ženklai, kurie įspėja, kad vaiką ištiko šilumos smūgis. Tokiu atveju nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą, nuneškite vaiką į vėsią aplinką ir nuvilkite drabužius. Jei vaikas sąmoningas ir gali gerti, duokite atsigerti vėsių skysčių mažais gurkšneliais. Mažinkite kūno temperatūrą visais įmanomais būdais (šlakstydami vėsiu vandeniu, paguldydami į vėsią šaltą vonią, apdengdami vėsiais šaltais drabužiais). Jei vaikas nesąmoningas, paguldykite ant šono ir patikrinkite, ar normaliai kvėpuoja. Jaunesniems nei 1 m. kūdikiams reikalinga kitokia kūno padėtis. Paimkite kūdikį ant rankų, nuleiskite galvą žemyn ir patikrinkite, ar liežuvio padėtis netrukdo kvėpuoti, o jei vemia, įsitikinkite, kad nespringsta. Palaikykite galvą ranka. Jei reikia, taikykite pirminį gaivinimą.
Saulės Poveikis ir Apsauga
Karštis ir saulė gali sutrikdyti kiekvieno žmogaus sveikatą. Aukšta temperatūra ypač stipriai veikia kūdikius ir mažus vaikus. Ultravioletiniai saulės spinduliai mus pasiekia net debesuotą dieną, nudegti galima ir vandenyje, net metro gylyje. Kenksmingi spinduliai atispindi nuo smėlio, vandens, betono, todėl jų poveikis dar stipresnis. Nudegimai vaikystėje - pavojingi, ypač tokie, kai atsiranda pūslių. Tai yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti odos vėžiu vyresniame amžiuje.
Mažesni nei 6 mėnesių kūdikiai neturi būti saulėje. Pakelkite vežimėlio viršų, kūdikiui saugiausia medžių pavėsyje, po skėčiu. Likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką vaiko odą ištepkite kremu nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 SPF apsauginiu faktoriumi. Tokio kremo užteks 300 minučių (kuriam laikui užtenka kremo, galima apskaičiuoti SPF skaičių padauginus iš 10 min.). Jeigu vaiką nudegino saulė, nuplautą vėsiu vandeniu odą patepkite vaikišku drėkinamuoju kremu. Vertėtų iš anksto pasirūpinti specialiu kremu ar losjonu, skirtu nudegintai odai. Jis ne tik sudrėkins, bet ir atvėsins bei nuramins pažeistą odą.
Ir saulės, ir šilumos smūgio priežastis yra perkaitimas. Tik saulės smūgį išprovokuoja intensyvus tiesioginių jos spindulių poveikis galvai, o šilumos - aukšta aplinkos temperatūra. Šilumos smūgis vaiką gali ištikti ne tik lauke, bet ir tvankioje patalpoje ar automobilyje, nes prakaituojant prarandama daug skysčių ir druskų. Abiejų negalavimų požymiai panašūs: stiprus troškulys, silpnumas, pykinimas, skauda ir svaigsta galva, zvimbia ausyse, mirga akyse. Ištikus saulės ar šilumos smūgiui, paguldykite vaiką vėsesnėje vietoje ar bent šešėlyje. Duokite vėsaus gėrimo, apšlakstykite odą vėsiu vandeniu arba apdenkite sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu. Pablogėjus būklei, kreipkitės į medikus.
