Dažnam jaunuoliui, trykštančiam maksimalizmu ir pasitikėjimu, lengviau atsiveria visos galimybės pradėti savarankišką gyvenimą, kai jaučia tvirtą savo šeimos užnugarį. Tačiau jaunuoliai, paliekantys globos namus, dažnai susiduria su iššūkiais, kuriems ne visada būna tinkamai paruošti. Šie jaunuoliai dažnai stokoja savarankiško gyvenimo įgūdžių, taip pat socialinių, vertybinių bei profesinio orientavimosi įgūdžių. Jie nėra pakankamai pasirengę savarankiškam gyvenimui, ir tai tampa jų socialinės atskirties priežastimi.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta aktyvios vaikų globos sistemos reformos, siekiant atsisakyti institucinės globos ir užtikrinti vaikams galimybę augti šeimai artimoje aplinkoje. Šios reformos apima ne tik vaikų globos namų pertvarką, bet ir palydimąją globą, skirtą jaunuoliams, paliekantiems globos namus. Straipsnyje aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria jaunuoliai, paliekantys globos namus, palydimosios globos svarba ir galimybės Lietuvoje, taip pat valstybės vaidmuo formuojant palydimosios globos sistemą.

Vaikų Globos Sistemos Reforma Lietuvoje

Pastarieji metai Lietuvoje, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, buvo patys aktyviausi. Buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo", kuris ir išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą. Jo tikslas - atsisakyti institucinės globos pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama, ir yra senas, posovietinis palikimas. Tad buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas iškeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis. Taip pradėta plėtoti globėjų sistema, tam, kad kuo mažesniam skaičiui vaikų iš vis tektų gyventi globos namuose.

Institucinės Globos Alternatyvos: Šeima ir Bendruomenė

Vietoj vaikų namų siekiama užtikrinti gyvenimą šeimoje arba jai artimoje aplinkoje, o vietoj globos namų žmonėms su proto ir psichikos negalia - paslaugas bendruomenėje. Telšių regionas džiugina ir vaikų dienos centrų skaičiumi. Telšių rajonas jų turi 10, Plungės rajonas - 5, Mažeikių rajonas - 4, Rietavas - 2 vaikų dienos centrus. Kaip geruosius pavyzdžius norėčiau paminėti Telšių mieste įsikūrusios VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“ iniciatyvą teikti bendruomeninių vaikų globos namų paslaugas, taip pat ir institucinės globos pertvarkos projekto rėmuose. Tenka apgailestauti, kad Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybėse dar nėra tokių paslaugų. Rietavo socialinių paslaugų centras globoja 3 vaikus, o Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre Mažeikiuose globojami 29 vaikai. Prie gerųjų pavyzdžių tai pat norėčiau paminėti Plungę. Plungės rajono savivaldybėje į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtraukti Plungės vaikų globos namai pernai rugsėjį reorganizuoti prijungiant juos prie Plungės socialinių paslaugų centro. Kaip viena iš priemonių atsisakyti vaikų globos namų įvardijami budintys globotojai. Šie žmonės laikinai esant sudėtingai situacijai gali priimti globoti vaikus. Džiugu, kad šią paslaugą pertvarkos projekto rėmuose teikia Telšių socialinių paslaugų centro struktūrinis padalinys Globos centras.

Jaunuolių, Paliekančių Globos Namus, Iššūkiai

Jaunuoliams iš globos namų sulaukus 18 metų valstybės globa baigiasi ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai. Tačiau vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams vis dar būna reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra pripažįstama, kad jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Šiai grupei būdingas žemesnis išsilavinimas, kas lydi ateityje prastesnes darbo perspektyvas, taip pat dažnesnis skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė, ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis bei tikimybė patekti į globos namus. Tad, įvertinus šias rizikas, amžius, kuomet jaunuoliai palieka globą, buvo pakeistas į 21-uosius metus tam, kad jie būtų geriau paruošti savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir potencialą tolesniam asmenybės augimui ir vystymuisi, išplėsta parama pereinant į suaugusio gyvenimą galėtų padidinti tikimybę, kad daugiau jaunuolių gyvens produktyvų suaugusiojo gyvenimą. Tam yra svarbi ankstyva pagalba.

UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ palydimosios globos paslaugas 7 apskrityse - Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Utenos, Tauragės, Telšių - pradėjo teikti šių metų vasario mėnesį. Pasak UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ direktorės Kristinos Jurjonės, šiandien Telšių apskrityje palydimosios globos paslauga teikiama 19 jaunuolių, kuri skirta 17-24 metų asmenims, paliekantiems globos namus, rūpintojus ar socialinę riziką patiriančias šeimas. Svarbu paminėti, kad nemaža dalimi prie jaunuolių integracijos į visuomenę, savarankiško gyvenimo užtikrinimo prisideda su kiekvienu iš jų individualiai dirbantis palydimosios globos atvejo vadybininkas.

Pasiruošimo Savarankiškam Gyvenimui Trūkumas

Bakalauro autorės tyrimo metu buvo apklausta 12 žmonių, susijusių su palydimaja globa (5 darbuotojai, 3 iš jų dirba „A.C. Patria" ir 2 „Mauros name" ir 7 jaunuoliai, iš kurių 3 gyvenantys ar gyvenę „A.C. Patria" lydimajame būste, bei 4 merginos, gyvenančios „Mauros name". Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunuolių, kuomet jie jau turėjo palikti globos sistemą ir gyventi savarankiškai, tam jautėsi nepasiruošę, jiems vis dar sunku buvo planuoti savo finansus, susitvarkyti įvairius dokumentus, juos taip pat gąsdino atsiradusi nežinomybė, kaip viskas bus gyvenime, kai reikės veikti pačiam savarankiškai, be niekieno pagalbos. Priežastys, kodėl jaunuoliai jaučiasi nepasiruošę gyventi savarankiškai, yra dėl netinkamo paruošimo globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tik maždaug nuo 14 metų atsiranda galimybė patiems gamintis maistą, kartais pirktis maisto produktus, skalbti rūbus, prisižiūrėti save. Atėjus išėjimo laikui, darbuotojai gana fragmentiškai užsiima jaunuolio palydėjimu po globos. Tai daugiau apima dokumentų sutvarkymą ir suradimą, kur toliau gyventi - dažniausiai tai būna mokyklos bendrabutis. Tačiau ruošiant tiek savarankiškam gyvenimui, tiek pačiam išėjimui, daugiau dėmesio skiriama praktiškoms užduotims.

Jaunuoliai, palikdami globos namus, dažnai stokoja savarankiško gyvenimo įgūdžių, tokių kaip finansų planavimas, išlaidų valdymas, dokumentų tvarkymas, darbo paieška. Globos namuose viskas yra padaroma už jaunuolį: maistą gamindavo darbuotojai, patys gamindavo itin retai. Dažnai jaunuoliams trūksta buitinių įgūdžių.

Būsto Problema ir Finansiniai Iššūkiai

Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria jaunuoliai, tai yra būsto problema. Jaunuoliai, palikę globos namus, ne visada turi, kur gyventi. Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga. Paprastai iki 24 m. nesulaukiama. O suteikiama 3000 eurų vienkartinė įsikūrimo pašalpa ne visada išleidžiama efektyviai, nes jaunuoliai nespėja susirasti savo pastovios gyvenamosios vietos, kad galėtų įsikurti. Neretai dėl patiklumo jie būna apgauti ir pinigus išgrynina su „draugų" pagalba, jiems atiduodami dalį pinigų.

O jaunuolių gaunama pašalpa 152 EUR yra labai maža, žinant tai, kad 18 metų jaunuolis, geriausiu atveju, būna įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Išgyventi su tokia suma, ypač neplanavus savo pinigų, sudėtinga.

Motyvacijos ir Palaikymo Trūkumas

Kita problema yra asmeninė jaunuolių motyvacija ir aplinkos palaikymas. Tyrime dalyvavę jaunuoliai buvo gana savarankiški. Tačiau nereikia atmesti ir fakto, kad jie buvo motyvuoti. Patys ėmėsi iniciatyvos ir buvo linkę priimti palydimosios globos paslaugą. Tačiau pripažįsta, kad augant globos sistemoje, daug palaikymo jaunuoliai nesulaukia, trūksta tikėjimo jų gebėjimais, palaikymo ir skatinimo judėti pirmyn.

Palydimosios Globos Svarba ir Galimybės Lietuvoje

Palydimoji globa yra viena iš tų priemonių, galinčių suteikiantį reikiamą palydėjimą jaunuoliui ką tik palikus globos namus. Tai yra globos forma, kai teikiama ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą. Pagrindinis palydimosios globos tikslas yra padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis.

Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia asmenų, esančių sudėtingoje situacijoje, sugebėjimą tapti sėkmingais. Egzistuoja įvairūs šaltiniai, kurie padeda jaunuoliams atsilaikyti atsiradus problemoms: asmeniniai įgūdžiai ir savybės, turimi artimi santykiai su asmenimis, kurie juos palaiko, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą (įvairūs klubai, bažnyčia). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos faktorius tam, kad būtų formuojama efektyvi socialinė politika.

Palydimosios Globos Paslaugas Teikiančios Organizacijos

Šiuo metu Kaune yra dvi organizacijos, kurios teikia palydimosios globos paslaugas. Tai: VŠĮ „Acto Catholica Patria" veikiantis savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip" ir „Mauros namai".

„A.C. Patria" „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų laiko. Gali gyventi merginos ir vaikinai. Jaunuoliai mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo ir konfliktų, socialinių įgūdžių kasdienėse veiklose, intensyviose individualios konsultacijos (kas 2 savaites) ir kas savaitiniuose grupiniuose užsiėmimuose. Būstas skirtas mažiau savarankiškiems, tačiau gana motyvuotiems jaunuoliams, kuriems reikia intensyvesnio priežiūros įsivardinant supratimus.

„Mauros namuose" gyvena tik merginos. Šiuose namuose merginos gali gyventi iki tol kol pabaigs mokslus ir bus pasiruošusios gyventi atskirai. „Mauros namuose" merginos taip pat gauna individualias konsultacijas, vyksta finansų planavimo mokymai.

Valstybės Vaidmuo Formuojant Palydimąją Globos Sistemą

Vertinant valstybės įtaką formuojant palydimąją globą, matoma, kad tik perėjimo prie bendruomeninių paslaugų plane yra įvardyti planai, siekiant suteikti apsaugotą būstą jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą. Mažas finansavimas yra ne ne kliūtis patiems darbuotojams plėsti savo veiklą bei suteikti paslaugą didesnei daliai asmenų.

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teikti, kad trūksta iniciatyvos bei paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.

Sėkmės Istorija: Gerdos Atsitiesimas

Iš 19 Telšių apskrities jaunuolių, kuriems teikiama palydimosios globos paslauga, projekto vadovė išskyrė merginą, kuri projekto metu padarė nemažą pažangą asmeniniame gyvenime. Jos pastangas kabintis į gyvenimą galima vadinti sėkmės istorija, nes mergina sugebėjo atsitiesti po, rodos, niekada nesibaigiančios nesėkmių virtinės. Skleidžianti pozityvumą neformaliojo ugdymo pedagogė sukaupė nemažą patirtį, dirbdama vaikų globos namuose, pelnė ten gyvenančių globotinių pasitikėjimą, todėl jai buvo pasiūlytos palydimosios globos atvejo vadybininkės pareigos. Kalbėdama apie Gerdą, A.Bukinienė ją apibūdino kaip psichologiškai palaužtą asmenybę, kurią iš pradžių buvo sunku prikalbinti dalyvauti šiame projekte, nes mergina buvo viskuo nusivylusi, niekuo nepasitikėjo. Gerdos situacija buvo nepavydėtina - palikus vaikų globos namus ir neturint nuolatinės gyvenamosios vietos, teko gyventi su smurtaujančiu draugu, nes pas piktnaudžiaujančius alkoholiu tėvus sugrįžti nenorėjo. Negana to, merginos pečius slėgė skolos, o ir įsitvirtinti darbo rinkoje dėl išsilavinimo stokos bei nepasitikėjimo savimi buvo beveik neįmanoma. Buvusi vaikų namų globotinė niekur nesimokė, niekur nedirbo ir nebuvo registruota Darbo biržoje, todėl susikaupė nemaža PSD skola. Pirmas žingsnis buvo užsiregistruoti Darbo biržoje, vėliau sekė pokalbis su antstoliu, siekiant, kad susikaupęs įsiskolinimas būtų išskaidytas į mažesnes įmokų dalis. Merginai buvo surastas ir išnuomotas butas bei pirmaisiais mėnesiais teikiama materialinė pagalba: maistas, drabužiai, baldai, patalynė. Šiame projekte atrinkti dalyviai negali nedirbti ar nesimokyti, todėl Gerdos atveju pagrindinis tikslas buvo dirbti ir neprarasti noro tai tęsti. Motyvuota savo palydimosios globos atvejo vadybininkės, ji sėkmingai susirado darbą ir dirba iki šiol.

UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ direktorė K.Jurjonė paantrino sakydama, jog, teikiant palydimosios globos paslaugas, į kurias įeina konsultacijos, psichosocialinės paslaugos ir kita pagalba, reikalinga merginai, pastebėti teigiami pokyčiai. „Norint, kad jaunuolis išmoktų būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis, labai svarbus individualių poreikių, jo socialinės aplinkos ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas, savarankiško gyvenimo plano sudarymas, plano įgyvendinimas, koordinuojant bei kontroliuojant teikiamas paslaugas, psichologinės pagalbos teikimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir, žinoma, jaunuolio palaikymas bei situacijos pokyčio stebėjimas,“- dėstė projekto vadovė. Su išvardytais aspektais sutiko ir palydimosios globos atvejo vadybininkė A.Bukinienė. Anot jos, projekto metu jaunuoliams skiriami kalendoriai su išdėliotais laiškais, padrąsinančiomis žinutėmis. Anot A.Bukinienės, su jaunuoliais ne tik susitinkama ar kitaip bendraujama, taip pat kartu su jais einama į banką, Socialinės paramos skyrių, Darbo biržą, Sodrą. Be viso to, sudaromos sąlygos pagal galimybes ir poreikį mokytis (perkamas kompiuteris mokymosi reikmėms), ligos atveju, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas, padedama nusipirkti vaistų, vitaminų, maisto papildų. Kaip pavyzdį pašnekovė paminėjo mergaitę, kuriai buvo nupirkti akinukai bei vitaminai organizmui stiprinti. Taip pat akcentuota šeimos reikšmė, t. y., esant galimybei, plėtoti ir stiprinti stabilius jaunuolio bei biologinės šeimos ryšius, ryšius su kitais artimaisiais.

Projekto vadovė K.Jurjonė taip pat pasidžiaugė, kad iš UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ koordinuotų jaunuolių septyniose apskrityse, kurie jau gyvena savarankiškai, apie 70 procentų padarė nemažą pažangą asmeniniame gyvenime, finansų valdyme, socialiniame gyvenime, pasistiebė vienoje ar kitoje srityje.

tags: #globos #namu #aukletiniu #neparuosia #savarankiskam #gyvenimui

• Sužinokite apie būsimų vaikų skaičių ir lytį
• Kaip gauti 70 eurų išmoką
• Kaip magnetiniai žaidimai padeda motorikai
• Darbo teisės nėštumo metu
• Fizinės raidos aspektai ikimokykliniams vaikams