Linkaučių vaikų globos namų direktorės veikla, iššūkiai ir pokyčiai
Linkaučių vaikų globos namų direktorės veikla, iššūkiai ir pokyčiai
Straipsnyje nagrinėjama Linkaučių vaikų globos namų direktorės veikla, iššūkiai ir pokyčiai, vykstantys vaikų globos sistemoje Lietuvoje. Daugiausia dėmesio skiriama Panevėžio rajono vaikų globos namų situacijai, direktorės Jūratės Pagojienės požiūriui į problemas ir pokyčius, taip pat pateikiama informacija apie patikrinimų rezultatus, vaikų patiriamas problemas ir savivaldybės planus dėl globos namų pertvarkos.
Vaikų globos namų mažėjimas ir naujos globos formos
Projektas "Lietuva be vaikų globos namų" įgauna pagreitį. Panevėžio rajono vaikų globos namų direktorė Jūratė Pagojienė teigia, kad šiuo metu čia gyvena penkiolika vaikų, kurių gimdytojams apribotos tėvystės teisės. Prieš keletą metų ši įstaiga būdavo perpildyta, Linkaučių globos namuose gyveno keturios šeimynos, o dabar belikusios vos dvi. Didesnieji vaikai jau užaugo, o naujų globotinių beveik neatsiranda.
"Vaikų mūsų įstaigoje mažėja. Ne dėl to, kad jų biologiniai tėvai atsakingiau žiūri į savo pareigas, o todėl, kad iš šeimų paimami vaikai pirmiausia keliauja į budinčių globėjų šeimas, iš jų grįžta arba pas savo gyvenimo būdą pakeitusius tėvus, arba į nuolatinių globėjų šeimas", - pasakoja J. Pagojienė.
Šiuo metu Panevėžio rajone yra keturios budinčių globėjų šeimos, kurios pasirengusios nors ir naktį priglausti iš biologinių tėvų paimtas atžalas. Budinčių globėjų šeimoje vaikai gali gyventi iki metų. Pasak globos namų vadovės, tokio laiko pakanka, kad tikrieji tėvai susitvarkytų gyvenimą. Jeigu to padaryti nepavyksta, vaikams ieškoma nuolatinių globėjų. Paprastai kūdikiai ir labai maži vaikai labai greitai randa naujus namus ir tėvus.
"Kol kas neturėjome tokio atvejo, kad nebūtų kur padėti iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų. Jeigu vienas budintis globėjas užimtas, gali priimti kitas. Jau turime ir daugiau kursus išklausiusių globėjų, tik su jais dar nepasirašytos sutartys", - pasakoja J. Pagojienė.
Visgi ji pripažįsta, kad atsisakyti bendruomeninių globos namų kol kas nerealu. Globėjai labai retai kada nori priimti vyresnius nei dvylikos metų paauglius.
Savivaldybės planai ir pertvarkos
Panevėžio rajono savivaldybė planuoja pirkti du ne mažiau nei keturių kambarių ir ne mažesnius kaip 112 kv. metrų ploto namus, kuriuose apgyvendintų dabar Linkaučiuose įsikūrusias dvi šeimynas. Dėl pertvarkos jau atleisti kai kurie globos namų darbuotojai. Direktorės teigimu, į šį skausmingą sprendimą buvo stengiamasi pažiūrėti taip pat šeimyniškai - pirmiausia darbo neteko jau sulaukusieji pensinio amžiaus. Socialiniams darbuotojams pasiūlyta persikvalifikuoti. Globos namams patikėjus vykdyti ir Panevėžio rajono globos centro funkcijas, buvę socialiniai darbuotojai dabar dirba globos koordinatoriais. Panevėžio mieste vaikai, paimami iš biologinių šeimų, pradėti apgyvendinti jaukiuose butuose jau prieš dvejus metus.
Patyčios ir smurtas globos namuose
Linkaučių globos namuose daugiau nei ketvirtadalis vyresniųjų vaikų patiria patyčias, kartais - ir fizinį smurtą. Viena globotinė, patyrusi akies traumą, pas okulistą buvo nuvežta tik po kelių savaičių, kai globos namus ant kojų sukėlė atsitiktinai apie nelaimę sužinojusi giminaitė. Tačiau Savivaldybės siųsti tikrintojai vis tiek mano, jog globos namų direktorė nusipelnė tik pastabos.
Kaip rašė „Sekundė“, akies traumą patyrusi šių namų globotinė pas okulistą buvo nuvežta tik po kelių savaičių, kai atsitiktinai apie nelaimę sužinojusi giminaitė sukėlė visus ant kojų. Tačiau po šio incidento bei anoniminio skundo dėl prieš kitą auklėtinę panaudoto smurto Panevėžio rajono savivaldybės pasiųsti tikrintojai, nepaisant kitų nerimą keliančių išvadų, mano, jog įstaigos direktorė nusipelnė tik pabarimo.
Į globos namus nusiųstas tikrintojų desantas - vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, auditorių, psichologų ir gydytoja, - mano, jog įstaigoje nėra taip baisu, kaip nupasakota Savivaldybę pasiekusiame anoniminiame skunde ir siūlo Linkaučių globos namų direktorei Jūratei Pagojienei skirti pastabą. Ar bausti direktorę - ir kaip, dar turės nuspręsti Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys. Patikrinimą globos namuose atlikusi darbo grupė jam vakar pateikė savo išvadas.
Pavėluota medicininė pagalba ir tikrintojų išvados
Pasak Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Nijolės Stakytės, iš skunde išdėstytų faktų pasitvirtino vienintelis: globos namų auklėtinę, kuriai draugė sanatorijoje telefono kroviklio kištuku sužalojo akį, pas medikus toliau gydyti nuvežti pavėluota net keliomis savaitėmis. Tai, kad globos namų administracija, užuot susirūpinusi traumą patyrusios mergaitės gydymu, išsiuntė ją į stovyklą (nes pedagogams reikėjo išeiti vasaros atostogų), tikrintojai įvertino tik kaip nerūpestingumą.
„Su direktore ir auklėtoja ilgai tuo klausimu diskutavome, - teigė N. Stakytė. - Priminiau, kad jų darbe negali būti aplaidumo - savo vaikas, be abejonės, pas gydytoją būtų nuvežtas laiku. Akies traumą patyrusią globotinę per vasaros atostogas ir šventes į namus pasiimanti giminaitė neslepia iš vaiko teisių apsaugos specialistų laukusi kitokio verdikto. Reginą Mackevičienę šokiruoja, kad už sergančio vaiko nepriežiūrą pedagogę ketinama tik pabarbti. Moteris įsitikinusi, jog direktorė J. Pagojienė nusipelnė rimtesnės nuobaudos, mat jei ne globėja, mergaitė nežinia kada būtų nuvežta pas gydytojus. R. Mackevičienė pasakoja apie globos namuose augančios vyro brolio dukters bėdą sužinojusi kone atsitiktinai - kai pats vaikas prasitarė. Ir labai nustebo, kad apie tokią rimtą sveikatos problemą auklėtoja, atvežusi nepilnametę globėjai, nė neužsiminė.
„Mergaitė pati kitą dieną papasakojo, kad sanatorijoje jai buvo sužalota akis. Grįžusiai į globos namus turėjo būti tęsiamas gydymas, bet ją nuvežė ne pas gydytoją, o į stovyklą. Visą mėnesį vaikas stovykloje prabuvo be vaistų, sužeistąją akimi nieko nematė“, - pasibaisėjusi R. Mackevičienė pasakoja iškart, vos apie tai išgirdusi, su globotine lėkusi pas okulistą į rajono polikliniką. Tačiau ten pareikalavo siuntimo, ir R. Mackevičienei teko kreiptis į globos namus. „Seselė į polikliniką pati siuntimą atvežė. O kur iki tol buvo? Ir gydytoja barė, kodėl taip ilgai delsėm, vaiko nerodėm… Vaistų išrašė - tris kartus per dieną lašindavom“, - pasakojo R. Mackevičienė.
Globos namų auklėtinei praėjusį mėnesį atlikta akies operacija. Ji sveiksta, o giminaitė meldžiasi, kad be tėvų meilės augančios mergaitės regėjimas susitvarkytų. Moteris neslepia po šio įvykio praradusi pasitikėjimą Linkaučių globos namų darbuotojais. Penkis vaikus užauginusi R. Mackevičienė gailisi, kad jos pačios sveikata per silpna, kad pajėgtų į gyvenimą išleisti globos namuose augančias dar ir vyro brolio tris atžalas.
Vaikų savijauta ir patyčios globos namuose
Net trečdalis vyresniųjų vaikų Linkaučių globos namuose jaučiasi blogai ir net labai blogai, daugiau nei ketvirtadalis čia patiria patyčias ir net fizinį smurtą. Tai atskleidė Savivaldybės tikrintojų atlikta anoniminė apklausa. Anketas su pateiktais klausimais užpildė 33 vaikai iš globos namuose gyvenančių 62.
Tikrintojų darbo grupei vadovavusios Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, raštu apklausti tik vyresnieji - su mažaisiais bendravo psichologai. Kad globos namuose jaučiasi labai gerai, pripažino mažiau nei ketvirtadalis, arba 21,2 proc., vaikų. Gerai jaučiasi 48,5 proc. globotinių. Bet net trečdalis - po 15 proc. apklaustųjų - atsakė, jog jiems blogai arba net labai blogai. „Nereikia norėti, kad iš namų paimti į globos namus vaikai ten jaustųsi labai gerai“, - mano A. Saugu globos namuose jaučiasi 72,7 proc. apklaustųjų. Į klausimą, ar patiria patyčias, neigiamai atsakė mažiau nei pusė - 42 proc. vaikų, tačiau net 27 proc. pripažino, jog globos įstaigoje iš jų nuolat tyčiojamasi, 30 proc. teigė pažeminimus patiriantys kartais. Daugiausia vaikų - per 54 proc. - atsakė patyčias patiriantis iš tokių pačių kaip jie globos namų auklėtinių. Fizinį smurtą irgi iš kitų vaikų patiria net 33 proc.
Tačiau apie savo auklėtojus globotiniai atsiliepė gerai: pedagogų darbu patenkinti per 94 proc. apklaustųjų. Anketos duomenys rodo, kad globotiniai labiausiai pasitiki irgi auklėtojomis.
„Darome išvadą, kad globos namuose reikėtų gerinti mikroklimatą tarp vaikų, daugiau dirbti psichologams, - sako A. Paškevičienė. - Globos namų administracijos darbe piktybiškumo tikrai nėra, bet į kai kuriuos dalykus, vaikų problemas ir dokumentų tvarkymą, reikėtų žvelgti atidžiau. Manyčiau, kad bent pastabą skirti direktorei reikėtų.“
Direktorės pozicija ir trūkstantys etatai
Globos namų direktorė J. Pagojienė „Sekundei“ teigė tyrimo išvadų dar nemačiusi ir negalinti komentuoti jai siūlomos nuobaudos. Tačiau nesutinka, kad globos namų darbuotojai pasielgė nerūpestingai laiku nenuvežę sužeisto vaiko pas gydytoją.
„Mes sutvarkėme taip, kaip reikia, ir padarėme viską, kas nuo mūsų priklausė, - įsitikinusi direktorė. - Negaliu sakyti, kad tai buvo nerūpestingumas. Labiau situacija, kai nebespėjama visko padaryti laiku.“
„Vasarą mums sudėtinga dirbti - trūksta etatų, mes neturime net kaip žmonių išleisti atostogauti. Taip dirbant iš tiesų galima ir pražiūrėti. Visiškai nesistebiu, kad galėjo būti kažkas nepasižiūrėta, tuo labiau kad medicinos darbuotoja tuo metu irgi atostogavo“, - aiškino J. Pagojienė.
Vaikų atsakymai dėl mikroklimato globos namuose direktorei irgi nepasirodė šokiruojantys. Anot jos, sunku nuspręsti, ką manė į anketos klausimus atsakinėjantys vaikai. „Kitą kartą ir klausimo formuluotė vaikams gali būti ne visai suprantama“, - priminė J. Pagojienė. „Be abejo, kai kuriems nepatinka tam tikri tvarkos reikalavimai, bet nuo to niekur nepabėgsi, - toliau atviravo globos namų vadovė. - Tų, kurie buvo pripratę gyventi laisvai, kada nori išeiti ir pareiti, vertinimai bus vienokie, kitų - kitokie.“
Direktorė sutinka, kad patyčios įstaigoje nėra išimtis ir retenybė. Tačiau be patyčių neišsiverčia turbūt nė viena vaikų įstaiga. „Vaikai yra žiaurūs. Šiuolaikiniai vaikai pikti ant pasaulio ir tą pyktį išlieja įvairiais būdais. Mes dirbame, kad taip nebūtų“, - teigė J. Pagojienė.
Gyvenamoji aplinka ir ministerijos patikrinimas
Globotinių gyvenamieji kambariai nejaukūs, juose nėra vaikų asmeninių daiktų, nėra nuotraukų ir netgi žaislų. Tokį liūdną vaizdą pamatė globos namuose apsilankę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrintojai. Net ketvirtadalis jų apklaustų globotinių pripažino netgi negalintys išsakyti savo nuomonės, kaip turėtų atrodyti kambarys. Atsakymą į ministerijos atsiųstas patikrinimo išvadas rengianti globos namų direktorė Jūratė Pagojienė tvirtina, kad jos yra tendencingos - apžiūrėję tik keletą kambarių, tikrintojai pasmerkė įstaigą.
„Nepasakysime aštuoniolikmečiui, kad jis mašinyčių prisidėtų. Kur gyvena mažieji, yra ir žaislų, ir žaidimų kampelis, o mergaičių kambariai papuošti, ten ir nuotraukų yra. Tiesa, po renovacijos neleidom sienų badyti ir skylių daryti. Vaikų asmeninių daiktų daugiau ne gyvenamuosiuose, o poilsio kambaryje“, - aiškino J. Pagojienė.
Globos namams nėra palankios ir tikrintojų padarytos išvados apie įstaigos emocinę aplinką. Apklausos rezultatai rodo, kad didelė dalis vaikų čia jaučiasi nesaugūs. Net 46 proc. apklaustųjų nurodė, kad jaučiasi neapsaugoti nuo patyčių ir net 42 proc. - nesijaučia saugūs nuo smurto. Maža to, vaikų nuomonė globos namų darbuotojams per mažai rūpi. 21 proc. apklaustųjų prisipažino, kad jų pasiūlymų ir idėjų net neklausiama.
Direktorė mano, kad ir šie skaičiai nėra tikslūs. J. Pagojienę stebina, kad ministerijos specialistams išvadoms padaryti pakako vos pusvalandį pabendrauti su vaikais. Be to, įstaigos vadovės nuomone, apklausdami vaikus tikrintojai nesilaikė apklausos reikalavimų. „Septynmečiui, aštuonmečiui ir penkiolikmečiui buvo paduota ta pati anketa. Jei vaikas, turintis specialiųjų poreikių, neįskaitė klausimo ir jam draugas pirštu pabaksnojo, kur dėti pliusiuką, nemanau, kad tokia apklausa duoda teisingus rezultatus, atspindinčius tikrąją padėtį“, - pačius tikrintojus sukritikavo J. Pagojienė. Be to, pasak jos, patyčios ir smurtas tarp bendraamžių - ne vien tik šios įstaigos problema.
Drausminimo priemonės ir higienos sąlygos
Globos namams kliuvo ir už vaikams taikomas netinkamas drausminimo priemones. Tikrintojus nustebino, kad neišsiaiškinusi, kas subraižė ką tik nudažytą sieną, globos namų administracija nubaudė visus vaikus - vieną mėnesį neišmokėjo kišenpinigių. Departamento specialistų nuomone, tokia bausmė galėjo padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos, nes grupinių drausminamųjų priemonių taikymas supriešina vaikus. Ministerijos specialistai pabrėžė, kad personalas, užuot nubaudęs solidariai visus, turi su vaikais kalbėtis, aiškinti, koks elgesys nepriimtinas.
Panevėžio rajono vaikų globos namai nepakankamai stengiasi, kad auklėtiniai įgytų kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių. Vaikai nemokomi planuoti išlaidų maistui, nesudarytos sąlygos patiems išsirinkti ir nusipirkti drabužių - šie jiems atvežami tiesiai į globos namus. Ministerijos specialistų nuomone, globotinis per mėnesį turėtų gauti ne mažiau nei 52 Lt kišenpinigių, o Linkaučių globos namų gyventojai gauna nuo 5 iki 80 Lt, priklausomai nuo elgesio, mokymosi rezultatų.
Tikrintojai neigiamai įvertino ir neseniai renovuotas globos namų patalpas. Higienos normas, numatančias, kad vaikui turi tekti ne mažiau nei 6 kvadratiniai metrai ploto, atitinka tik penki iš 14-os gyvenamųjų kambarių. Kituose vaikai gyvena pernelyg ankštai. Taip pat įstaigoje per mažai tualetų ir dušų, bet užvis labiausiai tikrintojus šokiravo, kad kai kurios asmens higienos patalpos neturi vidinių užraktų. Vaikų saugumo personalas irgi negali užtikrinti, nes darbuotojų per mažai. Globos namuose naktimis lieka tik keturi suaugusieji - po du kiekviename aukšte.
Direktorės nuomonė apie ministerijos pastabas ir globėjų dėmesį
Ministerijos tikrintojai vaikų globos įstaigoje suskaičiavo per dvidešimt pažeidimų. J. Pagojienė pripažįsta, kad ištaisyti bus tikrai ne visi. Anot direktorės, liks neišpildyti reikalavimai, susiję su patalpų konstrukcija - nepadaugės dušų ir nepadidės gyvenamieji kambariai.
„Tokių įstaigų kaip mūsų šalyje labai daug. Vienintelis dalykas, ką mes galėtume padaryti, tai trečdaliu sumažinus vaikų pakeisti gyvenimo sąlygas“, - teigė J. Pagojienė.
Direktorė sako ne su visomis ministerijos pastabomis sutinkanti ir nenori komentuoti, kurioms prieštarauja. „Kai kurios pastabos smulkmeniškos. Jei dokumente trūksta vieno žodžio, jau įrašė į išvadas“, - stebisi įstaigos vadovė. Jos nuomone, priežiūros institucijų dėmesys vaikų globėjams yra viena priežasčių, kodėl nesikuria šeimynos, nors valstybė jose globojamam vaikui išlaikyti skiria dvigubai didesnį finansavimą nei augančiam globos namuose. „Į šeimos vaiką per didinimo stiklą niekas taip nežiūri, kaip žiūri į augantį šeimynoje ar globos namuose“, - mano J. Pagojienė.
Savivaldybės reakcija ir alternatyvos
Iš globos namus patikrinusios ministerijos išvadų sulaukę Panevėžio rajono vadovai griebėsi už galvų. Meras Povilas Žagunis buvo pasiryžęs netgi lėkti į... Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus. Spaudos konferencijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, LR Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius, Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato direktorė Katarina Ivanković Knežević, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, globos ekspertė ir projekto „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė. 2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą. Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
„Tačiau kiekviena didelė kelionė prasideda nuo mažų žingsnių. Pradėję vaikų globos pertvarką 2014 metais, visą dešimtmetį daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiai augti savo tėvų šeimose - savivaldybėse šeimoms pradėjome teikti kompleksines paslaugas, sustiprinome jų socialinę priežiūrą“, - kalbėjo ministrė I. Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą, 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma. Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. „Dar laukia daug darbų, tačiau nueitas kelias rodo, kad einame tinkama kryptimi - link visuomenės, kur kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, nes kiekvienas yra vertas augti šeimoje“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Konferencijos dalyvius Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vardu sveikinęs ir jo žodžius perdavęs Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius kalbėjo, kad Prezidentas visada pabrėžia, jog noras gyventi šeimoje - tai ne prabanga. Tai pamatinė teisė, kuri turi tapti mūsų visų bendru įsipareigojimu. Noras tampa tikslu, kai dėl jo sutariame ir dirbame išvien. „Šiandien, pažvelgę į nueitą kelią, matome, kad pokytis yra įmanomas. Tačiau mūsų kelionė dar nesibaigė. Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos. Vis dar yra šeimų, kurioms reikia paramos. Todėl svarbu ne tik švęsti pasiekimus, bet ir drąsiai, su atsakomybe žiūrėti į ateitį - išsikelti naujus tikslus ir susitarti, kad jų sieksime kartu. Mūsų visuomenės ateitis kuriama ne vien politiniais sprendimais ar ekonominiais pasiekimais - ji kuriama kiekvienu žvilgsniu, kiekvienu žodžiu, ji kuriama vaiko ir suaugusiojo ryšiu. Gyvu kasdieniu buvimu šalia. Mūsų vaikams reikia mūsų. Ypač - paaugliams. O jie dažnai lieka paskutiniai, kai kalbama apie globą. Bet paaugliai taip pat trokšta artumo, jie nori būti išgirsti, jie nori turėti, į ką atsiremti. Neatstumkime jų. Juk paauglystė - tai ne problema, tai - galimybė kurti tvirtą, brandų ryšį visam gyvenimui“, - Prezidento G. Nausėdos žodžius perdavė V. Lietuvos pasiekimus vaikų globos srityje konferencijoje įvertino Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktoriato Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovė Katarina Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje pakvietusi švęsti Lietuvos pasiekimus. „Nuo institucinės vaikų globos reformos Lietuvoje praėjo 10 metų, ir mes pastebime, kokia sėkminga buvo ši reforma. Per dešimtmetį vaikų globos įstaigų skaičius reikšmingai sumažėjo, tuo pat metu matėme, kaip stipriai išaugo globa šeimoje ir bendruomenėje. Socialinių teisių ir įtraukties direktorės nuomone, Lietuvoje vykusi institucinės globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo. „Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų. Europos Sąjungoje vis dar turime nemažai valstybių narių, kuriose šis rodiklis viršija 40 proc. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti išties reikšmingus pokyčius - atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais. „Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti, paspartinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių bei atvertų namų durų“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, spaudos konferencijoje ypatingai pabrėžusi vaiko teisę augti saugioje aplinkoje. Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės temą „Mano akims reikia tavo akių“. Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais. Viena iš nacionalinės vaikų globos savaitės „Mano akims reikia tavo akių“ organizatorių, globos ekspertė, iniciatyvos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė teigė, kad šūkiu „Mano akims reikia tavo akių“ norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. „Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Mes taip nenorime juo su niekuo dalintis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie tėvų netekusius. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini. Stengiamės apie tai kalbėti žodžiais, veiksmais, gausybe renginių ir edukacinių užsiėmimų“, - kalbėjo R. Po spaudos konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo rašomi atvirlaiškiai, ant kurių atspaustos šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės. Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus. Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“. Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė. Vaikų globos savaitė Lietuvoje tęsis iki liepos 5 dienos. Šį vakarą, 18.30 val., Vilniaus Katedros aikštėje vyks akcija-performansas „Matau tave“. Finalinis savaitės renginys - Globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“ - vyks liepos 5 dieną nuo 12 iki 16 valandos Trakų rajone, Paluknio aerodrome. Didžiausias metų renginys sukvies Lietuvos vaikų globos bendruomenę. Festivalio programoje - koncertas, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės ir daug kitų pramogų. Vaikų globos savaitės renginiai finansuojami projekto ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas” Nr. 07-016-P-0001 2021-2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
„Dažnai būnu nesuprastas, kai sakau, kad tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra sveikintina. Turiu omenyje vaikų globos namų reorganizavimą, tačiau tai daroma per greitai. Pagal petvarkos programą, iki 2020-ųjų metų tokių vaikų globos namų, kokie yra dabar, turėtų nelikti. Mano nuomone, iki 2020-ųjų metų tai neįvyks“ , - kalbėjo A. Anot specialisto, Lietuvoje yra vos keletas globos namų, kurie „kvepia tarybiniu palikimu“: „Dauguma vaikų globos namų yra maži. Tokiuose namuose globojama apie 50 vaikų, jie gyvena šeimų principu. Šiuo metu mano vadovaujamuose namuose gyvena 52 vaikai. Šeimų principu mes gyvename daugiau kaip 10 metų. A. Liaudaitis vaikų globos namų reformą vertino prieštaringai: „Ar po 5-6 metų mes nekalbėsime, kad be reikalo taip darėme ir be reikalo investavome pinigus. Manyčiau, kad šiuo metu, kai kuriuos globos namus iš tikrųjų reikia reorganizuoti. Taip ir bus daroma. Bet dauguma globos namų atitinka jiems keliamus reikalavimus. Specialisto nuomone, vaikų globos namų mažinimas sveikintinas procesas, tačiau dabartinė sistema taip pat nėra bloga: „Vaikų globos namuose augantys vaikai yra labiau pažeidžiami ir jiems yra reikalinga specialistų pagalba. Gyvendami pagal naują sistemą, jie praras galimybę gauti specialistų pagalbą. Manau, kad tai, ką darome dabar, po truputėlį mažindami vaikų globos namus, yra tas kelias, kuriuo reikia eiti.“
| Rodiklis | 2014 m. | Šiuo metu |
|---|---|---|
| Vaikai instituciniuose globos namuose | > 3500 | 0 (instituciniai globos namai uždaryti) |
| Vaikai šeimynose | N/A | 997 (šeiminiuose namuose) |
| Vaikai globos centruose | N/A | 346 |
| Vaikai šeimynose (šeimos principu) | N/A | 261 |
| Vaikai šeimose (augantys ne savo šeimoje) | N/A | 4226 |
| Iš viso globojamų vaikų | 10,5 tūkst. (2% visų vaikų) | ~ 6000+ (skaičiuojama bendrai su naujomis formomis) |
Per dešimtmetį vaikų globos sistema Lietuvoje išgyveno esminius pokyčius, - institucinis vaikų apgyvendinimas, keitėsi į aplinką artimą šeimai. Siekiant, jog kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų, augtų šeimose, prieš metus buvo įteisintas nuolatinio globotojo institutas. Šiuo metu, Lietuvoje 25 savivaldybėse, yra 42 nuolatiniai globotojai, kurie į savo šeimas priėmė 38 tėvų globos netekusius vaikus. Nuo 2018 metų Lietuva atsisakė institucinių globos namų, kuriuose gyvendavo didelės grupės vaikų. Šiai dienai, nuolatinio globotojo institutas šalia kitų globos formų leidžia užtikrinti geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams.
Pasak „SOS vaikų kaimai“ globos centro vadovo Dovydo Španagelio, vaikui globa dažniausiai tampa reikalinga dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, nuolatinės nepriežiūros, tėvų priklausomybių nuo alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų. „Globa yra pagalba vaikui užaugti, kai vaikas yra netekęs tėvų globos. Vaikai į globą dažniausiai atkeliauja iš labai sudėtingų sąlygų ir pilni skaudžių patirčių - jie būna patyrę smurtą, nepriežiūrą, matę tėvų priklausomybes. Šiandien nebeturime nei vienų vaikų globos namų - tai milžiniškas pokytis. Pasikeitė ne tik vaikų gyvenimo sąlygos, bet ir visuomenės požiūris. Dabar visi vaikai gyvena šeimos aplinkoje kaip ir kiti jų bendraamžiai“, - pasakojo D. Španagelis.
Anot globos centro vadovo, ypač globėjų trūkumas jaučiamas su vaikais turinčiais negalią ir broliais, seserimis. Globėjai jaučia didelį nerimą įsipareigoti rūpintis vaikais, kurie turi specializuotų poreikių arba globoti, kartais po 2 ar net 6 vaikus, nes brolių ir seserų negalima išskirti ar apgyvendinti skirtinguose miestuose. D. Španagelis teigia, jog gausių šeimų vaikai, patenka į Šeiminius namus dėl globėjų trūkumo ir ten gauna visą reikiamą pagalbą. „Šiai dienai, šeiminiuose namuose gyvena 900 vaikų, kuriems trūksta globėjų. Priežasčių kodėl taip yra daug - vieni bijo įsipareigoti, atsakomybės, kiti jaučia stigmas, jog globojamas vaikas bus kitoks. Didžioji dalis vaikų, kuriems trūksta globėjų yra vaikai su negalia, specialiaisiais poreikiais, delinkventiniu elgesiu, taip pat didelės grupės brolių sesių ir paaugliai. Kartais vaikai atkeliauja su protinėmis arba fizinėmis negaliomis, būna vaikų su specialiaisiais poreikiais, raidos sutrikimais. Globėjams tai yra didžiulis iššūkis, nes tam reikia specialios pagalbos ir žinių. Vaikams, turintiems negalią, sunku rasti globėjų šeimą, todėl neretai jie yra globojami šeiminiuose namuose“, - sako globos centro vadovas.
Dėl įvairių priežasčių be šeimos likę vaikai keliauja pas budinčius globotojus, kurie laikinai užtikrina vaikams saugią ir mylinčią aplinką bei visą reikiamą pagalbą, priima vaiką į savo namus tam laikotarpiui, kol tėvai kartu su specialistų pagalba įveiks iškilusią krizę arba kraštutiniu atveju teismui priėmus sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo, bus surasti nuolatiniai globėjai. Anot pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai vos gimę kūdikiai yra paliekami ligoninėse. „Ligoninėje kūdikiai kartais yra paliekami dėl pogimdyvinės depresijos, kartais dėl neplanuoto nėštumo ar išprievartavimo. Dažniausiai moterys nežino kur kreiptis pagalbos, tačiau ją galima rasti krizinio neštumo centre, taip pat kiekvienoje poliklinikos psichikos sveikatos centre. Visi vaikai, jeigu jų artimoje aplinkoje nėra asmenų galinčių jais pasirūpinti ir suteikti namus, keliauja pas budinčius globotojus“, - teigė jis.
Pasak „SOS vaikų kaimo“ globos centro vadovo, natūralu, kad gyvenant kartu, vaikas tampa budinčio globotojo šeimos dalimi. Budintys globotojai patiria daugybę įvairių jausmų, kai tenka jį perduoti kitiems globėjams ar įtėviams, išgyvenimai būna itin sunkūs ne tik vaikams, bet ir globėjams. „Globėjas absoliučiai daro viską ką daro tėvai - nuo pusryčių ruošimo, drabužių pirkimo, būrelių lankymo iki pasakų sekimo vakare. Todėl kai globoji kūdikį nuo kelių mėnesių ar vaiką nuo trejų, - jis tampa tavo vaiku. Ir kai ateina laikas jį perduoti kitai globėjų šeimai, jausmas toks, lyg paliktum savo vaiką. Tiek vaikams, tiek globėjams tai yra labai sunkūs potyriai“, - sako D. Španagelis.
