Nėra nieko maloniau už švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau kartais tėvai susiduria su įvairiomis odos problemomis, tarp kurių - ir pleiskanojanti kūdikio galvos oda, dar vadinama lopšio kepure. Nors tai gali kelti susirūpinimą, dažniausiai ši būklė yra nekenksminga ir lengvai išsprendžiama.

Kas yra lopšio kepurė ir kodėl ji atsiranda?

Maždaug pusei kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pasireiškia pleiskanų luobelė ant galvos, vadinama lopšio kepure. Tai yra seborėjinio dermatito forma, kuri dažniausiai išnyksta savaime iki 6 mėnesių - vienerių metų amžiaus. Lopšio kepurę sudaro riebių, gelsvos spalvos, žvynelius primenančių pleiskanų sluoksnis plaukuotoje galvos dalyje, ant viršugalvio. Kartais ji gali dengti ir dalį kaktos, antakius ar zonas už ausų. Nors lopšio kepurė atrodo neestetiškai, ji dažniausiai nesukelia kūdikiui diskomforto, neskauda ir neniežti.

Tiksli lopšio kepurės atsiradimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad ją lemia keli veiksniai:

• Hormonų poveikis: Manoma, kad pleiskanų luobelė gali atsirasti dėl padidėjusio hormono androgeno kiekio, kuris į kūdikio organizmą patenka iš mamos organizmo ir kurį laiką po gimimo jame išlieka.
• Grybelinė infekcija: Gali prisidėti ir grybelinė infekcija - natūraliai ant odos gyvenantis mieliagrybis Malassezia, kurio augimo terpė yra odos riebalai. Esant riebalų pertekliui, šis grybelis gali smarkiai išplisti.
• Riebalinių liaukų veikla: Manoma, kad pleiskanos atsiranda dėl labai aktyvios riebalinių liaukų veiklos. Tokią veiklą gali lemti į vaiko organizmą patekę mamos hormonai ir biotino (B grupės vitamino) stoka.
• Odos atsinaujinimas: Po gimimo prie naujų sąlygų besitaikanti oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora.

Svarbu paminėti, kad pleiskanų luobelė NESUSIDARO (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų.

Simptomai ir kada reikėtų sunerimti?

Pagrindinis lopšio kepurės simptomas yra žvynelius primenančios gelsvos pleiskanos, padengiančios kūdikio galvą tarsi kepurė. Iš pradžių gali susiformuoti atskiri pleiskanojantys odos lopai, kurie vėliau susijungia į luobelę. Pleiskanomis gali pasidengti didesnis odos plotas, ne tik galva, bet ir oda aplink ausis, ant kaklo, kitose kūno vietose.

Nors daugeliu atvejų lopšio kepurė yra nekenksminga, reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, jei:

• Kūdikio seborėjiniu dermatitu pažeista oda niežti, yra paraudusi, kraujuoja, skauda ar yra suskilinėjusi.
• Luobelė skleidžia nemalonų kvapą.
• Slenka plaukučiai.
• Seborėjinis dermatitas išplinta ir pažeidžia ne tik galvos odą, bet ir kitas kūno vietas (pvz., akių vokus, ausis, aplink nosį, tarpkojį ir kūno raukšles).
• Mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma.
• Pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis.
• Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip prižiūrėti ir gydyti lopšio kepurę?

Lopšio kepurės gydyti dažniausiai nereikia, nes ji linkusi praeiti savaime. Tačiau tinkama priežiūra gali padėti suminkštinti pleiskanas ir paskatinti jas greičiau pasišalinti.

Kasdienė priežiūra:

• Dažnesnis galvos plovimas: Gydytojai dermatologai rekomenduoja dažniau plauti kūdikių, kurie turi pleiskanų luobelę, plaukus, patartina kas antrą dieną. Plaunant galvą galima švelniai pamasažuoti tą vietą, kurią dengia pleiskanų sluoksnis.
• Aliejų naudojimas: Kai pleiskanos labai tvirtai laikosi, prieš plaunant galima patepti luobelę kūdikių aliejumi (pvz., alyvuogių aliejumi) ar tam skirtu losjonu ir palaikyti kelias minutes. Šiai procedūrai galima naudoti ir kitus aliejus, tačiau dauguma jų yra klampesni, „sunkesni“ arba turi sudėtinių dalių, kurias ne visada toleruoja itin plona ir jautri kūdikių odelė.
• Šukavimas: Plaunant galvą ir šią procedūrą baigus galima lengvai pašukuoti plaukus vaikišku šepetėliu ar šukomis, kad suminkštėjusios ir atšokusios pleiskanos pasišalintų. Kartais pakanka šiek tiek patrinti luobelę rankšluosčiu. Galima įsigyti ir specialų pleiskanų luobelei iššukuoti skirtą šepetį ar šukas, luobelės priežiūrai skirtą aliejuką ar kremą.
• Švelnumas: Svarbu būti švelniems ir neskubėti, kad nepažeistumėte jautrios kūdikio odos.

Ko vengti:

• Plaukų skutimas: Kūdikiams, kurie turi pleiskanų luobelę, nerekomenduojama nuskusti plaukučių, nes ir taip jautri odelė gali būti dar labiau sudirginta. Tai tikrai nepadės atsikratyti pleiskanų.
• Krapštyti nagais: Jokiu būdu negalima krapštyti pleiskanų nagais, nes gali patekti infekcija.

Kitos odos problemos naujagimiams

Pleiskanojanti galvos oda - ne vienintelė odos problema, su kuria gali susidurti tėvai. Kiti dažni naujagimių odos sutrikimai:

• Naujagimių odos lupimasis ar sausumas: Tai dažnas reiškinys, ypač jei kūdikis gimė šiek tiek vėliau. Po besilupančiu sluoksniu esanti oda paprastai yra visiškai sveika.
• Baltieji naujagimių spuogai (milia): Apytiksliai pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių.
• Naujagimių aknė: Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi.
• Egzema: Tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu.
• Prakaitinis bėrimas: Pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse.

Jeigu pleiskanojimas yra itin intensyvus, atsiranda paraudimas, niežulys, kraujavimas ar kitų nerimą keliančių simptomų, visuomet rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

tags: #pleikanojanti #zaizdele #ant #kudikio #galvos

• Naudingi patarimai: Philips Avent Skaitmeninis Buteliukų Šildytuvas
• Kokybinis tyrimas senelių globos namuose
• Drenažo būdai šlapimo takams
• Zuikis Puikis pasakose
• Nauda ir poveikis dėl hormoninės gimdos spiralės