Nereguliarios mėnesinės ir nėštumas: priežastys, simptomai ir ką daryti
Nereguliarios mėnesinės ir nėštumas: priežastys, simptomai ir ką daryti
Nereguliarios mėnesinės - tai sutrikimas, su kuriuo susiduria daugelis moterų. Tai gali sukelti nerimą, ypač kai kalbama apie galimą nėštumą. Svarbu suprasti, kad mėnesinių ciklo sutrikimai gali turėti daugybę priežasčių, ne visada susijusių su nėštumu.
Kas yra normalus menstruacijų ciklas?
Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21-35 dienos, o kraujavimas įprastai trukti 2-7 dienas. Menstruacijų ciklas skaičiuojamas nuo pirmos menstruacijų dienos iki dienos prieš kitas mėnesines. Jei žymėsitės savo menstruacijų pradžią kalendoriuje ar programėlėje, ilgainiui pastebėsite tam tikrą savo mėnesinių periodiškumą.
Pirmosios menstruacijos paprastai prasideda 12-14 metų, o kai kurioms menstruacijos gali prasidėti ir nuo 9 ar net 16 metų. Paprastai menstruacijos būna kartą per mėnesį ir užtrunka nuo 3 iki 7 dienų. Paauglystėje tai gali tęstis ir ilgiau. Kai kurių mergaičių menstruacijos užsitęsia iki 10 dienų. Jūsų menstruacijų trukmė gali kisti kiekvieną mėnesį, kol jos susireguliuos. Gausumas ir kraujo spalva taip pat kinta nuo menstruacijų pradžios iki pabaigos. Pirmą, antrą, kartais ir trečią dieną kraujavimas gali būti gausesnis, o spalva tamsiai raudona.
Pirmus kelerius metus jūsų menstruacijos gali būti nereguliarios - kai kuriuos mėnesius jų gali net nebūti, tačiau tai yra normalu. Menstruacijos gali pasirodyti du kartus per mėnesį, arba nepasirodyti du mėnesius visiškai. Vieną mėnesį jūsų menstruacijos gali tęstis 2 ar 3 dienas, o kitą kartą - 7 dienas. Tai visai normalu, kai esate paauglė. Jos susireguliuoja daugmaž apie 18-20 gyvenimo metus.
Dažniausios nereguliarių mėnesinių priežastys
Mėnesinių ciklo sutrikimas, greičiausiai, yra pasitaikęs kiekvienos moters gyvenime. Nuo pat pirmųjų mėnesinių, kurios susireguliuoja per keletą metų, iki menopauzės, menstruacijų ciklas gali sutrikti dėl pačių įvairiausių priežasčių.
Nėštumas
Pirmoji mintis, kai laiku nesulaukiate menstruacijų: nėštumas. Nenuostabu, nes tai yra dažniausia priežastis. Jei mėnesinės vėluoja ir jūs turėjote lytinių santykių prieš numatomas mėnesines, labai tikėtina, kad esate nėščia. Pirmasis žingsnis patvirtinti ar paneigti nėštumą yra nėštumo testas, kurį galite nusipirkti kiekvienoje vaistinėje. Jei testas teigiamas, turite susitarti su gydytoju.
Ar galima turėti mėnesines nėštumo metu? Trumpas atsakymas - ne. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Vis dėlto ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų. Svarbu atkreipti dėmesį: jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę (įklotą ar tamponą), tikėtina, kad nesate nėščia. Tačiau jei jūsų nėštumo testas buvo teigiamas, o kraujavimas gausus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip vyksta mėnesinės ir kodėl jos sustoja nėštumo metu? Įprastai mėnesinės vyksta tada, kai neįvyksta apvaisinimas. Kiaušialąstė iš kiaušidės išsiskiria kartą per mėnesį, ir jei ji nesusilieja su spermatozoidu, organizmas ją pašalina kartu su gleivinės likučiais per makštį. Kai pastojama, kūnas pradeda ruoštis nėštumui, todėl mėnesinių ciklas sustoja. Ir nors daugelis moterų žino, kad mėnesinių nėštumo metu neturėtų būti, vis dar pasitaiko atvejų, kai kraujavimas supainiojamas su mėnesinėmis.
Stresas
Vėluojančias menstruacijas gana dažnai sukelia stresas. Jums sunkiu laikotarpiu, jūsų kūnas gamina per daug hormono - Prolaktino. Egzaminų sesijos, naujos darbovietės, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, ar apskritai bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis. Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata.
Stresas - visos paauglės patiria stresą tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų. Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, tačiau tai įtakoja ne tik tavo sveikatą, bet ir menstruacijas. Dėl streso jos gali tapti nereguliarios, arba visai nepasirodyti. Skirk dėmesio streso valdymui, atrask raminančias veiklas ir nepamiršk miego - eik miegoti 22-23 val. ir miegok 8-9 val.
Hormoniniai sutrikimai
Hormoniniai sutrikimai yra dar viena nereguliarių menstruacijų ar jų nebuvimo priežastis. Dažniausios hormoninio disbalanso priežastys yra policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės funkcijos sutrikimas ir daugelis kitų.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) - endokrinopatija, pasireiškianti įvairiais pokyčiais organizme. Moterys, turinčios policistines kiaušides (PKS), gali turėti nereguliarius menstruacijų ciklus. Vienai moteriai su PKS gali tekti skatinti ovuliaciją, o kita gali pastoti natūraliai. Kai kurioms moterims su PKS menstruacijos gali būti 30-60 dienų tarpais.
Hormoniniai sutrikimai - per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali turėti įtakos tavo mėnesinių ciklui.
Kitos priežastys
Viena iš menstruacijų nebuvimo priežasčių gali būti menopauzė. To galima tikėtis sulaukus 45 metų. Jūsų ciklai gali tapti nereguliarūs.
Per didelis fizinis krūvis - jei esate profesionali sportininkė ar sportuojate intensyviai savo malonumui, galite pastebėti menstruacijų ciklo sutrikimus. Per didelis fizinis krūvis gali būti silpnesnio kraujavimo, retesnių menstruacijų arba menstruacijų dingimo priežastis.
Valgymo sutrikimai - tokie sutrikimai kaip bulimija ar anoreksija pristabdo fiziologines funkcijas, brendimą ir dėl to mėnesinės gali išnykti. Šiuos sutrikimus būtina gydyti, nes jie pavojingi jūsų gyvybei.
Kartais mėnesinių ciklo sutrikimas gali būti sukeltas ir netinkamo gyvenimo būdo, paskatinti tai gali net ir šalutinis vartojamų vaistų poveikis.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties.
Jei menstruacijos neprasideda merginoms iki 15 metų ar moteris nekraujuoja bent tris mėnesius iš eilės, tuomet, greičiausiai, gydytojo kabinete išgirsite būtent šią diagnozę - amenorėja.
Kaip įvertinti, ar tai įprastas kraujavimas, ar jau menoragija (ypač gausus ir ilgas kraujavimas)? Jeigu kraujuojate ilgiau nei savaitę, pastebite didesnius nei įprasta kraujo krešulius, turite gerokai dažniau negu įprastai keisti naudojamas higienos priemones, ar dėl kraujo netekimo apima nuovargis, dusulys, - reikėtų suskubti pas gydytoją.
Kraujavimas po pirmojo trimestro niekada nėra „normalus“ ir visada reikalauja medicininio įvertinimo. Ypač atkreipkite dėmesį, jei kraujavimas pasireiškia kartu su šiais simptomais: stiprus mėšlungis ar pilvo skausmas; nugaros skausmas; alpimas, silpnumas; peties skausmas; karščiavimas; gausus kraujavimas (panašus į įprastas mėnesines); intensyvus pykinimas ir vėmimas; makšties išskyrų pakitimai. Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Tyrimai ir gydymas
Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus.
Gausios, dažnos ir nereguliarios mėnesinės yra būklė, kai moteris patiria menstruacijas, kurios yra gausesnės nei įprasta, pasitaiko dažniau nei kas 21 dieną, arba ciklas yra nereguliarus. Ši liga gali būti susijusi su įvairiomis hormoninėmis, anatomijos ar psichologinėmis problemomis. Svarbu atkreipti dėmesį į šią būklę, nes ji gali turėti įtakos moters sveikatai, gyvenimo kokybei ir reprodukciniam gebėjimui.
Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Hormonų terapija, pvz., kontraceptinės tabletės, gali padėti reguliuoti menstruacijų ciklą ir sumažinti kraujavimą. Taip pat gali būti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), siekiant sumažinti skausmą ir kraujavimą. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas, taip pat gali turėti teigiamą poveikį. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, jei diagnozuojami fibroidai ar endometriozė.
Tam, kad būtų galima paskirti tinkamiausią individualų gydymą, ginekologas nustatys, kokio tipo mėnesinių ciklo sutrikimas jus kamuoja. Dažniausiai pasitaikantys: priešmenstruacinis sindromas (PMS), dismenorėja, menoragija ir amenorėja.
Priešmenstruacinis sindromas: Nors tiksliai nėra nustatyta, kas sukelia šį sindromą, PMS simptomai, kurie įprastai išnyksta per kelias dienas prasidėjus mėnesinėms, iš dalies gali būti palengvinami. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso vengimas gali pagerinti savijautą. Taip pat, priklausomai nuo simptomų sunkumo, gydytojas gali skirti ir atitinkamų vaistų: kontraceptikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar antidepresantų.
Dismenorėja: Svarbu žinoti, kad stiprus skausmas pilvo apačioje gali būti sukeltas ir tokios ligos kaip endometriozė, dubens uždegiminės ligos ar lytinių organų anomalijos bei infekcijos. Apsilankius pas gydytoją ginekologą jums bus atlikta apžiūra ir, įvertinus simptomus, parinktas tinkamiausias būdas sumažinti dismenorėjos sukeliamus skausmus.
Menoragija: Dažniausiai dėl menoragijos kaltinamas hormonų sutrikimas ar pakitusi kiaušidžių veikla, gimdos gerybiniai navikai, nėštumo komplikacijos, taip pat - gimdos ir gimdos kaklelio vėžys. Verta žinoti, kad stiprų kraujavimą gali reikšti ir kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligos.
Amenorėja: Jei visgi natūralios menstruacijų ciklo sutrikimo priežastys atmetamos, surasti priežasčiai, dėl kurios moteris nustojo kraujuoti, gali prireikti nemažai tyrimų.
Kaip padaryti, kad jūsų nereguliarus menstruacinis ciklas taptų reguliarus
Nereguliarus menstruacijų ciklas savaime neįtakoja vaisiaus lėtesnio ar spartesnio vystymosi. Tiksliausias vaisiaus amžiaus nustatymas dažniausiai atliekamas apie 12 nėštumo savaitę, iki to laiko leliukai vystosi panašiai. Vėlesni matavimai jau atspindi individualų jūsų vaiko augimą.
tags: #nereguliarios #menesines #ir #nestumas