Kaip maitinasi ir vystosi kūdikis įsčiose
Kaip maitinasi ir vystosi kūdikis įsčiose
Nėštumas - tai nuostabus ir sudėtingas procesas, kurio metu motinos organizmas prisitaiko, kad užtikrintų optimalų kūdikio vystymąsi. Viena iš svarbiausių šio proceso dalių yra kūdikio mityba ir deguonies gavimas dar prieš gimstant. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip kūdikis gauna maistines medžiagas ir deguonį, kokie veiksniai daro įtaką jo vystymuisi ir kaip tėvai gali teigiamai paveikti savo būsimą mažylį.
Kūdikio mityba per placentą
Kūdikis įsčiose maitinasi per placentą - specialų organą, kuris susiformuoja nėštumo metu. Placenta prisitvirtina prie gimdos sienelės ir per virkštelę jungiasi su kūdikiu. Per šią gyvybiškai svarbią jungtį kūdikis gauna visus reikalingus maisto elementus, deguonį ir antikūnus iš motinos kraujo. Taip pat per placentą iš kūdikio kraujo šalinami medžiagų apykaitos produktai ir anglies dioksidas.
Svarbūs nėštumo etapai ir kūdikio vystymasis
Nėštumo metu kūdikio pojūčiai ir gebėjimai palaipsniui vystosi, leisdami jam vis labiau suvokti aplinkos dirgiklius:
- Pirmas nėštumo mėnuo: apvaisinto kiaušinėlio ląstelės dalijasi itin sparčiai.
- Antras nėštumo mėnuo: pradeda plakti širdis, formuojasi organai ir jų sistemos.
- Trečias nėštumo mėnuo: vystosi lytėjimo pojūtis, kūdikis reaguoja į motinos hormonų svyravimus.
- Ketvirtas nėštumo mėnuo: negimęs kūdikis pradeda judėti.
- Penktas nėštumo mėnuo: vystosi skonio ir klausos pojūčiai.
- Šeštas nėštumo mėnuo: funkcionuoja įsikibimo refleksas, nervų sistema pakankamai išsivysčiusi, kad kūdikis galėtų jausti skausmą.
- Septintas nėštumo mėnuo: pradedamas suvokti išorinis pasaulis, ypač garsai; kūdikis gali atpažinti stiprius šviesos šaltinius.
- Aštuntas nėštumo mėnuo: kūdikis reaguoja į prisilietimus per pilvo sieną.
- Devintas nėštumo mėnuo: kūdikis gausiai ryja vaisiaus vandenis, aktyviai juda ir vis dažniau atmerkia akis.
Žinant kūdikio vystymosi etapus, galima suprasti, į kokius išorinius dirgiklius jis gali reaguoti būdamas įsčiose. Tai suteikia tėvams unikalių galimybių bendrauti su savo mažyliu dar prieš gimstant.
Motinos įtaka kūdikio vystymuisi
Motinos sveikata ir gyvenimo būdas nėštumo metu turi didelę įtaką kūdikio vystymuisi. Svarbu vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Tačiau ne tik tai gali pakenkti. Jei motina patiria stresą, jis persiduoda ir vaisiui, ką galima pastebėti padažnėjus vaisiaus širdies plakimui. Nors kūdikiai gali atlaikyti atsitiktinį stresą, nuolatinė įtampa ar skausmingos patirtys nėštumo metu gali sukelti reikšmingų pokyčių:
- Kūdikiai, kurių motinos patyrė potrauminio streso sindromą, sulaukę metukų amžiaus gali turėti žemesnę streso hormono (kortizolio) koncentraciją.
- Kūdikiai, kurių motinos nėštumo metu patyrė ilgalaikį stresą, gali vystytis lėčiau protiškai.
- Moterys, patyrusios partnerio prievartą nėštumo metu, dažnai pagimdo mažo svorio vaikus su padidėjusia kortizolio koncentracija.
- Kūdikiams, kurių motinos patyrė stresą nėštumo metu, dažniau diagnozuojama astma.
Manoma, kad pakitusi hormonų pusiausvyra gali paveikti vaiko raidą, sukuriant jam pojūtį, kad pasaulis yra nenuspėjamas ir pavojingas.
Pirmoji mokymosi patirtis įsčiose
Negimę kūdikiai jaučia ir suvokia gerokai anksčiau, nei manoma. Jie gali jausti baimę ir džiaugsmą. Tyrimai rodo, kad vaisius gali stengtis atsitraukti, kai į gimdą įvedami instrumentai apžiūros metu, o žemi garsai gali priversti jį verkti. Tuo pačiu metu negimęs kūdikis prisitaiko prie motinos ritmo - kai mama miega, dažniausiai miega ir jis. Šis glaudus ryšys tarp motinos ir kūdikio yra labai svarbus.
Teigiami išoriniai dirgikliai
Nuo penkto nėštumo mėnesio kūdikis pradeda girdėti garsus. Iš pradžių jis girdi motinos širdies plakimą ir žarnyno garsus, vėliau - ir garsus iš išorės. Šią aplinkybę galima išnaudoti teigiamai paveikti kūdikį, pavyzdžiui, per muziką. Klasikinė muzika daro harmoningą poveikį, o jei patinka motinai, greičiausiai patiks ir kūdikiui. Muzika, kurią kūdikis dažnai girdėdavo raminančiose situacijose įsčiose, vėliau gali veikti raminančiai. Taip pat teigiamai veikia motinos, tėčio ar kitų artimųjų balsai. Kalbos, skaitomos liečiant pilvo sieną, padeda šeimai susipažinti, o pažįstami garsai naujoje aplinkoje leidžia kūdikiui jaustis saugiai.
Vaisiaus padėtis gimdoje
Gydytojas vaisiaus padėtį gimdoje vertina nuo 36 nėštumo savaitės, apčiuopdamas ir švelniai paspausdamas nėščiosios pilvą, bei klausydamas vaisiaus širdies tonų. Dažniausios ir normalios vaisiaus padėtys yra:
- Išilginė padėtis: vaisiaus ir motinos kūno ašys sutampa. Tai pati dažniausia ir normali padėtis.
- Skersinė padėtis: vaisius guli skersai gimdos.
- Įstrižinė padėtis: vaisius guli įstrižai gimdos.
Vaisiaus pozicija nurodo, ar jis gimdoje pasisukęs priekiu, nugara ar šonu. Dažniausiai pasitaiko galvinė pirmeiga (kai vaikelio galva yra apačioje), tačiau pasitaiko ir sėdmeninė ar kojų pirmeiga, kurios gali reikalauti specialaus gimdymo būdo.
Jei vaisius įsitaisęs netaisyklingai, svarbu žinoti, kad iki 28 nėštumo savaitės tai nėra kritinė situacija, nes vaisius dar gali apsiversti pats. Tačiau iki 34-36 savaitės, jei vaisius nesusiskuba apsiversti, vietos trūkumas gali sutrukdyti jam tai padaryti vėliau.
Kodėl mažylis guli netaisyklingai?
Yra keletas priežasčių, dėl kurių kūdikis gali užimti netaisyklingą padėtį gimdoje:
- Nėščiosios organizmas:
- Daug kartų gimdžiusios moterys.
- Priešlaikinis gimdymas.
- Siauras motinos dubuo.
- Gimdos pakitimai (anomalijos, miomos, randai).
- Sumažėjęs gimdos raumenų tonusas.
- Padidėjęs apatinio gimdos segmento tonusas.
- Lytinių organų uždegimas.
- Kūdikio „kaltė”:
- Daugybinis nėštumas.
- Vaisiaus apsigimimai.
- Kūdikio vestibiuliarinio aparato neišsivystymas.
Kaip paskatinti kūdikį apsiversti?
Jei vaisiaus padėtis yra netaisyklinga, galima išbandyti specialias mankštas, kurios gali padėti paskatinti kūdikį apsiversti:
- I. Dikano mankšta: Nuo 30 nėštumo savaitės kasdien prieš valgį reikia atsigulti ir kas 5-10 minučių verstis nuo vieno šono ant kito. Mankštą kartoti po penkis šešis kartus per dieną.
- Katės poza: Atsistokite keturpėsčiai, atsiremkite į grindis alkūnėmis ir išsirieškite kaip katė. Pabūkite taip apie minutę, pailsėkite ir pakartokite.
- Indiškas tiltelis: Atsigulkite ant žemės, sulenkite kojas per kelius, pakelkite pilvą ir po dubeniu pakiškite pagalvėles, kad dubuo būtų 30-40 cm aukščiau nei pečiai. Išlaikykite tokią padėtį 15 min. Svarbu, kad pečiai, dubuo ir keliai sudarytų vieną liniją. Šį pratimą galima atlikti du tris kartus per dieną, bet ne iš karto po valgio.
Nėščiųjų joga optimaliai vaisiaus padėčiai / Kaip apversti kūdikį, gimusį skersai arba sėdmeninėje padėtyje
Kartais, siekiant apversti mažylį, atliekama speciali procedūra ligoninėje - išorinis vaisiaus apgręžimas. Tačiau ši procedūra turi ir rizikų, todėl atliekama tik esant tam tikroms sąlygoms ir reikalauja atidžios kontrolės.
Mitybos ir pojūčių vystymasis įsčiose
Jau nuo 13-15 nėštumo savaitės kūdikiai pradeda skirti skonius. Vaisiaus vandenys įgauna maisto, kurį valgo mama, skonį, todėl kūdikis įpranta prie įvairių skonių dar prieš gimdamas. Pomėgiai maistui formuojasi dar įsčiose. Jei norite, kad vaikas ateityje sveikai maitintųsi, nėštumo metu svarbu valgyti sveiką, visavertį maistą. Kūdikiams ypač patinka saldus skonis.
Maždaug 8-ą nėštumo savaitę kūdikiui išsivysto lietimo receptoriai, o 20-ą savaitę jis jau jaučia prisilietimus iš išorės. Švelnus pilvo trynimas stiprina ryšį tarp kūdikio ir tėvų. Nuo 25-26 savaitės kūdikiai reaguoja į aplinkos garsus, aiškiausiai girdi motinos balsą, kuris teikia jiems saugumo pojūtį. Kalbos ir muzika pratina kūdikius prie gimtosios kalbos garsų ir intonacijų.
Svarbūs patarimai žindyvei
Žindymas yra itin svarbus pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Svarbu žinoti, kad:
- Žindymas pirma parą po gimdymo stimuliuoja naujagimio refleksus.
- Žindymas skatina oksitocino išsiskyrimą, kuris padeda gimdai susitraukti.
- Motinos pienas yra unikalus, jo sudėtis kinta pagal kūdikio poreikius.
- Taisyklingas krūties apžiojimas yra svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys.
- Motinos pienas niekada nebūna „liesas“, jo sudėtis kinta maitinimo metu.
Norint užtikrinti sėkmingą žindymą, svarbu pasirinkti patogią padėtį, teisingai apžiojant krūtį ir stengtis vengti streso.
