Daržininkystė - tai ne tik naudingas, bet ir malonus užsiėmimas, leidžiantis mėgautis šviežiais, ekologiškais produktais ištisus metus. Nesvarbu, ar turite didelį sodą, ar tik nedidelį balkoną, kiekvienas gali atrasti džiaugsmo auginant augalus. Šiame vadove apžvelgsime pagrindinius daržo įrengimo etapus, nuo tinkamos vietos parinkimo iki augalų priežiūros.

1. Tinkamos vietos pasirinkimas

Pirmiausia reikia pasidaryti sklypo planą, kuriame norite įsirengti daržą. Daržo zona turi būti saugoma nuo vyraujančių šiaurės vėjų, taip pat neturėtų būti užstota kitų sklypų ar medžių. Sklypas turi būti lygus ar turėti nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Pietinę pusę skirkite tokiems augalams, kurie labiau mėgsta šilumą: pupelėms, pomidorams, agurkams, o štai šiaurinė puikiai tiks ridikams, ropėms, griežčiams. Augalams reikia vietos augti. Maistinės medžiagos. Augalai maistines medžiagas gauna iš žemės, kurioje auga.

Daržui prireiks ne tik lygios vietos ir natūralaus apšvietimo iš visų pusių, bet ir tinkamai pasirinkto lysvių tipo, nes nuo to priklausys augalų priežiūros ypatumai ir augalų derlius. Svarbiausia yra šviesa. Daržui parinktas plotas turi būti gerai apšviestas (augalai turėtų būti pilnai apšviesti bent 6 valandas). Kitas svarbus aspektas - aplinkos sąlygų stabilumas. Augalams reikia parinkti tokią vietą, kurioje vyrautų stabilios drėgmės bei oro sąlygos, t.y. nerekomenduojama rinktis tokios vietos, kuri patvinsta per lietų arba greitai išdžiūva per karštymetį. Taipogi būtų gerai, kad daržas būtų šiokioje tokioje užuovėjoje.

2. Lysvių formavimas ir tipai

Pagal pasirinktą daržo tipą - apskaičiuokite, kiek reikės lysvių. Lysves patariama formuoti į ilgį nuo šiaurės pietinės pusės link arba nuo šiaurės rytų pietvakarių link. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Jei planuojate įsirengti šiltnamį - nepamirškite, jog šiltnamiuose auginami augalai turi gauti daug saulės, tad ir statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią vietą. Šiltnamio galai turėtų būti orientuoti į pietus ir šiaurę, o šonus saulė turėtų apšviesti ryte ir vakare. Lysvių formos gali būti stačiakampės, apvalios ar kitos formos, bet jos turėtų būti tokio dydžio, kad pasiektumėte augalus. Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8-1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio.

Lysvių tipai:

• Plokščiosios. Pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Dirvą sukasus lysvės formuojamos laikantis bendrųjų rekomendacijų, o tarplysviai dažnai tiesiog suminami ar suvoluojami. Jos rekomenduojamos lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūsta. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas kasmet keičiamas.
• Pakeltos. Jos itin populiarios tarp daržininkų, nes sukuria stiprų ir malonų tvarkos įspūdį, estetiškos, lengvai įsilieja į bendrą aplinką, be to, jų lengvesnė priežiūra. Tokias lysves galima tiesiog supilti, arba įrėminti įvairiomis medžiagomis. Jos naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, nes jos greičiau išdžiūsta, bet esant sausrai būtina dažnai laistyti. Tokios lysvės mėgstamos ir dėl greitesnio dirvos įšilimo pavasarį.
• Pagilintos. Tokios lysvės retai sutinkamos, bet itin tinka sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių, ieškantiems sprendimo dėl laistymo ir vandens taupymo. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.
• Šiltlysvė. Šis lysvių tipas - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasaryje, siekiant užsiauginti ankstyvesnį daržovių daržą. Priklausomai nuo jų aukščio, atrodo labai estetiškai ir prie jų gali dirbti riboto darbingumo daržininkai.

Kai kurie daržininkai taip pat pataria: kol nėra apvadų, negalėsite suvokti lysvės kaip išbaigtos ir ji nuolat kentės dėl neapibrėžto ir epizodiško jūsų kišimosi. Atskirti galite įvairiomis medžiagomis: akmenimis, plytomis, čerpėmis, mediena ar plastiku.

3. Daržo tipai

Prieš pasirenkant daržo tipą, reikia įsivertinti, kam jis bus skirtas ir ką norite auginti. Galbūt norite auginti tik agurkus, prieskonines daržoves, o gal siekiate, kad daržas teiktų estetinį pasitenkinimą? Tai priklauso nuo poreikių.

Skiriami šie tipai:

• Daržas „maitintojas“. Planuojamas renkantis įprastesnes, derlingas daržoves, kurių pritaikymas kulinarijoje platus, o auginimas - nereikalauja daug pastangų.
• Kvadratinio metro daržas. Planuojamas turint mažesnį daržo sklypą, bet norint ir siekiant įvairovės, dažnai pasirenkamos pakeltos lysvės. Žmogus, gebantis teisingai tvarkyti 1 kvadratinio metro daržą, nesunkiai supras ir išmoks, kaip reikia planuoti visą savo sodą.
• Miesto daržas. Populiarėjantis daržo tipas tarp gyvenančių didmiestyje, kurie dažniausiai auginti daržoves ar kitus augalus pasirenka balkonuose, terasose. Tam pasirenkami vazonai, specializuoti maišai ar kitos talpos. Tokiu būdu siekiama estetikos ir ekologiškumo.
• Fengšui daržas. Šio tipo daržas papildo kitų daržų tipus ir glaudžiai su jais siejasi. Tokio tipo daržas dar nėra itin praktikuojamas Lietuvoje, bet ieškantys harmonijos žmonės atranda feng shui paremtą daržininkystę, kuri remiasi ne tinkamų veislių parinkimu ar derlingumu, bet feng shui filosofijos principais - daržas turi būti ne tik „draugiškas“, be ir teikti gausą gyvenimui.
• Miško daržas. Lietuvoje įprasta lankytis miškuose ir rinkti uogų ar grybų derlių, bet patiems domėtis natūraliais gamtos procesais, siekiant gauti gėrybių derlių, vis dar nėra praktikuojama. Renkantis tokį daržą svarbiausia ne daržovių rūšys ar derlius, bet natūralūs procesai, kurių nevalia pažeisti. Toks daržo tipas reikalauja be galo daug specifinių žinių apie mišką, jo ekosistemą, itin svarbiu aspektu tampa augalų parinkimas. Be to, daug laiko reikalauja planavimas, o svarbiausia - reikia miško. Tokiam daržui tinka tik daugiamečiai augalai, kurie pakenčia šešėlį.
• Virtuvės daržas. Mažas darželis virtuvėje, kuris džiugina ištisus metus, labiausiai tam tinka greitos vegetacijos daržovės ir prieskoniniai augalai. Taip pat tai gali būti daržas lysvėje, kuriame auginamos daržovės ar prieskoniai reikalingi gaminant maistą.
• Daržas šiltnamyje. Toks daržo tipas ir jo potencialas tiesiogiai susijęs su šiltnamio tipu, turima įranga. Auginti pasirenkami augalai, kuriems reikalingas šiltnamis ar norima užsiauginti ankstyvių daržovių (ridikėlių, salotų), kai atviras gruntas dar yra įšalęs.
• Augintiniams draugiškas daržas. Kelių daržo tipų derinimas siekiant gerovės augintiniams. Į sėjomainą įtraukiami jiems naudingi augalai ir stengiamasi apseiti be tokių, kurie galėtų jiems pakenkti. Be to, populiaru pasirinkti augalus, kurie pritraukia vabzdžius ar paukščius į kiemą, taip sukuriant sveiką, harmoningą aplinką.
• Estetinis daržas. Tai ne tik daržas, tai kartu ir gėlynas, nors jame gali neaugti nei vienos gėlės. Formų, spalvų ir sodinimo būdų dėka sukuriamas estetinį pasigėrėjimą sukeliantis daržas, kurio priežiūra dažnai tampa malonumu.
• Daržininkystė visus metus. Tai kelių daržo tipų derinimas, pasirenkamas itin aistringų daržininkų, kurie šia malonia ir naudinga veikla užsiima ištisus metus.

4. Svarbiausia - patogumas

Planuojant daržą, labai svarbus veiksnys yra patogumas. Todėl reikėtų nepamiršti sodinių zonų. Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos, šiltlysvės su sodinukais, agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Toliau šakniavaisiniai augalai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau - daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės.

5. Sėjomainos planas

Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių. Sėjomaina - veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Skirtingos piktžolių rūšys skirtingai prisitaikiusios prie atskirų kultūrų. Kaitaliodami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti piktžolėtumą ir sutaupyti pinigų herbicidams. Ligos ir kenkėjai - prisitaikę prie kultūrų, tačiau taikant sėjomainą sumažinamas jų poveikis kultūriniams augalams. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Reikia tinkamai parinkti augalus atsižvelgiant, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina. Sėjomainos dėka augalai patys apsirūpina azotu, naudojant ankštinius augalus.

Patartini šie priešsėliai:

• Agurkams, moliūgams - kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai.
• Ankštinėms daržovėms - bulvės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės, pomidorai.
• Bulvėms - ankstyvosios kopūstinės ir ankštinės daržovės.
• Kopūstinėms daržovėms - morkos, burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, daugiametės žolės, bulvės, varpinių-ankštinių javų mišinys.
• Pomidorams, baklažanams, paprikoms - ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės.
• Svogūninėms daržovėms - moliūgai, burokėliai, agurkai, žieminiai javai, bulvės.
• Morkoms - agurkai, javai, bulvės.
• Burokėliams - svogūnai, agurkai, bulvės, javai.
• Salotos - svogūnai, morkos, burokėliai, agurkai, javai, bulvės.
• Šakniavaisinėms daržovėms - ankstyvosios kopūstinės daržovės, bulvės, pomidorai.
• Žalumyninėms daržovėms (salotoms, špinatams, pipirnėms, ridikėliams) - moliūgai, bulvės, ankštinės ir kopūstinės daržovės.
• Cukinija - kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai.
• Salierai - svogūnai, agurkai, javai, daugiametės žolės, bulvės.

Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.

Keli patarimai, kurie padės sode susidoroti su kenkėjais:

• Jei šalia morkų pasodinsite svogūnines daržoves, jos savo kvapu atbaidys morkines museles.
• Kad petražolės būtų vešlesnės, jas sodinkite šalia svogūnų ir morkų.
• Jei liko pomidorų daigelių, juos galite pasodinti tarp žolinių kultūr, pomidorai puikiai atbaido nuo kenkėjų. O šiltnamyje šalia pomidorų galite pasodinti saliero. Pomidorų vaisiai bus daug skanesni ir geriau derės.
• Morkos labai mėgsta medetkų draugiją, tampa daug skanesnės ir jas mažiau puola ligos.
• Salierus visada sodinkite su kuo nors. Jie puikiai sutaria su burokėliais, salotomis, ridikais. Augdami šių augalų draugijoje, šaknų gumbai bus daug didesni.
• Bulvės bus nepakartojamo skonio, jei prie jų pasodinsite kmynų.
• Morkų dygimą paspartins krapai, todėl nebijokite tarp jų pasėti krapų.
• Jei darže trūksta vietos, kukurūzus sodinkite tarp agurkų. Jie puikiai sutaria ir vienas kitam netrukdo augti.

6. Dirvožemio paruošimas ir priežiūra

Išsiaiškinkite dirvos tipą - nustatykite, koks yra dirvos rūgštingumas, t. y. pH. Dauguma augalų mėgsta arba pakenčia tik tam tikras pH ribas, tad netinkama dirva gali tiesiogiai nulemti derlingumą. Namų sąlygomis išsiaiškinti, ar dirva yra rūgšti, galite paėmę saujelę žemių apipylę stipriai praskiesta druskos rūgštimi ar tiesiog actu. Jei apipiltos žemės pradės „virti“ ir ant jų atsiras smulkūs burbuliukai - dirvožemis normalaus rūgštingumo. Jei apipiltos žemės niekaip nereaguoja, dirva per rūgšti. Žinoma, patikimiausias būdas nustatyti dirvos pH - įsigyti tam skirtas lakmuso juosteles.

Išsiaiškinus dirvos tipą, galima spręsti, kur ką sėti. Sodo ir daržo augalams priimtiniausias pH 6-7, tuomet augalai gali pasisavinti daugiausia maisto medžiagų. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią dirvą mėgsta konkretūs jūsų nusižiūrėti augalai. Pavyzdžiui, šilauogės, bruknės, spanguolės mėgsta rūgščią dirvą, joms tinkamiausios pH ribos - 3,5-5,5, šie augalai negali augti šarmingesniame dirvožemyje. Pagal poreikį, dirvos rūgštingumą galima keisti. Šarminti galima naudoti klintmilčius, degtas kalkes, dolomitmilčius, defekatus, kreidą, grūstus moliuskų kiautus, opokos miltus. Rūgštinimui galima naudoti natūralias durpes, įvairias rūgštinimo priemones: azoto ir fosforo rūgščių tirpalus, fiziologiškai rūgščias trąšas: amonio sulfatą, kalio sulfatą ar sierą.

Daržovės reaguoja į auginimo sąlygas, todėl laiku atlikus pasėlių priežiūros darbus galima kelis kartus padidinti jų derlingumą. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai: dirvos purenimas, ravėjimas, mulčiavimas. Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Purenant suardoma dėl laistymo atsiradusi dirvos pluta, kuri trukdo daržovėms dygti. Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaudamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tad jei norite sumažinti piktžolių augimą, reikia augalus mulčiuoti - paviršių pridengti įvairiomis medžiagomis. Tam galite rinktis durpes, pjuvenas, pūdinius, plėvelę. Mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę. Tokioje dirvoje greičiau skyla organinės medžiagos, todėl daržovės daugiau gauna maisto, neauga piktžolės, nesusidaro plutelė, mažiau išgaruoja drėgmė.

7. Sėklų ir sodinukų pasirinkimas

Tinkamai pasirinkite sėklas ir jas laiku pasėkite. Svarbiausia, skaitykite, kas parašyta ant sėklų pakuotės. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: augalo veislė - pasidomėkite apie ją, paklauskite kitų sodininkų ar parduotuvės konsultanto patarimo. Galima rinktis grynas veisles arba hibridą (jį atskirsite, jei prie veislės pavadinimo yra raidė H). Hibridų sėklos bus derlingesnės, atsparesnės ligoms, kenkėjams, derlius ilgiau išsilaikys nuskintas; hermetinė pakuotė reiškia, kad sėklos ilgiau išlaiko daigumą nei parduodamos įprastoje pakuotėje; beicuotos, dražuotos sėklos yra padengtos organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis; galima rinktis ir ekologiškas sėklas, išaugintas ekologiniuose sklininkystės ūkiuose, nenaudojant sintetinių cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių; dabar galima rinktis sėklas juostoje - jas patogu sėti, nereikia pikuoti, be to, lengva pasėti vienodais atstumais.

Išsirinkus sėklas, svarbiausia laikytis ant pakuotės nurodytų auginimo sąlygų. Kone svarbiausias žingsnis - nepamiršti sėklų pasėti laiku. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Be to, atsiminkite, kad sėklų negalima sėti per giliai - tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. O per sekliai pasėtos sėklos nulemia daigų stypimą, augalai auga silpni. Smulkias sėklas reikia įterpti į 1-2 cm gylį (ropių, morkų), vidutines (burokėlių, agurkų) - 2-3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) - 3-5 cm gylį.

Pradedantiesiems lengviausia auginti salotas, špinatus, lapinius kopūstus ir kitus žalumynus. Šias daržoves gerai auga balkonų vazonuose, terasoje, verandoje - beveik visur. Šparaginės pupelės taip pat tinkamos pradedantiesiems: jos kompaktiškos, joms nereikia kuolų, stulpelių ar grotelių. Tiesą pasakius, šparagines pupeles tiesiog pasėkite ir po septynių - aštuonių savaičių turėsite pupelių, kurias galėsite valgyti.

8. Laistymas ir tręšimas

Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Įvairių daržovių drėgmės poreikis skirtingas, todėl pravartu žinoti, kokius daržo augalus, kaip reikia laistyti. Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Jei trūksta drėgmės - ridikėliai būna kieti ir aštrūs.

Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja. Laistant per daug - augalų šaknys dūsta, išplaunamos trąšos. Jei norite, kad augalai turėtų papildomą drėgmės rezervą prie šaknų, rekomenduojama įmaišyti vandens drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria, kaupia bei aprūpina augalus drėgme pagal poreikį. Per sausrą augalus rekomenduojama laistyti kas 6-10 dienų. Intensyviai reikia pradėti laistyti tik tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių, ir baigti likus 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Augalus laistykite anksti ryte, kai patys augalai ir dirva vėsiausi. Vakare palaistytos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis.

Tik prigijusių daigų ar išdygusių daržovių nepatartina skubėti laistyti. Drėgname paviršiuje šaknys auga negiliai, augalai išlempa, jie nepasiima reikiamo kiekio maisto medžiagų iš gilesnių dirvos sluoksnių.

Reikia nepamiršti ir mineralinio tręšimo. Tręškite augalus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kartu, taip gaunamas geriausias efektas. Kompostas - tai puikus būdas pagerinti dirvožemį, nes jis tiek maitina augalus, tiek pagerina dirvožemio struktūrą. Gali būti naudingos įvairios kompostavimo technologijos, tačiau svarbu žinoti, kokias organines medžiagas galima naudoti.

9. Derliaus nuėmimas

Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė - užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbti, tiek laikyti skirtą derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Jei daržoves ar vaisius nuimsite lietingomis dienomis, jis ne tik greičiau supus, juose bus ir mažiau mineralinių medžiagų, ypač - kalio, taip pat bus žymiai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Peraugusios daržovės itin alina augalą bei savina medžiagas, kurios reikalingos likusioms daržovėms augti. Atminkite, kad kai kurių kultūrų vaisius galima skinti ir iki galo nesunokusius - po kurio laiko jie sunoks ir nuskinti. Taip galima elgtis su pomidorais, baklažanais, paprikomis.

tags: #kaip #oragyventi #is #darzo

• Informacija apie Suvalkijos socialinės globos namus
• Kaip nustatomas alimentų dydis
• Naujas darželis Balsiuose
• Informacija apie Prienų senelių globos namus
• Gintaras Mikalauskas: kelias ir šeima