Kirminai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
Kirminai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie ne visada būna malonūs. Vienas iš tokių nemalonių, tačiau gana dažnų sutrikimų, su kuriais gali susidurti būsimosios mamos, yra kirminų (helmintų) infekcijos. Nors mintis apie parazitus gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad ši problema yra diagnozuojama ir gydoma.
Kirminai - tai parazitiniai organizmai, kurie gali apsigyventi žmogaus žarnyne. Jie gali būti suskirstyti į dvi pagrindines grupes: kirmėles (kaspinuočiai, askaridės, siurbikės, spalinės) ir pirmuonis (amebos, giardijos, toksoplazmos). Išskiriamos apvaliosios ir plokščiosios kirmėlės.
Dažniausios kirminų rūšys
Nors kirminų rūšių yra daug, nėštumo metu ar apskritai žmonėms dažniausiai pasitaiko šios:
- Spalinės (Enterobius vermicularis): Mažos, baltos kirmėlės, kurios dažniausiai aptinkamos vaikų žarnyne. Jos sukelia stiprų niežulį aplink išangę, ypač naktį.
- Askaridės (Ascaris lumbricoides): Tai didesnės kirmėlės, kurios gali sukelti įvairius virškinimo trakto simptomus, tokius kaip pilvo skausmas ir pykinimas. Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne gali išgyventi net iki 1-2 metų.
- Teniarhynchus saginatus ir Teniarhynchus solium (kiaulinis ir jautinis kaspinuočiai): Kaspinuočiai yra ilgos kirmėlės, kurios gali sukelti neaiškius simptomus, tokius kaip svorio kritimas ar nuolatinis alkio jausmas.
Apvaliosios kirmėlės (askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros ir plaukagalviai) paprastai gyvena žarnyne ir gali sukelti pilvo skausmą, pūtimą, pykinimą, nuovargį, silpnumą, apetito pokyčius bei niežėjimą išangės srityje, ypač naktį. Askaridoze dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Plokščiosios kirmėlės (kaspinuočiai, siurbikės) gali būti labai ilgos ir pažeisti žarnyną bei kitus organus.
Kaip užsikrečiama kirmėlėmis?
Į žmogaus organizmą parazitai patenka keliais būdais:
- Per nešvarias rankas.
- Užterštą vandenį.
- Nepakankamai termiškai apdorotą maistą.
- Sąlytį su gyvūnais.
- Spalinėmis galima užsikrėsti ir per bendrą patalynę, rankšluosčius, nes jos perduodamos žmogus žmogui.
Didžiausią riziką užsikrėsti parazitais turi vaikai, mat šie neretai pamiršta nusiplauti rankas ne tik prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, bet ir paglosčius katiną ar šunį. Gyvūnai gali patys nesirgti, bet parazitų kiaušinėlių parnešti iš lauko ant savo kailio, o nuo rankų šie gali patekti ant žaislų, o su jais bežaidžiant ir į burną.
Nemažą riziką turi keliautojai po kraštus, kuriuose higienos lygis nėra aukštas. Suvalgytas sušis su užkrėsta žuvimi, nepilnai iškeptos mėsos kepsnys ar sultys iš neplautų vaisių gali tapti užkrato parazitais šaltiniu. Rizikos grupei galima priskirti ir tuos, kurie augina katiną ar šunį, ypač jei augintinis dalį laiko būna namie, o dalį - lauke.
Kirminų simptomai nėštumo metu
Patekę į žarnyną parazitai minta maistingomis medžiagomis, trukdo įsisavinti maistą, išskiriamais toksinais teršia kraują. Be to, iš žarnyno dalis parazitų rūšių gali skverbtis pro žarnų sieneles į kraujotaką ir apsigyventi kituose organizmo vietose. Tokiais atvejais yra sutrikdoma veikla to organo, kuriame gyvena parazitai.
Dažniausi kirminų sukelti simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį nėštumo metu:
- Niežėjimas aplink išangę, ypač naktį (dažniausiai sukelia spalinės).
- Svorio kritimas be akivaizdžios priežasties.
- Virškinimo problemos, tokios kaip pilvo skausmas, viduriavimas ar pykinimas.
- Pilvo skausmas.
- Pykinimas.
- Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
- Nuovargis ir silpnumas, kuris gali būti susijęs su mitybos trūkumu dėl parazitų.
- Apetito pokyčiai.
- Matomos kirmėlės išmatose ar aplink išangę.
- Mažakraujystė.
- Nusilpęs imunitetas.
- Sutrikęs miegas.
- Alerginės reakcijos, bėrimai.
Svarbu pastebėti, kad šie simptomai nėra specifiniai ir gali būti visai kitų susirgimų išraiška. Todėl, jei nusiskundimo priežasties nepavyksta rasti, jei jaučiamas ne vienas, o net keli iš paminėtų simptomų, verta pasitikrinti, ar organizmo neužpuolė parazitai.
Kirminų diagnostika ir gydymas nėštumo metu
Pagrindinis tyrimas kirminų infekcijai nustatyti - laboratorinis išmatų, spalinėms - išangės nuograndų tyrimas. Tačiau jei parazitų yra nedaug, vienkartinio tyrimo metu jų galima ir neaptikti.
Nėštumo metu bet kokio vaisto skyrimas turi būti ribojamas, nes nėra atlikta pakankamai klinikinių tyrimų su nėščiomis moterimis. Todėl labai svarbu kreiptis į gydytoją, jei įtariate kirmėlių infekciją. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir, atsižvelgdamas į jūsų būklę ir nėštumo stadiją, paskirs tinkamiausią ir saugiausią gydymo būdą.
Dažniausiai naudojami antiparazitiniai vaistai, tokie kaip mebendazolas, albendazolas ar pirantelio pamoatas. Tačiau nėštumo metu tokių vaistų skyrimas yra labai individualus ir atliekamas tik esant būtinybei bei gydytojo priežiūrai. Kai kurie vaistai gali būti skiriami tik antrajame ar trečiajame trimestre, siekiant sumažinti riziką vaisiui.
Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų, net jei simptomai pradeda nykti. Nėštumo metu kirminų infekcijos yra labai užkrečiamos, todėl gydytojas gali rekomenduoti gydymą visai šeimai, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Kirmėlių prevencija nėštumo metu
Prevencija yra geriausias būdas išvengti kirmėlių infekcijos. Nors nėštumo metu kai kurie vaistai yra ribojami, higienos taisyklių laikymasis yra itin svarbus ir veiksmingas būdas apsisaugoti nuo parazitų.
Pagrindinės prevencijos priemonės:
- Dažnai plauti rankas, ypač prieš valgį, po tualeto naudojimo, grįžus iš lauko ar po sąlyčio su gyvūnais.
- Reguliariai keisti patalynę ir rūpintis namų švara.
- Vengti nešvaraus vandens ir maisto.
- Gerai termiškai apdoroti maistą. Įsitikinkite, kad visas maistas ruošiamas tinkamoje temperatūroje.
- Vengti sąlyčio su gyvūnų išmatomis, o jei tai neišvengiama, kruopščiai plauti rankas.
- Reguliariai valyti ir dezinfekuoti namus.
- Vengti nešvarių daržovių ir vaisių, juos būtina gerai nuplauti.
Laikantis šių paprastų taisyklių, galima žymiai sumažinti riziką užsikrėsti kirminų infekcija nėštumo metu ir užtikrinti sveikesnę aplinką sau ir būsimam kūdikiui.
