Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas: nuo grupės iki kelialapio į mokyklą
Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas: nuo grupės iki kelialapio į mokyklą
Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus etapas vaiko gyvenime, kurio metu siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes. Nuo 2016-2017 mokslo metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje privalomas. Tėvai gali rinktis, ar į parengiamąją klasę leisti 5, ar - 6 metų vaiką. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Įsigalioja 2023-01-01.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip reglamentuojamas vaikų ugdymas priešmokyklinėse grupėse Lietuvoje, kokios kompetencijos ugdomos, kokios yra ugdymosi sritys ir kaip vertinami vaikų pasiekimai.
Priešmokyklinio ugdymo reglamentavimas ir tikslai
Pagal Švietimo įstatymą, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Rekomendacijų rinkinys „Patirčių erdvės“ yra praktiniai patarimai priešmokyklinio ugdymo pedagogams kaip grupėje ar kitose erdvėse organizuoti įdomias, prasmingas, tikslingas, šiuolaikiškas veiklas 5-6 m. vaikams. Dalyvaudami rekomenduojamuose projektuose, vaikai turės galimybių įgyti Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje numatytas kompetencijas ir taip pasirengti mokykloje. Medžiagą parengė Nacionalinė švietimo agentūra įgyvendindama ESF projektą „Inovacijos vaikų darželyje“.
Kompetencijų ugdymas priešmokyklinėje grupėje
Įgyvendinant priešmokyklinio ugdymo programą, ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Komunikavimo kompetencija
Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną, kuria trumpus pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius bei analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus bei nuomonę. Jie stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą ir supranta gaunamus pranešimus. Taip pat apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Kultūrinė kompetencija
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą ir šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Kūrybiškumo kompetencija
Dalyvaudami atvirose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Pažinimo kompetencija
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.
Ugdymosi sritys
Priešmokyklinio ugdymo programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Gamtamokslinis ugdymas
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos. Vaikai tyrinėja augalus, gyvūnus, gamtos reiškinius, daiktus ir medžiagas, mokosi rinkti, aptarti ir pateikti informaciją, atpažinti informacijos patikimumą ir naudotis įvairiais informacijos šaltiniais. Taip pat ugdomas supratimas apie gamtinių išteklių naudą, atsargumą gamtoje ir žmogaus įtaką aplinkai.
Kalbinis ugdymas
Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius, trumpus sakinius ir lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus tekstus.
Matematinis ugdymas
Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka.
Visuomeninis ugdymas
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes.
Meninis ugdymas
Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį.
Sveikatos ir fizinis ugdymas
Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius, susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius. Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį, išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Vaikų pasiekimų vertinimas
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Vaikų pasiekimų vertinimo tikslas - nustatyti esamus ugdytinių gebėjimus bei numatyti tolesnio ugdymo(si) gaires. Ugdymo pasiekimų vertinimas yra nenutrūkstamas procesas, vykstantis visus metus, rezultatai aptariami 2 kartus per metus (spalio ir gegužės mėn.) pedagogų tarybos posėdžiuose.
Pasiruošimas mokyklai: tėvų ir pedagogų vaidmuo
Tėvams, besirenkantiems kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, svarbu nepamiršti, jog vaikai namuose dažnai gali būti ir elgtis skirtingai nei darželyje ar kitose viešose vietose. Svarbu atkreipti dėmesį, kaip vaikas apsipranta naujoje aplinkoje, kaip motyvuotai priima naujas užduotis. Psichologė Eglė Gudelienė išskiria pagrindinius gebėjimus, kurie parodo vaiko brandą bei padeda jam lengviau adaptuotis priešmokyklinio ugdymo klasėje: ramus atsiskyrimas nuo tėvų, gebėjimas užmegzti ir palaikyti kontaktą su kitais, laikytis susitarimų, prisitaikyti prie grupės dienotvarkės, įvardinti savo jausmus ir tinkamai juos valdyti, tvarkyti aplinką ir atlikti patikėtą darbą.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina Milerienė pataria nepasiduoti norui vaiko pasirengimą matuoti tik edukaciniais kriterijais. Svarbiausia sudominti vaikus, kad jie pamiltų mokymąsi ir domėtųsi. Motyvuotas ir žingeidus priešmokyklinukas taps šauniu pirmoku.
Milda Karklytė - Palevičienė. Kaip paruošti vaiką mokyklai ar darželiui?
Vasarą edukacinės dienos stovyklos, kuriose vaikai ne tik pramogauja, bet ir atlieka įvairias užduotis, yra puikus būdas „pasimatuoti“ priešmokyklinuko kėdę. Šiaurės licėjuje kviečiama būsimus mokinius dalyvauti veiklose su skirtingais mokytojais, išbandyti įvairias užduotis ir parodyti savo brandumą.
Renkantis ugdymo įstaigą, svarbu atkreipti dėmesį į edukacines erdves, taikomą motyvacinę sistemą, mokyklos požiūrį į individualią vaiko pažangą, išvykų dažnumą ir įvairias praktines veiklas.
Kaip elgtis tėvams, kaip kalbėti su vaikais ir į kokius aspektus atkreipti dėmesį, išskiria psichologė Eglė Gudelienė: ramus vaiko informavimas apie pokyčius, drąsinimas, pasakojimas apie laukiančias situacijas, atsakymų į rūpimus klausimus suteikimas ir vaidmenų žaidimas.
tags: #kelialapis #i #priesmokykline #grupe