Nuo Kelių Metų Vaikas Gali Pasirinkti Su Kuom Gyventi?
Nuo Kelių Metų Vaikas Gali Pasirinkti Su Kuom Gyventi?
Tėvams išsiskyrus, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma bendru tėvų sutarimu, priimant bendrą ir visus tenkinantį sprendimą. Jei sulaukei 16 metų ir norėtum gyventi atskirai nuo tėvų, turi gauti jų leidimą. Tu, tavo tėvai ar globėjai turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl tavo, kaip nepilnamečio, veiksnumo pripažinimo.
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau CK) 3.177 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Svarbu paminėti, jog teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, remiantis teismų praktika, yra vertinama aplinkybių visuma, įskaitant kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas.
Vaiko nuomonė visais atvejais yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra lemianti. Tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl nebrandumo, vaiko charakterio, amžiaus ir panašiai vaiko norai ir geriausi interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju, teismas pirmumą teikia prioritetiniam vaiko poreikių ir interesų užtikrinimui ir siekia išsiaiškinti, ar vaiko norai kiek galima labiau atitinka jo interesus.
Teismų praktikoje vaikai iki 7 metų, remiantis specialistų (psichologų) išvadomis, pripažįstami kaip dar negebantys pareikšti nuomonės. Tai atsispindi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartyje byloje Nr. 2A-1548-431/2015 teismas rėmėsi ekspertų išvadomis, kuriose buvo konstatuota, jog ginčo šalių nepilnametis sūnus (6 metai) dar nesugeba išreikšti savo pažiūrų teisme nagrinėjamu klausimu.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios labiau būdingos moterims.
Materialinė tėvų padėtis, nors ir nėra lemiantis faktorius, tačiau turi įtakos tėvų galimybėms suteikti vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl pirmiausia būtina įsitikinti, ar tėvai turės galimybes užtikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 25-9136/2000, vertindamas tėvų materialinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad tėvui su vaiku apsigyvenus pas jo naują gyvenimo draugę, jis ir jo vaikas neįgytų jokių teisių į šį butą, todėl nors šis butas ir geresnis nei vaiko motinos, tačiau prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šiuo pagrindu negali būti tenkinamas.
Kaip rodo teismų praktika, vaiko išreikštas noras gyventi su vienu iš tėvų gali turėti lemiamą reikšmę byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo, ypač tada, kai tėvų vaikui sudaromos gyvenamosios aplinkos sąlygos yra iš esmės tokios pačios. Svarbu paminėti, jog teismo vertinimu, vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bei sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.
Šios amžiaus ribos yra tik orientacinės ir teismas kiekvieną kartą turi įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą, bei požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vertina svarbių aplinkybių visumą, kuri leidžia nustatyti, kuris iš tėvų gali geriausiai užtikrinti vaiko interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.
Tėvų skyrybos - sudėtingas procesas, kuris paveikia visą šeimą. Tėvo ir motinos santykiai pašlyja, gyvenama nuolatinėje įtampoje, o labiausiai nuo to kenčia vaikai, kurie tampa šio proceso įkaitais. Konfliktui pasiekus aukščiausią tašką, vaikai gali tapti įrankiu šantažuoti ir manipuliuoti partneriu. Vienas iš manipuliacijos būdų yra poveikis vaiko nuomonei, bandymas nukreipti prieš vieną iš tėvų.
Vaiko nuomonės svarba: Vaikas savo nuomonę gali reikšti nuo tada, kai pradeda kalbėti ir gali pasakyti, su kuriuo žaislu nori žaisti, kurį patiekalą nori valgyti ir pan. Pradėdami lankyti mokyklą, jie ima mokytis savo nuomonę ir mintis pagrįsti logiškai bei argumentuotai. Šiuo laikotarpiu vaikas pradeda suprasti priežasties - pasekmės ryšius, praeities, dabarties ir ateities sąvokas. Tik išsivysčius šiems gebėjimams, vaikas gali argumentuoti savo nuomonę. Kada tai bus, priklauso nuo konkretaus vaiko.
Svarbu žinoti, kad jei vaikas savo nuomonę grindžia momentiniais dalykais, dažnai tie dalykai neatitinka jo interesų ilgalaikėje perspektyvoje, todėl, remiantis tokia nuomone, teismas sprendimo daryti negali. Pavyzdžiui, vaikui tėtis nupirko norimą žaidimą, todėl tą dieną jis jį labai myli, o su mama būti nenori, nes ji neperka tokių žaidimų. Kita vertus, motina gali užtikrinti visus kitus jo sveikam vystymuisi reikalingus poreikius: mokymąsi mokykloje, užklasinę veiklą, buvimą šalia, kai jam sunku ir t.t. Tėtis gali pirkti vaikui visko, ko jis nori, tačiau nesuteikti jam daug svarbesnio dalyko - artumo, prieraišumo, kuris yra būtinas sveikam vystymuisi.
Neretai teismas, išklausydamas vaiko nuomonę, kviečiasi į pagalbą psichologą, kuris padeda apklausti vaiką, sudaro jam tinkamas sąlygas teisme, nuramina. Per tokį posėdį teismo salėje su vaiku būna tik teisėjas ir psichologas, pokalbis yra įrašomas. Tėvai šioje proceso dalyje nedalyvauja, todėl vaikui tenka kiek mažesnis emocinis krūvis, sumažėja tikimybė, kad apklausos metu vaikui bus daromas poveikis.
Kaip skyrybos veikia vaikus: Tėvų nesutarimai vaikams sukelia emocinių sunkumų. Mažamečiams dažnai sunku suprasti, dėl ko jie turi dvejus namus (pas tėtį ir pas mamą). Jie nerimauja, kad tėvai nustojo mylėti vienas kitą, kad gali nustoti mylėti ir juos. Kai kurie vaikai gali galvoti, kad tėvų skyrybos įvyko dėl jų kaltės, pavyzdžiui, netinkamo jų elgesio. Paaugliams būdinga jausti pastovų pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jos sukūrė (pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla). Jie dažniausiai linkę kaltinti vieną iš tėvų. Nepaisant amžiaus, lyties ar kultūros, išsiskyrusių tėvų vaikai patiria daugiau psichologinių problemų, t. y. depresiją, nerimo sutrikimus.
Kaip neprarasti ryšio su vaiku po skyrybų: Nereikėtų teigti, kad tėvo atitolimas nuo vaiko po skyrybų yra natūralus procesas. Tikėtina, kad pats skyrybų procesas turi įtakos vaikų ir tėvų santykiams, tačiau svarbu ir tai, kokie tie santykiai buvo prieš išsiskyrimą. Po skyrybų vaikas dažniau pasilieka gyventi su mama. Tokiu atveju tėvams, kurie nebeturi galimybės dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime, sunkiau išlaikyti artimą ryšį su juo.
Vis dėlto T.Haukso ir L.Plato (2020 m.) atliktas tyrimas rodo, jog tėvai, kurie buvo sukūrę artimą ryšį su vaiku iki skyrybų, dažniau išlaiko šį ryšį ir po skyrybų, nepaisant visų pasikeitimų. Kartais nutinka taip, kad mamų ir tėvų nesutarimai, tarpusavio santykių konfliktai, komplikuoja tėvų bendravimą su vaikais. Gali nutikti ir taip, kad vaikas dėl skyrybų kaltins vieną iš tėvų, dėl to susilpnės jų tarpusavio ryšys.
Jei kartojasi situacija, kai vienas iš tėvų neatvyksta į susitikimą su vaiku sutartu laiku, tai turėtų būti aptarta abiejų tėvų, neįtraukiant vaiko. Svarbu nepamiršti, kad tiek mama, tiek tėtis vienodai turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš tėvo bendravimas su vaiku gali pažeisti vaiko interesus.
Siekiant bendro susitarimo dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo, tėvams svarbu atskirti savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų. Tėvai turėtų vaiko poreikių užtikrinimą laikyti svarbiausiu prioritetu. Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai.
Tėvams reikėtų vengti vaikus įtraukti į tėvų konfliktus. Nederėtų klausti vaiko, kuris iš tėvų geresnis, ar prašyti tėvų konflikto metu pasirinkti pusę, kurią vaikas palaikytų. Vaikai skyrybų atveju neretai vengia tėvams atskleisti savo jausmus, nes mato, kad jie ir taip kenčia. Prašymas vaiko pasirinkti vieną iš tėvų sukuria vidinį konfliktą, kuris vaikui kelia neigiamus jausmus.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, tėvai turėtų dviese aptarti nesutarimus, kurie kyla. Jei nėra galimybės, nepavyksta to padaryti, reikėtų kreiptis į atitinkamus specialistus, kurie padėtų išspręsti kylančius konfliktus. Tėvai turėtų nepamiršti, kad sveikas tėvų ir vaikų santykis padeda vaikams sėkmingiau išgyventi skyrybų procesą.
Tėvams išsiskyrus, svarbu nustatyti aiškius bendravimo su vaiku modelius pagal amžių.
| Amžius | Rekomenduojamas bendravimo dažnumas |
|---|---|
| Iki 1 metų | 1-3 valandos 2-3 kartus per savaitę |
| 1-2 metai | Ne rečiau kaip kas 3 dienos, iki 8 valandų 2 dienas per savaitę |
| 2-3 metai | Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį |
| 3-5 metai | Dvi naktys su nakvyne per savaitę |
| 6-12 metų | Kas antras savaitgalis ir viena naktis savaitės viduryje kas antrą savaitę |
| 13-17 metų | Lankstus grafikas, atsižvelgiant į vaiko norus |
Visais įmanomais būdais išlaikykite bendravimą su vaiku: jei yra galimybė, susitikite kuo dažniau, dalyvaukite mokyklos renginiuose, sporto varžybose, bendraukite telefonu, teksto žinutėmis. Įtraukite vaiką į bendras veiklas, susikurkite jums abiem įdomų laisvalaikio praleidimo būdą. Nenuvertinkite vaiko jausmų, net ir tada, kai jie yra priešiški jums.
Stenkitės vaiką išklausyti ir suprasti, sukurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio santykį. Nežadėkite dalykų, kurių neturėsite galimybės įgyvendinti. Kad ir kaip stipriai pykstate ant savo buvusio partnerio, stenkitės neparodyti to prie vaikų, nekalbėkite apie juos nepagarbiai. Konflikto su buvusiu partneriu metu, nesistenkite įtraukti vaiko į tai, nemanipuliuokite vaiku, kad laimėtumėte konfliktą.
Atsparumo atsparumo atsparumui atskleidimas: kaip padėti vaikams klestėti po skyrybų
Skyrybų procesas tėvams sukelia stiprias emocijas, tėvai vienas ant kito pyksta, tampa svarbi kiekviena detalė, prisimenama kiekviena nuodėmė. Natūralu, kad vaikui gyvenant su vienu iš tėvų šios emocijos perimamos, ir tai atsispindi teisminiame procese, nes vaikas išreiškia stiprų pasipiktinimą kito iš tėvų elgesio atžvilgiu.
Kylant įtarimui, kad galimai daroma įtaka vaiko nuomonei, teismas skiria kompleksinę psichiatrinę psichologinę ekspertizę. Šios ekspertizės metu specialistai, remdamiesi patikimais metodais, stengiasi išsiaiškinti, kokie yra vaiko interesai ir ar jo nuomonė nėra paveikta vieno iš tėvų. Tokiais atvejais matyti, kad vaikai ypatingai neigiamai atsiliepia apie kitą iš tėvų.
Įstatymai numato, kad nė vienam iš tėvų nėra suteikiama absoliuti ir neribota teisė keisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, net jei pagal teismo sprendimą su tuo tėvu (motina) yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, tėvas (motina), ketinantis persikelti su nepilnamečiu vaiku gyventi į užsienio valstybę, vienas pats dėl tokio išvykimo nuspręsti negalės - jam privalu gauti atskirai gyvenančio tėvo (motinos) rašytinį sutikimą.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.
Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Kitas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, vaiko nuolat gyventi į užsienio valstybę išvežti negalės, kol vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo.
Pagal suformuotą teismų praktiką, skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolat gyventi, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Manytina, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) nesutikimu turėtų būti laikomos tokios situacijos, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) žodžiu arba raštu nesutinka duoti sutikimo dėl išvykimo gyventi į užsienio valstybę su vaiku (aktyvūs veiksmai) arba ignoruoja kitą iš tėvų prašantį duoti rašytinį sutikimą (neveikimas).
Kadangi teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu, sprendžiant dėl išvykimo su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę, teismas atsižvelgia į vaiko norą. Bylose dėl leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi taip pat įvertinamos tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas, ar tėvą (motiną) ketinantį į kitą valstybę išvykti su vaiku nuolat gyventi su Lietuva kas nors sieja, t. y. ar yra artimųjų, su kuriais bendrauja ir palaiko ryšį Lietuvoje, ar turi Lietuvoje turto, moka mokesčius ir kita.
Svarbu žinoti, kad į kitą valstybę ketinantis su vaiku išvykti nuolat gyventi tėvas (motina) turėtų iš anksto pasirūpinti gyvenamąja vieta, turėti užsienyje darbą ar bent darbo pasiūlymą, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas galės lankyti, kaip bus užtikrinama vaiko sveikatos priežiūra. Jeigu vaikas kitoje valstybėje gyvens ne vienas su tėvu (motina), bet ir su kitais asmenimis, pavyzdžiui, sugyventine (-iu), gali būti vertinamas vaiko ir to sugyventinio tarpusavio ryšys, sugyventinio asmenybė (ar yra dirbantis, ar yra teistas ir pan.). Teismas taip pat gali vertinti ir dabartines gyvenimo Lietuvoje sąlygas. Rekomenduotina jau kreipiantis į teismą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę) turėti pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus su vertimais, t. y. nuomos sutartį, gyvenamųjų patalpų nuotraukas, darbo pasiūlymą ar darbo sutartį, pažymą iš ugdymo įstaigos ir pan.
Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyta, jog vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Taigi, išvykimas su vaiku gyventi į užsienio valstybę tikrai nereiškia, kad kitas iš tėvų likęs Lietuvoje su vaiku turės bendrauti tik elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nepaisant to, vis tiek turi būti nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka, kiek ji įmanoma atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra planuojama kitoje valstybėje nei skyrium gyvenančio tėvo (motinos). Skyrium gyvenantis tėvas (motina), liekantis Lietuvoje, vis tiek turi turėti vienodas galimybes rūpintis vaiku, leisti su juo laiką ir palaikyti tamprius ryšius. Tokiu atveju gali būti sudaromos galimybės kasdien bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis ir praleisti su vaiku dalį vasaros ar kitų atostogų pas skyrium gyvenantį tėvą (motiną) Lietuvoje ar užsienyje. Gali būti sudaryta ir daugiau galimybių bendrauti su kitu iš tėvų, jeigu tai yra įmanoma.
Apibendrinus visa, kas paminėta, tėvas (motina), ketinantis išvykti nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę, kai skyrium gyvenantis kitas iš tėvų lieka gyventi Lietuvoje, privalo gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą, išskyrus tuos atvejus, kai tėvų valdžia apribota, o jei šis sutikimo neduoda, ginčą sprendžia teismas. Išvežus vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi be skyrium gyvenančio tėvo sutikimo ar teismo leidimo, tokie veiksmai gali būti laikomi vaiko pagrobimu.