Vaikų globa ir hormonų vaidmuo jų raidai

Vaikų globa ir hormonų vaidmuo jų raidai

Vaikų globa apima ne tik fizinį saugumą ir gerovę, bet ir emocinę raidą. Hormonai vaidina svarbų vaidmenį formuojant vaiko elgesį, emocijas ir socialinius ryšius. Šiame straipsnyje nagrinėsime vaikų globos hormonų svarbą, įskaitant laikino svečiavimosi įtaką, augimo hormono svarbą ir kitus endokrininius aspektus, turinčius įtakos vaiko raidai.

Laikino svečiavimosi svarba ir laimės hormonai

Nuolatiniai, trumpalaikiai susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami. Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi. Vaiko teisių gynėjai sako, kad per artimą ryšį atsiveria naujos vaiko psichikos ir raidos galimybės, išsiskiria laimės hormonas. Tokia draugystė jauną žmogų išmoko pasitikėti kitais ir pačiu savimi, gydo nutrūkusių ryšių su tėvais ir artimaisiais žaizdas.

Neretai baiminamasi, kad trumpalaikiai susitikimai vaikui sukels nepagrįstų lūkesčių, bet taip nėra. Bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės, tarp jų sudaroma tarsi savotiška sutartis ir vietos neaiškumams nepaliekama. Žmogus, kuris pakvies į savo namus, pakvies santykiui ir gali tapti pačiu svarbiausiu vaiku.

Šiuo metu šalies globos įstaigose auga 1600 vaikų ir jaunuolių. Priimdami svečiuotis, užmezgame saugų ryšį. Globos ir įvaikinimo ekspertė Rugilė Ladauskienė atkreipia dėmesį, kad pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką. 1200 globos namuose dabar augančiųjų vaikų yra vyresni nei dvylikos, tai, greičiausiai, jūsų svečias galėtų būti ūgtelėjęs vaikas arba jaunuolis. Vyresniems vaikams kaip ir mažiesiems, itin svarbus artimas žmogaus ryšys, jis ne tik padeda išgyventi emociškai sudėtingą laikotarpį iki pilnametystės, bet dažnai tęsiasi ir uždarius globos įstaigos duris.

Per ryšį su kitais tampame tokiais žmonėmis, kokie esame, nes atspindime juos kaip veidrodžiai. Globos namų atstovas pakvietusiam draugystei asmeniui pateikia informaciją apie vaiko ar jaunuolio poreikius, įpročius, mitybą, režimą, taip pat ir neliečiamas temas ar bet kokius kitus vidinį skausmą keliančius dalykus. O asmuo arba šeima į šią veiklą gali įsitraukti tik priėmusi labai aiškų atsakingą sprendimą dėl bendravimo formos - svečiavimosi ir, žinodami, kad šiai dienai dar nėra pasirengęs/usi arba iš viso neturi ketinimų dėl globos.

Jeigu jūs tikite, kad svarbiausia gyvenime yra žmogaus ryšys su žmogumi ar žmogaus pagalba žmogui, tačiau nesate apsisprendę dėl nuolatinės vaiko globos arba šiuo metu aplinkybės jums neleidžia žengti tokio žingsnio, laikinasis svečiavimasis, suaugusio ir vaiko, jaunuolio draugystė yra nuostabi forma įgyvendinti savo misiją.

Svečiavimasis yra kaip savanorystė: kartu dėliojame kontraktą, pavyzdžiui: mes susitiksime kartą per mėnesį metus laiko, mano gyvenimo vieta po metų gali pasikeisti, todėl galiu dabar pažadėti, kad ateinu į tavo gyvenimą metams. Susitikimų dažnumą ir numatomą draugystės trukmę įvardyti būtina. Sutariame, ką mes kartu veiksime: pasiimsiu tave namo ar pasiimsiu į gamtą, bendrausime tik gyvai ar ir per ryšio priemones. Išsiaiškiname, kad mūsų tikslas yra draugystė ir pasitariame, kaip leisime laiką: kokie mano pomėgiai, ko galiu išmokyti, kas tave domina. Suaugusiojo užduotis yra kuo aiškiau prisistatyti vaikui. Jam reikia aiškumo ir plano, tik taip vaikas jausis saugus.

Ryšio mezgimas yra buvimas su vaiku: tai - individualus laikas, bendras laikas su artimaisiais, pokalbiai, žaidimai, diskusijos, atsakomybės, ribos, pagarba, pagalba. Todėl labai svarbu, jog suaugęs asmuo, jaunas ar vyresnis, vienas, pora ar šeima įsivertintų galimybes skirti savo laiką vaikui. Laikinas svečiavimasis nėra vienkartinė pramoga įspūdžių parke.

Pagrindinė Taisyklė: Laikytis Susitarimų

Taisyklė laikytis susitarimų yra viena pagrindinių auginant vaikus ir mezgant santykį per svečiavimąsi: jokiu būdu negalima žadėti, ko ištesėti negalėsite. Jeigu ryšys nutrūks ir nepaaiškinsite kodėl, galite sukelti vaikui emocinę traumą. Vaikas gali kaltę prisiimti sau, manyti, kad neatitiko jūsų lūkesčių ar buvo blogas ir dėl to jį metėte. Vaikai linkę kaltinti save. Netekusieji tėvų globos yra patyrę daugybines emocines traumas. Žmonėms yra nelengva atsisveikinti, tačiau jeigu turėsite susitarimą, atsisveikinsite iš lėto, fiziškai nebesusitikdami atsiųsite žinutę ar laišką, atsisveikinimas bus daug lengvesnis emociškai.

Globos ir įvaikinimo tema globos namuose labai atvira, net mažiausieji žino, kokio amžiaus gali būti įvaikinti ir pageidaujami globėjų. Dirbantiems su vaikais tenka nugirsti tarpusavio pokalbius, kai pasiekusiam tam tikrą amžiaus tarpsnį, draugai paaiškina, kad „tu jau per didelis, tavęs niekas nebeims“. Kiekviename asmenyje neretai jie mato galimą globėją, draugą: šito nežinodami, mes rizikuojame vaiką sutrikdyti neatsargiu žodžiu ar neapgalvotu poelgiu. Net jeigu nepasakys garsiai, bet tikrai išgyvens.

Svečiavimas kartais perauga į globą

Atvejų, kai draugystė perauga į tvirtą ilgalaikį ryšį, pasitaiko, bet jie nėra dažni ir nėra savaime svečiavimosi tikslas. Gali būti taip, kad ryšys užsimezgė ir jūsų gyvenime atsiras vietos dar vienam žmogui. Jeigu santykis užaugs - puiku. Čia labai natūralus procesas. Ir tikrai yra tokių atvejų, kai užsimezgęs ryšys motyvuoja žmogų kardinaliai keisti savo gyvenimo planus, būdą, stilių, būstą vien tik dėl to, kad galėtų pakviesti tą jauną žmogų į savo namus.

Puikiais globėjais tampa ir brandūs jauni žmonės, kurių pažinties pradžia su globos įstaigoje gyvenančiu vaiku prasidėjo nuo savanorystės, dalijantis laisvalaikiu, pomėgiais. Rugilė prisimena neseną atvejį, kai globos namuose savanoriavęs 26 metų vilnietis atrado kelią į gana didelių emocinių sunkumų turinčio penkiolikmečio širdį. Paaugliui buvo ypač sunku prisitaikyti globos namuose, tad jam reikėjo nuolatinės pagalbos, per kurią buvo atkurtas jo saugumas, pasitikėjimas. Užmegztas santykis su nedaug vyresniu savanoriu, baigėsi sėkminga globa - globėjas užaugino jaunuolį kaip vyresnį brolį.

vaikų globos namai

Žingsniai, jei norite pakviesti vaiką laikinai svečiuotis

Teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui pateikiate šiuos dokumentus: Nustatytos formos rašytinį prašymą. Sveikatos pažymėjimo kopiją (forma Nr. 046/a) ir kartu gyvenančių asmenų, vyresnių nei 16 metų amžiaus, raštiškus sutikimus dėl vaiko laikinojo svečiavimosi. Mokymai pagal Bendrąją globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą neprivalomi, tačiau bus atliekamas tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis patikrinimas.

Patikrinimas atliekamas ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui pateikimo. Svarbu žinoti, kad išsiaiškinama, ar nesate priskirtinas asmenims, pas kuriuos draudžiama išleisti laikinai svečiuotis vaiką, ar nebuvote teistas. Priimti vaiką laikinai svečiuotis reikalingos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.

Augimo hormonas ir jo svarba

Somatotropinis hormonas (Augimo hormonas) dar vadinamas augimo hormonu, nes jis reguliuoja mūsų augimą. Somatotropinis hormonas arba HDH augimo hormonas gaminamas hipofizio liaukoje, smegenų dalyje. Jis atsakingas ne tik už augimo reguliavimą, bet ir už riebalų, baltymų bei angliavandenių apykaitą, todėl vykdo dar ir kūno svorio reguliavimo funkciją.

Jei šio hormono mūsų organizme per daug, tai gali sukelti akromegaliją - endokrininę ligą, kuriai būdingas veido ir kaulų galūnių, minkštųjų audinių padidėjimas, ar gigantizmą. Somatotropinio hormono kiekis organizme linkęs svyruoti. Pakitimus, jo didėjimą bei mažėjimą gali lemti neigiami žmogaus gyvenimo įpročiai, pavyzdžiui, badavimas.

Augimo hormono molekulė

Augimo hormono papildai

Augimo hormono papildai yra maisto papildai, skirti skatinti žmogaus augimo hormono (HGH, angl. Human Growth Hormone) gamybą organizme arba imituoti jo poveikį. Vartojant augimo hormono skatintojus, tau miegant tavo kūnas ir toliau dirba. Naktį vyksta vieni pagrindinių augimo procesų ir už juos yra atsakingas vienintelis ir pagrindinis hormonas - somatotropinas. Augimo hormonai tai puikūs maisto papildai sportui kurie tartum prižiūrėtojas, kuris žino kur, kada ir kūrie raumenys turi būti atstatomi pirmiausiai, kūrie yra labiausiai nuvarginti ir pažeisti.

GABA ir augimo hormonas

Augimo hormono papildai yra aktuali tema medicinos ir fitneso bendruomenėse, o GABA (gama-amino sviesto rūgštis) yra potencialiai naudingas junginys. Skirtingai nei tradiciniai augimo hormono gydymo būdai, reikalaujantys injekcijų ir medicininės priežiūros, GABA yra prieinamas geriamųjų papildų pavidalu. GABA papildai gali padidinti augimo hormono lygį, ypač kai vartojami prieš pasipriešinimo treniruotes. Tyrimai rodo, kad 3-5 g GABA dozės gali padidinti augimo hormono koncentraciją serume ramybės būsenoje. Vartojant prieš treniruotę, poveikis dar ryškesnis - po fizinio krūvio augimo hormono kiekis būna žymiai didesnis nei vartojant placebą.

GABA veikia prisijungdama prie GABA-A ir GABA-B receptorių nerviniuose ir kituose audiniuose. Jos veikimo mechanizmas apima somatostatino neuronų slopinimą hipotalaminėje srityje, kuris skatina augimo hormono išsiskyrimą. Tyrimai, kuriuose dalyvavo septyni kultūristai, įrodė GABA veiksmingumą, tačiau rezultatai gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių.

GABA papildai gali padėti mažinti stresą, nerimą, gerinti pažinimo funkcijas, miego kokybę ir mažinti nuovargį. GABA gali padėti reguliuoti kraujospūdį, skatinti raumenų augimą ir baltymų sintezę, taip palaikant svorio kontrolę. Rekomenduojama GABA dozė yra 1-3 g per dieną, o tam tikrais atvejais gali būti vartojama iki 10 g, priklausomai nuo siekiamų tikslų. Svarbu užtikrinti tinkamą vandens vartojimą.

Augimo hormono terapija

Augimo hormono terapija yra svarbi medicininė intervencija, naudojama gydant įvairius augimo sutrikimus. Sintetinio augimo hormono terapija gali būti itin naudinga vaikams, sergantiems GH trūkumu, Ternerio sindromu, Praderio-Vilio sindromu ar lėtinėmis inkstų ligomis. Klinikiniai tyrimai, tokie kaip GENOTROPIN, rodo reikšmingą linijinio augimo pagerėjimą vaikams, gimusiems mažiems pagal gestacinį amžių.

Hormonų terapija nevaisingumo gydyme

Jei, pavyzdžiui, vyro organizme trūksta tam tikrų hormonų, gali išsivystyti sėklidžių hipofunkcija, kai jos neatlieka savo “darbo”. Tada kai kurie gydytojai gali skirti hormoninių preparatų. Moterims hormonų veikla gali sutrikti dėl skydliaukės. Jei hormonų pusiausvyra išderinta, kiaušinėliai nepakankamai subręsta arba neįvyksta ovuliacija.

Kartais nepakankamai funkcionuoja kiaušidės, nors hormonų rodikliai yra normalūs. Moterims skiriami geriamieji preparatai ar folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) injekcijos, kad būtų stimuliuojamas natūralus ciklas. Taip pat gali padėti geltonkūnio hormonas LH (liuteinizuojantis hormonas).

Nesibaiminkite, šiandien jau neskiriamos “hormonų bombos”. Gydytojai tiksliai stebi, kiek hormonų reikia moteriai, ir kaip jie veikia organizme. Jei nusprendžiama pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo galimybėmis, hormonų terapija sukuria tam bemaž optimalias sąlygas.

Jei hormonų skiriama šiek tiek didesnėmis dozėmis, kiaušidės stimuliuojamos per mėnesio ciklą subrandinti kelis kiaušinėlius.

Pagalbinis apvaisinimas

Taikant inseminacijos metodą, gydytojas vyro spermatozoidus suleidžia į moters gimdą kuo arčiau kiaušinėlio, o sperma prieš tai paruošiama laboratorijoje. Taip kiaušinėlį pasiekia daug kokybiškų spermatozoidų.

Taikant IVF metodą, moters kiaušinėliai su paruoštais vyro spermatozoidais (parenkami ypač mobilūs ir greiti spermijai) sujungiami mėgintuvėlyje. Vieną gydymo ciklą vyro sperma apvaisinami daugiausiai trys kiaušinėliai. Tada embrionai yra įkeliami į gimdą.

Teoriškai nevaisingumo gydymas įmanomas ir be hormonų. 1978-aisiais, taikant IVF, pirmoji tokiu būdu pradėta gyvybė užsimezgė nestimuliuojant kiaušidžių hormonais.

Inseminacija, IVF ar ICSI (vyro spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio citoplazmą) galimi ir be pagalbinės hormonų terapijos. Hormonų terapija padeda užtikrinti optimalią pirmosios moters ciklo pusės eigą, t. y. , kuo geriau kiaušidėms subrandinti folikulus. Kiek folikulų susiformavo, gydytojas stebi ultragarsu.

Jei tai nepadeda, gali pagelbėti gydymas gonadotropinais. Šie hormonai tiesiogiai stimuliuoja kiaušides. Jie veikia ne per smegenis, bet pačioje “veiksmo vietoje”. Gonadotropinai yra tik leidžiami hormonai, kuriuos moteris po oda gali susišvirkšti pati. Privalumas: gonadotropinai gali būti pritaikyti labai individualiai.

Hormonų terapija gali pagerinti ir antrosios ciklo pusės eigą, t. y. skatinti ovuliaciją. Tam moteris turi susileisti nėštumo hormono HCG (žmogaus chorioninio gonadotropino). Prieš pradedant stimuliaciją dažniausiai atliekamas ultragarso tyrimas, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra kiaušidžių cistų.

Tada gonadotropinai dažnai skiriami nuo trečiosios ciklo dienos, kasdien atliekant injekciją. Moteris pati gali susileisti hormonų, tai su šiuolaikiškais švirkštais yra gana paprasta. Dozavimas priklauso nuo terapijos.

Kuo didesnė bus hormonų dozė, tuo dažniau gydytojas atliks echoskopiją. Taip jis galės nustatyti folikulų skaičių ir dydį. Kartu gydytojas ištirs vadinamuosius estradiolio rodiklius (jie suteikia informacijos apie tai, kiek subrendę yra kiaušinėliai) ir ovuliaciją sukeliantį hormoną.

Kai kurios moterys rezultatų sulaukia iš karto, kitoms tenka šiek tiek palaukti. Vidutiniškai pastoja maždaug 40 proc. gydomų moterų, svyravimai yra nuo 25 iki 80 proc. Patirtis rodo, kad dauguma nėštumų prasideda vėliausiai po 4-6 gydymo ciklų.

Daugelis pastoti siekiančių moterų gydymo metu gerai toleruoja hormonus. Tačiau medikamentai gali turėti ir šalutinį poveikį. Tai gali būti karščio bangos, prakaitavimas, pykinimas, galvos skausmai, svaigulys ar nuovargis. Šie simptomai gali būti nemalonūs, tačiau dingsta nutraukus hormonų vartojimą.

Jei moters ciklas stimuliuojamas hormonais, tam tikros rizikos negalima visiškai atmesti. Labai retai gal pasireikšti vadinamasis kiaušidžių perstimuliavimo sindromas (kiaušidė apsisuka aplink savo ašį ir stabdo kraujo pratekėjimą). Kad būtų išvengta tokio pavojaus, gydytojas labai įdėmiai stebi kiaušides.

Besirenkančios hormonų terapiją, šeimos yra perspėjamos apie padidėjusią daugiavaisio nėštumo tikimybę. Paprastai po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje į moters gimdą perkeliama daugiausia trys embrionai, arba mažiau, jei taip nusprendžia gydytojas ir šeima.

Viena vertus, kelių embrionų perkėlimas į gimdą padidina šansą, kad bent vienas embrionas sėkmingai įsitvirtins gimdoje. Antra vertus, įsitvirtinti gali abu embrionai - tada moteris lauksis dvynukų.

Moteris prieš tai turėtų elgtis taip pat, kaip ir ruošdamasi nėštumui - maitintis sveikai ir subalansuotai, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų, vartoti folinę rūgštį.

Vaikų endokrininiai sutrikimai

Vaiko charakteris tapo itin bjaurus, jūsų atžala labai greitai auga arba klasėje yra pats mažiausias, pernelyg liesas, o kramto nesustodamas arba atsisako valgyti, nors per odą galima kaulus skaičiuoti? Tėvai save ramina, kad tai dėl pereinamojo amžiaus, su laiku viskas susitvarkys.

Tačiau visi šie augimo ir elgesio ypatumai gali būti sukelti endokrininių sutrikimų. Šiuolaikiniai vaikai yra žemesnio ūgio, tačiau stambesni, nes netinkamai maitinasi. Dažniau serga ir yra labai jautrios nervų sistemos.

Remiantis statistikos duomenimis, tik 2 procentus abiturientų galima laikyti sveikais. Per keletą pastarųjų metų normaliai fiziškai išsivysčiusių vaikų sumažėjo 8,5 proc. Auga sąlygiškai sveikų vaikų arba, pasak medikų, sveikų ligonių karta.

Per 15-20 metų itin padaugėjo vaikų endokrininių sutrikimų. Visų pirma, tai susiję su nutukimu. Antra, padaugėjo sergančiųjų diabetu (tiek I laipsnio, tiek II laipsnio, nors jis seniau buvo laikomas pagyvenusiųjų diabetu).

Žinoma, tai susiję su ekologija, urbanizacija, t. y. miestietiško gyvenimo padariniais. Ir, žinoma, su mityba. Vaikai ėmė daugiau valgyti, bet - ne visada tai, ką turėtų. Dažnai net namie vaikai valgo greitai paruošiamą maistą ir geria saldžius gėrimus - ne tik gazuotus, bet ir kompotus, morsus.

Tačiau svarbiausias rizikos faktorius - paveldimumas. Tiesa, jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu, nebūtinai vaikas susirgs, tačiau jis patenka į rizikos grupę. Dabar labai padaugėjo nutukusių vaikų - jų nutukimas I ir II laipsnio.

Nerimą keliantys požymiai

Vaikas, persirgęs virusinėmis infekcijomis, gripu ar vaikiškomis ligomis, ilgai negali pasitaisyti. Dažnai junta troškulį ir geria pernelyg daug skysčių, dažnai ir gausiai šlapinasi, būna ilgai vangus arba sudirgęs.

Tipiškos tėvų klaidos

Permaitinimas: jei vaikas sveikas, bet liesas ir jo blogas apetitas, taip gali būti dėl gastroenterologinių ligų arba per didelio jautrumo. Vadinasi, reikia jį parodyti neurologui arba gastroenterologui. Netaisyklinga mityba: nereikia leisti valgyti be saiko bulvių traškučių, sausainių, saldumynų. Naujagimių maitinimas visą parą be nakties pertraukos. Tipiška mamų klaida - duoti kūdikiui krūtį kaskart, kai jis nubunda. Taip atsiranda poreikis visą laiką valgyti ir gerti.

Ūgis ir augimo sutrikimai

Nuo ko priklauso žmogaus ūgis? Jį lemia du pagrindiniai faktoriai - genai, t. y. paveldimumas, ir mityba ankstyvojoje vaikystėje. Aukštų tėvų ir vaikai paprastai būna aukštesni. Jei tėvai didesnio nei vidutinio ūgio, o vaikas atsilieka, reikia patikrinti somatotropinio hormono lygį.

Augimą gali stabdyti ir sunkios ligos. Didelę įtaką augimui turi vidaus sekrecijos liaukų veikla - skydliaukės ir lytinio hormono testosterono. Jei šio hormono gaminama per daug, kaulų augimas stimuliuojamas iki tam tikros ribos, o vėliau jis slopina augimo zonas ir stabdo augimą.

Normos ir nukrypimai

Augimo tempus labai svarbu stebėti pirmuosius dvejus metus. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai vidutiniškai paauga 25-30 cm, antraisiais - iki 12 cm, o trečiaisiais - 6 cm. Pubertatinio periodo pradžioje vaikų augimas vėl daro šuolį. Šį greitą augimą lemia lytinių hormonų poveikis.

Mergaitėms toks periodas prasideda 10-12 metais, kai vidutiniškai per metus paauga po 8 cm. Lytinio brendimo laiku pastebimai keičiasi jaunuolių ūgis ir svoris. Mergaitėms augimo šuolis pasireiškia 10,5 metų, intensyviausias būna 12,5 metų.

Nerimą keliantys simptomai

Svorio ir ūgio rodikliai gali varijuoti - tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių ypatybių, tad jaudintis reikėtų turint omeny ne kokį nors vieną skaičių, o dėl to, jei vaikas visapusiškai branda lenkia arba atsilieka nuo savo bendraamžių.

Būtina patikrinti kaulų amžių - kaip jis atitinka vaiko metus - ir augimo zonas. Tam daromos pirštų ir riešų sąnarių rentgeno nuotraukos. Nuotraukose aiškiai matyti augimo zonos.

Skydliaukės sutrikimai

Per pastaruosius du dešimtmečius pastebima, kad itin daugėja skydliaukės ligomis sergančių vaikų. Be paveldimumo, svarbu yra ir gyvenamoji vieta. Jei po tyrimo paaiškės, kad skydliaukė padidėjusi, tačiau hormonų lygis normalus, tada pakanka jodo preparatų.

Paplitusios nuomonės, kad hormonai, kuriuos nėštumo metu vartojo mama, turi įtakos vaikų endokrininės sistemos sutrikimams atsirasti, gydytojai nepatvirtina. Toks gydymo kursas gydytojui prižiūrint praktiškai niekada neturi įtakos vaiko sveikatai.

Hipotireozė gali būti įgimta - tai paveldima liga, kai vaikas jau gimsta turėdamas „blogą” skydliaukę. Svarbu naujagimiams nustatyti šią ligą, nes anksti pradėjus gydyti galima išvengti vystymosi atsilikimo.

Jei skydliaukė dirba per smarkiai, stebimas svorio kritimas, padidėjęs jautrumas, ypač mergaičių.

Lytinis brendimas

Normos arba nukrypimo požymiu gali būti antrinių lytinių požymių seka: mergaitėms iš pradžių turi vystytis krūtys, paskui imti augti gaktos plaukai, vėliau atsirasti mėnesinės. Jei viskas vyksta ne tokia seka, tai dar ne ligos požymis, bet su endokrinologu pasikonsultuoti derėtų.

Jei mergaitėms ant rankų, kojų, nugaros ima augti plaukai, atlikus specialius tyrimus reikia atsikratyti endrogenų pertekliaus. Jei jų trūksta, galima kalbėti apie antinksčių patologiją.

Normaliai vystantis 8-9 metų mergaitėms atsiranda pirmieji brandos požymiai - spenelių laukeliai iškyla, keičia spalvą ir formą. 10 - 12 metų mergaitėms ima persiskirstyti riebaliniai audiniai, vystosi krūtys.

Normali lytinė berniukų branda vyksta 9-14 metais. Pirmieji požymiai: padidėja sėklidės, vėliau - atsiranda gaktos plaukai, paskui organai baigia visiškai bręsti. Tokio amžiaus berniukams kartais pastebimas krūtų liaukų pabrinkimas, taip būna dėl prolaktino pertekliaus, gydyti nereikia. Tai fiziologinis reiškinys, vadinamoji genikomastija.

Nerimą keliantys požymiai

Mergaičių gaktos plaukuotumas nesant kitų antrinių lytinių požymių gali atsirasti dėl antinksčių veiklos sutrikimo, auglio. Mažesnis nei bendraamžių ūgis. Nesivysto genitalijos - jei 13 metų berniukui pažastyse ir ant gaktos jau auga plaukai, o lytiniai organai dar vaikiški, reikia endokrinologo stebėjimo. Abiejų lyčių vaikams gali būti priešlaikinė lytinė branda.

Dažniausios vaikų endokrininės ligos

Paauglystėje, kai brendimas yra pats intensyviausias, vaikų negalavimų priežastimi neretai tampa už hormonų gamybą atsakingos skydliaukės sutrikusi veikla.

Dažniausiai į vaikų endokrinologus kreipiamasi įtariant skydliaukės struktūros, funkcijos ir dydžio pakitimus (difuzinė, mazginė struma; hipotirozė). Difuzinė arba mazginė struma - viena dažniausių skydliaukės patologijų, kai lytinio brendimo ir augimo metu skydliaukė padidėja dėl jodo trūkumo, didesnio jos gaminamų hormonų (tiroksino, trijodtironino) poreikio.

Esant difuzinei strumai, gali išsivystyti hipotirozė - skydliaukės funkcijos sutrikimas, sąlygojantis organizme hormonų nepakankamumą. Jos požymiai - vangumas, mieguistumas, atminties ir dėmesio sutrikimai, svorio a...

endokrininė sistema

Vaikų globa ir smegenų raida

Vaikams reikia stimuliacijos ir dėmesio, kad jų smegenys vystytųsi sveikai. 1989-aisiais pasaulį sukrėtė vaizdai, sklindantys iš Rumunijos vaikų namų. Jie rodė vaikus, gulinčius lovelėse, žiūrinčius tuščiu žvilgsniu, kartais pririštus ir labai aiškiai apleistus. Vaikai atsidūrė šiuose prastai įrengtuose ir per mažai darbuotojų turinčiuose valstybiniuose namuose, nes jų šeimos buvo per skurdžios, kad galėtų juos išmaitinti.

„Šie vaikai yra ypatingo nepriežiūros pavyzdys“, - sako neuropsichologė Nora Raschle. „Jie nepatyrė artimų santykių ir rūpesčio, kurie tokie svarbūs mažiems vaikams“. Nuo 2000 m. 136 mažamečius vaikus iš šešių vaikų namų Bukarešte lydėjo JAV mokslininkų grupė pagal programą, pavadintą Bukarešto ankstyvosios intervencijos projektu (BEIP). Pirmiausia vaikai buvo apžiūrėti, o paskui paskirti į globėjų šeimas. „Bukarešto vaikai, buvę namuose, parodė savo pažintinių ir socialinių gebėjimų bei psichinės sveikatos anomalijas“, - sako Raschle. Raschle yra Ciuricho universiteto Jacobs centro produktyvios jaunimo plėtros centro neurologas. Būdama docente, ji tiria vaikų ir paauglių socialinę ir emocinę raidą.

Mūsų smegenys nėra visiškai subrendusios iki 22-25 metų amžiaus. „Tai reiškia, kad yra ilgas laikotarpis, per kurį mūsų aplinka ir patirtis prisideda prie mūsų smegenų formavimo“, - sako Raschle. Raschle domisi abi medalio pusės: tipiški raidos keliai ir tie, kurie susiję su raidos bei psichikos sutrikimais. Ankstyvoji smegenų vystymosi fazė vaidina svarbų vaidmenį, nes būtent tada klojami statybiniai blokai vėlesnei diferenciacijai ir elgesiui. Raschle lygina šį ankstyvą etapą su bokšto pamatais.

Taigi ko reikia mažiems vaikams, kad jų smegenys vystytųsi sveikai? Atsakymas, pasak tyrimo, yra dėmesys ir stimuliavimas. Jiems taip pat reikia orientacijos ir struktūrų, kuriomis jie galėtų pasikliauti.

Šis teniso terminas apibūdina, kaip kūdikis pradeda mainus burbėdamas, darydamas veido išraiškas, gestikuliuodamas ar tardamas žodžius, o suaugusieji atsako savo veido išraiškomis ir žodžiais. Procesas atsispindi smegenyse, kur nuolat kuriamos arba apkarpomos nervinės jungtys. „Tai gali prisidėti prie psichikos sutrikimų ir visą gyvenimą trunkančių su sveikata susijusių, pažinimo ir emocinių problemų”, - sako Raschle. Nepatenkinus vaiko dėmesio ir stimuliavimo poreikio, kraštutiniais atvejais rezultatas gali būti toksiškas, nes suaktyvėja pernelyg didelė streso reakcija. Dėl to padidėja streso hormono kortizolio pasiūla. Kortizolis yra gyvybiškai svarbus, gyvybę išsaugantis hormonas, nes jis išskiria energiją, kurios mums reikia, pavyzdžiui, bėgdami nuo pavojų. Tokiu atveju dėl toksinio streso smegenyse nenutrūksta neuronų jungtys arba nutrūksta esami ryšiai. O nuolatinis stresas sugriauna kortizolio pusiausvyrą mūsų organizme, o tai gali sukelti nerimą, depresiją ir širdies ir kraujagyslių problemas. Tai blogos naujienos. Bukarešto tyrimas parodė, kad rumunų vaikai, kurie anksti buvo išsiųsti iš vaikų namų į globėjų šeimas, iš dalies sugebėjo subalansuoti savo smegenų veiklos pokyčius ir emocinių ryšių, kalbos ir pažinimo trūkumus.

Bukarešto tyrime dalyvavę vaikai patyrė ekstremalią nepriežiūros formą. „Daugeliui vaikų viskas nėra taip blogai, ačiū Dievui, - sako Raschle, - bet tokių studijų dėka žinome, koks svarbus vaidmuo tenka ankstyvosios vaikystės globėjams. Todėl ilgalaikiame tyrime SMILIES Jacobs centras tiria vaikų smegenų vystymąsi šeimos kontekste. Tėvai ir kiti vaiko artimi žmonės yra svarbūs ne tik vaiko smegenų vystymuisi dėl jų teikiamos stimuliacijos. „Tėvai yra svarbūs kaip pavyzdžiai, pavyzdžiui, kaip jie susiduria su stresu ar susidoroja su sudėtingomis situacijomis“, - aiškina Raschle. Vaikai taip pat stebi, kaip jų tėvai palaiko teigiamus santykius ir puoselėja draugystę. Tėvai taip pat suteikia vaikams tai, ko jiems labiausiai reikia: meilę, saugumą ir meilę. Šie aspektai itin svarbūs vaikų socialinei ir emocinei raidai. „Teigiami išgyvenimai ankstyvojoje vaikystėje stiprina mūsų ateitį. Jie stiprina mūsų gebėjimą užmegzti draugystę ir užmegzti romantiškus santykius“, - sako Raschle.

🧠 EMOCIJŲ VALDYMAS vaikams 💖 SAVIREGULIACIJA vaikams 😊😢

Vaikų globa Lietuvoje

Šiuo metu šalyje yra per 6 tūkst. įvairaus amžiaus globojamų vaikų. Dėka siekį globoti išreiškusių žmonių, daugiau nei pusė - 4,6 tūkst. - tėvų globos netekusių vaikų šiandien yra globojami globėjų ar įtėvių namuose. Globos ekspertė Rugilė Ladauskienė sutinka, jog kasmet vis daugiau ir daugiau asmenų bei šeimų nusprendžia tapti globėjais ar įtėviais. Nepaisant to, iki šiol jų labai trūksta - apie 1,5 tūkst. įvairaus amžiaus šalies vaikų kasmet lieka globos institucijų priežiūroje.

Norą padėti namų netekusiems vaikams išreiškę žmonės gali rinktis skirtingas globos formas arba įvaikinimą. Laikinosios globos atveju vaikai naujuose namuose apsigyvena tik trumpam laikotarpiui, kol gali grįžti į savo biologinę šeimą. Įprastai - iki vienerių metų.

„Galime išskirti dvi pagrindines baimių ir mitų grupes, apipynusias vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Pirma, tai mitai, susiję su valstybės keliamais reikalavimais globėjams ir įtėviams. Iš tiesų, griežtų reikalavimų yra kur kas mažiau nei dauguma svarstančių apie globą ar įvaikinimą įsivaizduoja. Antra nepagrįstų baimių kategorija yra susijusi su tolimesniu globos ar įvaikinimo procesu - santykio su vaiku užmezgimu. Būsimi globėjai ir įtėviai nerimauja, kad į naujuosius namus vaikas atkeliauja jau su savo istorija. Vaikų globos ir įvaikinimo ekspertė išskiria, jog vieni dažniausiai girdimų mitų yra susiję su nepagrįstai dideliais reikalavimais, keliamais norintiems tapti vaikų globėjais ar įtėviais. „Iki šiol visuomenėje sklando mitas, kad norint tapti globėju ar įtėviu, reikalingas nuosavas būstas, o vaikui privalomas atskiras kambarys. Iš tiesų tokių reikalavimų neapibrėžia joks teisės aktas. Kiekvienu atveju vertinamos konkrečios šeimos gyvenimo sąlygos bei galimybė vaikui sukurti privačią erdvę. Taip pat dažnai galvojama, jog norint globoti ar įsivaikinti reikia turėti dideles mėnesines pajamas. „Vėlgi, kaip ir dėl būsto, teisės aktai nenurodo kokios šeimos pajamos turi būti norint įsivaikinti ar tapti globėju. Kitas visuomenėje tvyrantis mitas yra susijęs su šeimynine padėtimi. „Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jeigu šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos namuose. Kiekvienas šeimos narys, vyresnis nei 16 metų, globai turi raštiškai sutikti. Visa šeima turi dalyvauti įsivertinimo procese, o vėliau jūs būsite kviečiamas įsitraukti ir į globojančių šeimų bendruomenę savo mieste, priimti globos centro siūlomą pagalbą“, - sako R. Specialistė pažymi, jog dažnai manoma, kad globos ar įvaikinimo procesas yra labai ilgas, verčiantis surinkti daugybę dokumentų, lankyti ilgai trunkančius pasiruošimo kursus, psichologo konsultacijas.

„Dar vienas mitas yra susijęs su finansine parama įtėviams. Neretai pasigirsta teiginių, kad finansinę paramą bei papildomas nemokamas paslaugas gauna tik globėjai, o vaiką įsivaikinus parama nepriklauso. Iš tiesų situacija yra visai kitokia. Nuo 2018 metų įsivaikinusios šeimos, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, turi teisę išeiti 24 mėnesių trukmės vaiko auginimo atostogų bei gauti išmokas pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą arba 24 mėnesių laikotarpiu gauti 320 eurų išmoką. Labai svarbi globos ir įvaikinimo specialistų darbo dalis - padėti būsimiems įtėviams ir globėjams paneigti globos procesą lydinčias baimes. „Dažnai šeimos nuogąstauja dėl būsimo globotinio genų. Pripažįstame, kad paveldėti genai yra svarbūs vaiko raidai, tačiau mūsų patirtis rodo, kad kur kas svarbiau yra akcentuoti aplinkos poveikio reikšmę vaiko gyvenime. Apie tai daug kalbame mokymų, skirtų būsimiems globėjams bei įtėviams, metu. Neretai, R. Ladauskienės teigimu, įvaikinti ar globoti pasiruošusios šeimos nerimauja dėl vaiko ryšių su biologine šeima. „Atrodytų paradoksalu, tačiau kuo mažiau globėjai nerimauja ir kuo pozityviau žiūri į vaiko biologinius tėvus, jų nesmerkia, nekaltina, vaikui apie juos kalba pozityviau, nesudaro situacijų, kuriose vaikas turi rinktis mylėti arba tik savo biologinius tėvus, arba tik globėjus, tuo vaiko globa būna sklandesnė, globėjo ir vaiko santykis artimesnis, grįstas pagarba, priėmimu ir palaikymu“, - pasakoja R. Visgi realybėje nuogąstavimai, jog globojamas vaikas nepritaps prie naujos šeimos labai greit išsisklaido - vaikai būna ištroškę meilės, žmogiškumo bei atjautos, o vos tik pajutę globėjų nuoširdumą, pradeda pasitikėti jais.

„Mes visi žinome apie nepelnytą ir labai neteisingą stigmą apie globos institucijose augančius paauglius. Taip, jie gali būti pikti, išsigandę ir prislėgti. Kartais gali būti nesąžiningi arba jiems gali sunkiau sektis mokykloje. Tačiau jie yra tik paaugliai, kuriems reikia mylinčio suaugusiojo, namų ir saugumo“, - sako R. Santykių kūrimas su tėvų globos netekusiu vaiku, anot R. „Ilgalaikė darbo praktika su globėjais rodo, jog nuoširdus investavimas į santykius duoda labai gerų rezultatų. Gera girdėti globėjus kalbant, kaip jų globojamas vaikas šeimoje pasijaučia saugus, susiranda draugų, atranda savo pomėgius, talentus. Globėjai jais didžiuojasi ir mato savo dedamo indėlio teigiamas pasekmės. Taip pat ir mes, dirbdami su globėjų bei įtėvių šeimomis matome, kaip rūpestis, žmogiška šiluma ir meilė keičia ne tik vaikų, bet jais besirūpinančių gyvenimus“, - sako R. Vaikų globos ir įvaikinimo specialistė pažymi, kad nuo pat minties apie globą užsimezgimo iki vaiko šeimoje auginimo, globėjai ir įtėviai nebūna vieni. Prieš tapdami globėjais ir įtėviais, visi pareiškėjai dalyvauja specialiuose mokymuose, kur išgirsta daug žinių apie tėvų rūpesčio netekusį vaiką, galimus jo savivertės, raidos, emocinio atsparumo pažeidimus. Mokymų dalyviai supažindami su vaiko raidos sunkumų kompensavimu, vaiko raidos ypatumais skirtinguose amžiaus tarpsniuose.

„Pavyzdžiui, galbūt šeima gali vaiką priimti į savo šeimą tik trumpam laikotarpiui, jo tėvams patekus į bėdą. O gal jie pasirengę vaiką užauginti nuolatinėje globoje iki jis sulauks pilnametystės? Pasirengimo globai procesas yra labai svarbus, nes žmonės ateina su įvairiausiomis išankstinėmis nuostatomis, baimėmis. Didžiausias padrąsinimas šeimoms yra specialistų lydėjimas visame globos procese. Šeimos bendradarbiaudamos su globos centrais visada gali gauti psichologų, globos koordinatorių bei kitų specialistų paslaugas“, - sako R. Vaikai iš nesaugios aplinkos į globos institucijas patenka dėl įvairių priežasčių: nepriežiūros, smurto, netinkamų gyvenimo sąlygų, tėvų netekties ar jų sveikatos problemų, jų piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Kūdikiams ir mažamečiams vaikams atrasti naujus namus yra lengviau, tačiau, globos ekspertės R. Ladauskienės teigimu, ypač sunku vyresniesiems vaikams. Įprastai jie globos institucijos apsigyvena ilgesniam laikui, nes žmonės baiminasi, jog vyresni vaikai turės daug elgesio problemų.

Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai, kurių kontaktus galima rasti adresu: www.globoscentrai.lt. Taip pat globos specialistai pasiekiami susiekus el.

šeima su vaiku

tags: #vaiku #globos #hormonas