Laukinių karvelių kiaušiniai: įvairovė ir ypatumai
Laukinių karvelių kiaušiniai: įvairovė ir ypatumai
Balandžių galima rasti beveik kiekvienoje vietovėje. Šie visur esantys paukščiai dažnai nesulaukia teigiamos praeivių reakcijos, tačiau jie taip pat turi savo gerbėjų būrį. Balandžiai yra medžiuose gyvenantys paukščiai. Lizdų statyba ir gyvenamosios vietos pasirinkimas priklauso nuo konkrečios rūšies, tačiau bendras bruožas yra jų dauginimasis. Tai paukščiai, tarpusavyje besiskiriantis ir išvaizda, ir gyvenimo būdu. Panagrinėkime karvelių kiaušinius ir jų ypatumus.
Balandžiai per metus gali turėti nuo 1 iki 3 perėjimų, o patelė dažniausiai deda po 2 kiaušinius, kurių išvaizda priklauso nuo rūšies ir veislės. Kiaušinių perėjimas trunka nuo 15 iki 19 dienų.
Pagrindinės Karvelių Rūšys Lietuvoje ir Jų Kiaušiniai
Lietuvoje gyvena 5 rūšys karvelių: Keršulis (Columba palumbus), Paprastasis uldukas, arba uldukas (Columba oenas), Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur), Pietinis purplelis (Streptopelia decaocto) ir Naminis karvelis, arba balandis (Columba livia).
Keršulis (Columba palumbus)
Keršulis yra didžiausias laukinis balandis, kurio kūno svoris siekia 450-600 g, o ilgis - 45-50 cm. Tai pusiau migruojantis paukštis, kuris iš Skandinavijos atskrenda kovo-balandžio mėnesiais, o rugsėjo-spalio mėnesiais išskrenda atgal į gimtąjį regioną. Keršuliai yra monogamiški paukščiai, poruojasi vieną kartą visam gyvenimui ir kartu augina jauniklius. Lizdą stato patinas, kuris prižiūri patelę, kol ji deda kiaušinius. Tai ramūs paukščiai, retai kalbantys ir retai trukdantys žmonėms. Lizdai statomi net 3 m aukštyje virš žemės.
Uldukas (Columba oenas)
Rečiausias ir nykstantis - paprastasis uldukas, arba uldukas (Columba oenas) - gyvena senuose miškuose ir peri uoksuose. Jo masė siekia 250-300 gramų. Uldukas grįžta pavasarį vienas pirmųjų - dažnai vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Tai viena iš laukinių karvelių rūšių, kuriai žmogus gali pagelbėti, įrengdamas inkilus. Uldukams inkilo matmenys turėtų būti: aukštis 50-60 cm, pagrindas 25-30 cm, landa 8-10 cm. Dugnas pribarstomas pjuvenų, skiedrų ar žievės gabaliukų. Inkilai keliami į 6-10 m aukštį, atstumas tarp inkilų gali būti 8-20 m.
Purplelis (Streptopelia turtur)
Mišriuose lapuočių ir spygliuočių miškuose, paežerių ir paupių želdynuose dažnas paprastasis purplelis (Streptopelia turtur). Jis išskrenda į laukus, pakeles, skrisdamas tankiai mojuoja sparnais. Jo masė apie 160 g (mažiausias iš Lietuvoje gyvenančių karvelių). Pavasarį grįžta balandžio-gegužės mėnesį, išskrenda rugsėjį. Ši rūšis sparčiai nyksta.
Pietinis Purplelis (Streptopelia decaocto)
Nuo XX a. vidurio miesteliuose, kaimuose, parkuose, soduose paplito pietinis purplelis (Streptopelia decaocto). Nuo paprastojo purplelio skiriasi juoda skersine juosta ant sprando. Peri eglėse, tujose ir žiemoja Lietuvoje.
Naminis Karvelis (Columba livia)
Miestuose dažnas sulaukėjęs naminis karvelis, arba balandis (Columba livia), kilęs iš uolinio karvelio. Apie 300 g masės, pilkai melsvas, baltu antuodegiu ir pauodegiu, juodomis skersinėmis juostomis sparnuose, juoda uodega. Sutinkamas visus metus. Naminių karvelių išvesta apie 150 veislių, kurios skirstomos į dekoratyvinių, pašto ir mėsinių karvelių grupes.
Uolinių Karvelių Ypatumai ir Kiaušiniai
Naminiai (miesto) balandžiai yra kilę iš uolinių balandžių. Šios rūšies balandžiai užauga iki 35-40 cm ilgio ir 400-420 g svorio. Ant pilkų uolinių balandžių sparnų yra dvi išilginės juostos, o apatinė sparnų pusė yra visiškai balta. Kojos raudonos, baigiasi juodais nagais.
Šie balandžiai lizdus suka kolonijomis, dažniausiai uolų plyšiuose. Jie stipriai prisiriša prie savo buveinės. Uolinių balandžių lizdai nesudėtingi - tai nedidelės gremėzdiškai sudėliotų šakelių krūvelės. Juos stato pora, abu tėvai taip pat dalyvauja auginant jauniklius, nors patino indėlis yra didesnis.
Uolinių balandžių kiaušiniai yra balti, šiek tiek žalsvai blizgantys. Jaunikliai išsirita po 16-19 dienų, o lizdą palieka maždaug po 35 gyvenimo dienų. Uolinis balandis yra gana greitas balandis, jo skrydžio greitis gali siekti 60-70 km/val.
Karvelių Dauginimasis ir Lizdai
Balandžiai yra medžiuose gyvenantys paukščiai. Lizdų statyba ir gyvenamosios vietos pasirinkimas priklauso nuo konkrečios rūšies, tačiau bendras bruožas yra jų dauginimasis. Balandžiai per metus gali turėti nuo 1 iki 3 perėjimų, o patelė dažniausiai deda po 2 kiaušinius.
Lietuvoje gyvena viena paukščių rūšis, perinti ištisus metus - uolinis karvelis. Gyvendami žmogaus kaimynystėje, šie paukščiai nesunkiai susiranda augalinės kilmės maisto. Žmonės dažnai juos lesina, todėl kai kurios karvelių poros išaugina jauniklius net atšiauriais žiemos mėnesiais. Šie karveliai miestuose peri 2-3 ar net 4 kartus per metus. Kiaušinius šie sparnuočiai deda pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.
Paukščiai lizdus suka medžiuose, uoksuose, ant žemės, urvuose, tarp akmenų ar sukrautų malkų, kitų paukščių lizduose, žmogaus statiniuose, apleistose techninėse konstrukcijose ar žmogaus sukurtose dirbtinėse lizdavietėse. Lizdai būna labai paprasti (duobutė smėlyje tarp akmenukų) ar labai sudėtingi (įmantrūs įpinti tarp nendrių ar kabantys ant šakų). Lizdai naudojami vieną sezoną arba daugelį metų. Tik nedaugelis paukščių rūšių lizdų nesuka.
Kiaušinių Spalvos ir Margumo Įvairovė
Laukinių paukščių kiaušiniai būna įvairių spalvų - nuo paprastų baltų iki visų vaivorykštės atspalvių: mėlynos, žalios, dramblio kaulo, smėlio, pilkos, raudonos ir oranžinės. Spalvų intensyvumas gali labai skirtis. Paukščių kiaušinių spalvos ir margumas yra pritaikyti prie aplinkos sąlygų, siekiant apsaugoti būsimąją kartą nuo plėšrūnų. Perinčių atvirose erdvėse kiaušiniai išdabinti gamtos raštais, natūralios, pastelinės spalvos: pilkšvos, rusvos, kad primintų sausą žolę, medžių šakas, žemę ar akmenėlius.
Žymės ant kiaušinių gali būti juodos, rudos, pilkos, rausvos, violetinės ar kitos spalvos. Paprastai jie būna išmarginti dėmėmis ar taškeliais. Šios žymės gali būti tolygiai išsidėsčiusios ant lukšto arba sutelktos viename jo gale, taip pat jos gali sudaryti žiedą ar vainiką aplink kiaušinį.
| Rūšis | Kiaušinių spalva |
|---|---|
| Keršulis | Nežinoma (dažniausiai balti arba gelsvi) |
| Uldukas | Nežinoma (dažniausiai balti arba gelsvi) |
| Paprastasis purplelis | Nežinoma (dažniausiai balti arba gelsvi) |
| Pietinis purplelis | Nežinoma (dažniausiai balti arba gelsvi) |
| Uolinis karvelis (naminių balandžių protėvis) | Balti, šiek tiek žalsvai blizgantys |
Nors konkrečios spalvos informacija apie visų laukinių karvelių kiaušinius nėra plačiai prieinama, uolinių balandžių kiaušiniai yra apibūdinami kaip balti, šiek tiek žalsvai blizgantys. Tai būdinga daugeliui paukščių, kurie deda kiaušinius saugiose vietose, kur nereikia maskuotis.
tags: #laukiniu #karveliu #kiausiniai