Vaikystė yra lemiamas laikotarpis, turintis didelę įtaką tolesniam žmogaus gyvenimui. Šiuo metu formuojasi asmenybė, pasaulėžiūra ir vertybės. Vaikas sugeria visą informaciją iš aplinkos, todėl auklėjimas vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį jo psichikos vystymesi. Šiame straipsnyje aptarsime auklėjimo svarbą, šeimos ir aplinkos įtaką jam bei pasekmes vaikams, augantiems nepalankioje aplinkoje, taip pat vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, ugdymo ypatumus.

Vaikų Emocijos ir Tėvų Reakcijos

Visa šeima ruošėsi į tetos gimtadienį. Tėvai jau apsirengė, o jų dvimetė dukra Lėja atsisakė tai daryti. Jei bent kartą esate atsidūrę panašioje situacijoje, turbūt žinote, kaip nelengva išlikti ramiam. Vaikai tampa užsispyrę, maištaujantys, priešiški, sunkiai valdomi, pilni pykčio, isterijos, ašarojantys, kaprizingi ir pan. Tėvai jaučiasi sutrikę, nelaimingi, susigėdę, išmušti iš vėžių, nusivylę, išsekę, kalti. Tokie vaikų emocijų proveržiai dažnai netikėti ir tėvams, ir vaikams, todėl tampa tikru iššūkiu abiem pusėms. Kaip elgtis, kai vaikus aplanko ožiukai? Ypač tada, kai mažylis elgiasi netinkamai, jam reikia, kad tėvai jį priimtų tokį, koks jis yra, su tokiomis emocijomis, kokios jam kyla, o ne atstumtų, baustų ar verstų gėdytis savo jausmų. Būtent tada, kai jam kyla emocijų bangos, jam reikalingi tėvai, kad pamokytų, kaip su jomis tvarkytis. Tai neabejotinai reikšmingiausias tėvystės metas, pati geriausia galimybė, kai galime pamatyti, ko vaikas dar nemoka, padėti įgyti reikiamų įgūdžių ir su rodoma meile bei pagarba paskatinti jį elgtis tinkamai.

Nors vaikų auklėjimas priskiriamas prie emociškai sunkiausių gyvenimo darbų, psichiatras Danielis J. Siegelis ir vaikų psichoterapeutė Tina Payne Bryson įsitikinę, kad apgalvotai elgiantis jis gali tapti lengvesnis, džiugesnis ir malonesnis. Jų teigimu, auklėjimas be dramų įmanomas.

Anksčiau buvo priimta nepaklusnius vaikus auklėti mušimu, gąsdinimu, bausmėmis, draudimais, baime ir jėga. Mažai gilintasi į vaiko elgesio motyvus ir jo savijautą. Šaukimu, pamokslavimu, rėkimu ir liepimais tėvai bandė dar labiau sustiprinti savo autoritetą, kuriam nevalia priešintis. Vaikai slopindavo netinkamą elgesį iš baimės dėl tėvų reakcijos. Manyta, kad tėvai yra tie, kurie iš vaiko, lyg iš molio, turi nulipdyti žmogų pagal savo įsivaizdavimą, o jei nesiseka - panaudoti rykštę. Ilgainiui pastebėta, kad fizinės ir psichologinės bausmės už netinkamą elgesį ne tik neveiksmingos, bet ir žalingos, paliekančios neišdildomų pėdsakų vaiko kūne ir psichikoje. Pagaliau praregėta ir suvokta, kad kiekvienas į pasaulį atėjęs vaikas yra unikalus, turintis savo prigimtines savybes ir paskirtį. Tėvams nereikia iš jo lipdyti žmogaus - jis jau yra žmogus, tik dar labai mažas.

Kaip Reaguoti į Vaiko Elgesį?

Kartais gali prireikti daug pastangų, kad prisimintume nereaguoti iškart, o leistume sau atsikvėpti ir susivokti. Tai ypač sunku padaryti, kai esame pavargę, trūksta miego, būname alkani, susierzinę, turime dar begalę nepadarytų darbų ir per mažai laiko sau. Tuomet bet koks menkas, bet nepriimtinas vaiko poelgis gali akimirksniu įžiebti tėvų emocijas, kurios pasireikš kaip uždelsto veikimo bomba.

Siekiant padėti tėvams suprasti, kodėl kartais vaikai būna užsispyrę ir priešiški, D. J. Siegelis ir T. P. Bryson pasitelkia statomo namo pavyzdį. Apatinis smegenų aukštas atsakingas už žemesnes ir primityvesnes funkcijas: instinktyvias, nesąmoningas reakcijas, pagrindines funkcijas: kvėpavimą, virškinimą ir pan. Viršutinis smegenų aukštas atsakingas už subtilesnį ir sudėtingesnį mąstymą, emocinius ir bendravimo įgūdžius: emocijų ir kūno reguliavimą, įžvalgą, empatiją, dorovę, lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti, sprendimų priėmimą ir kt. Apatinis smegenų aukštas jau būna susiformavęs mums gimus, o viršutinis pradeda vystytis kūdikystėje ir visiškai susiformuoja ne anksčiau, nei įpusėjus trečiąją dešimtį.

Skirtingos apatinės ir viršutinės smegenų dalių funkcijos bei nevienodas jų išsivystymo greitis paaiškina, ką vaikai sugeba, o ko ne. Vaikų smegenys dar tik vystosi, todėl turime būti supratingi ir per daug iš jų nereikalauti. Staigios emocijos ir neprognozuojamo elgesio proveržiai yra visiškai normali vaikų vystymosi dalis. Kvaila būtų kaltinti vaiką, kad jo viršutinės smegenys dar nesusiformavusios - išmintingiau būtų įjungti savo viršutinę smegenų dalį, nubrėžti išorines ribas ir pamokyti, kaip jam dera elgtis.

Kita svarbi vaiko smegenų ypatybė yra ta, kad jos keičiasi su patirtimi. Smegenų plastiškumas reiškia, kad bet kokia pasikartojanti patirtis vaikui yra reikšminga. Pagal Hebbo aksiomą, kai vaikas reaguoja į kokią nors patirtį, galvos smegenų neuronai vienu metu sužadinami ir susijungia į tinklą. Kartojant tokią patirtį, ryšiai tarp neuronų tik dar labiau sustiprėja. Tai reiškia, kad viską, ką vaikui sakome, rodome, kaip su juo elgiamės, veikia jo smegenis, daro poveikį jo suvokimui bei elgesiui. Štai kodėl taip svarbu sąmoningai apmąstyti, ką sakome savo vaikams, kokią patirtį suteikiame jiems, o ne reaguoti instinktyviai.

Kai vaikas elgiasi netinkamai mūsų ar kitų žmonių akivaizdoje, kyla noras tuojau pat jį sudrausminti, nubausti, pasakyti ką nors griežtai ar šiurkščiai, atskaityti pamokslą, paberti tinkamo elgesio taisyklių ir pan. Tačiau pratrūkę pamesime auklėjimo tikslą - mokyti, todėl šią pamoką teks kartoti dar kartą.

Klinikinės psichologijos praktikė ir sąmoningos tėvystės tyrėja Shefali Tsabary siūlo atsižvelgti į dvasinį bendravimą su vaiku. Neįmanoma suklysti, jei orientuojamės į nuoširdų santykį su vaiku - į emocinio ryšio su juo stiprinimą.

Perkeldami dėmesį nuo netinkamo ir impulsyvaus vaiko elgesio, kuris yra nemokėjimo susitvarkyti su stipriais jausmais pasekmė, į buvimą šalia, meilės, empatijos ir pagarbos skleidimą, sudarysime galimybę vaikui vėl atgauti savitvardą, nurimti kūno reakcijoms ir emocijoms, o tai padės jam geriau mus išgirsti.

Stebėdami rimstantį vaiką, turėtume savęs paklausti: „Ar vaikas jau pasirengęs tam, ko noriu jį pamokyti? Ryšys su vaiku yra laiptai nuo apatinio prie viršutinio smegenų aukštų. Įsiaudrinęs vaikas yra apimtas nemalonių pojūčių ir atrodo nevaldomas. Tėvų padedamas jis atgauna pusiausvyrą ir su jaučiama tėvų pagalba pajėgia palypėti laiptais aukštyn iki viršutinio smegenų aukšto, ko pats padaryti dar nesugeba.

Kartais visai naudinga kurį laiką elgtis kaip Šerlokui Holmsui - smalsiai ir kantriai tirti, kas nutiko, o ne griebtis bausmės. Tai leis įžvelgti tikrąsias - vidines - vaiko elgesio priežastis. Atsisakydami išankstinių nuostatų ir leisdami vaikams paaiškinti, kas atsitiko, surinksime tikrus duomenis apie jų vidinį pasaulį, užuot skubėję teisti.

Be to, nesmerkdami, nekritikuodami, nepamokslaudami, nevertindami, neįsakinėdami, nekontroliuodami, neneigdami jausmų ir nepalikdami vieno su sunkumais, mes mokome vaiką, ką reiškia palaikyti santykius ir mylėti, net jeigu nesidžiaugiame kitų sprendimais ar veiksmais. Elgdamiesi apgalvotai, išlaisviname vaiką nuo jį įkalinusių sunkių emocijų, su kuriomis jis dar nemoka susitvarkyti.

O kai vaikas kuo dažniau patiria, kad tėvai įsigilina ir atsiliepia į jo jausmus, užmezga ryšį, lavėja jo gebėjimas mąstyti, jausti, vaikas išmoksta nusiraminti, tampa savarankiškesnis ir atsparesnis, teigia D. J. Siegelis ir T. P. Bryson.

Tėvai savo vaikams nori geriausio. Jie duoda tiek, kiek tuo metu gali ir turi. Tačiau, kaip nėra idealių tėvų, kurie suteikia vaikams viską ir auklėja nepriekaištingai, taip nėra ir tobulų vaikų, kuriems nė karto neišdygsta ragiukai. Kartais reikia ir tėvų klaidų, ir vaikų ožiukų, nes mokymasis vyksta per patirtį: nuolat ir mokome, ir mokomės patys. Ypač svarbu būti atlaidiems nepageidaujamo vaikų elgesio akimirkomis.

Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADS) ir Jo Įtaka Vaikams

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse).

Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.

Pozityvus Požiūris ir Atsparumo Ugdymas

Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.

Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.

Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

Pagalba Vaikams su ADS Mokykloje

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo.

• Kaip Padėti: Skaidykite informaciją. Leiskite daryti pertraukas. Koreguokite aplinką. Darykite patikslinimus. Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamąjį ryšį.

Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.

• Kaip Padėti: Stebėkite, kas blogina situaciją. Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.

Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

• Kaip Padėti: Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje. Imkitės prevencijos.

Emocinė Disreguliacija ir Jos Įtaka Vaikams

Vaikų emocinė disreguliacija yra problema, kuri trukdo tinkamai valdyti emocijas ir reaguoti į išgyvenimus. Šiai būklei būdingi dažni pykčio protrūkiai, stiprios emocinės reakcijos ir sunkumai nusiraminti. Dėl to vaikai gali tapti užsisklendę, nesilaikyti reikalavimų ir patirti socialinių sunkumų. Rizikos veiksniai, tokie kaip nepalankios vaikystės patirtys ar nenuoseklus auklėjimas, prisideda prie šių problemų, tačiau ankstyvos intervencijos gali padėti jas sušvelninti.

Emocinės Disreguliacijos Priežastys ir Pasireiškimai

Emocinė disreguliacija - tai prastai kontroliuojamos emocinės reakcijos, neatitinkančios socialinėje aplinkoje priimtino elgesio. Nepaklusnumas ir nesilaikymas: Nepaklusnumas ir nesilaikymas yra reikšmingi būsimo opozicinio iššaukiančio sutrikimo (ODD) ar elgesio sutrikimo (CD) rodikliai. Šie sunkumai gali neigiamai paveikti santykius šeimoje ir mokymosi rezultatus. Supratimas apie vaiko emocijų raišką ir emocijų reguliavimą padeda spręsti konfliktus bei didina jų gebėjimą prisitaikyti prie socialinių situacijų.

Socialinis uždarumas: Socialinis uždarumas, susijęs su emocinės reguliacijos sutrikimais, gali reikšmingai paveikti vaiko raidą ir gerovę. Ankstyva nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip netinkamas elgesys ar emocinė nepriežiūra, gali sutrikdyti emocijų reguliaciją, sukelti internalizacijos problemas, pavyzdžiui, nerimą ar depresiją. Siekiant skatinti sveiką socialinę ir emocinę raidą, svarbu mokyti vaikus atpažinti, įvardyti ir valdyti stiprias emocijas.

Agresija ir impulsyvumas: Agresija ir impulsyvumas, dažnai susiję su emocinės reguliacijos sutrikimais, daro didelę įtaką vaikų elgesiui. Emocinė disreguliacija sieja stresą su agresija - vaikai, kurie pernelyg stipriai reaguoja į emocinius dirgiklius, dažnai negali valdyti nusivylimo, o tai lemia kraštutinius emocinius protrūkius. Impulsyvumas ir prasti savireguliacijos įgūdžiai dar labiau apsunkina situaciją, prisidedant prie dirglumo ir agresyvaus elgesio.

Emocinės Disreguliacijos Gydymas ir Prevencija

Vaikų emocinės reguliacijos sutrikimų gydymas reikalauja visapusiško požiūrio, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir sunkumų priežastis. Šeimos parama - tėvystės kursai, nuosekli kasdienė rutina ir struktūruota aplinka - taip pat prisideda prie vaiko gerovės.

Emocinės disreguliacijos sutrikimai dažnai yra elgesio, socialinių ir psichikos sveikatos problemų pagrindas. Emocinės disreguliacijos sutrikimai pasireiškia 3-20 % vaikų, o dažniausiai - nuo 6,6 % iki 11,26 %, priklausomai nuo amžiaus. Ankstyva intervencija padeda spręsti problemas dar vaikystėje ir užkerta kelią rimtesniems emociniams bei elgesio sunkumams.

Sveika emocinė reguliacija apima emocijų atpažinimą, tinkamą išraišką ir ryšį su kūno pojūčiais. Vaikams su reguliacijos sunkumais naudinga bendra reguliacija ir saugi emocijų raiška. Globėjai turėtų skatinti emocijų supratimą nuo kūdikystės - kalbėti apie jausmus, aptarti emocijas knygose ir filmukuose.

Aplinkos Įtaka Vaiko Vystymuisi

Ugdomoji aplinka yra asmens ugdymosi ir formavimo veiksnys ir jis yra labai svarbus ankstyvojo vaiko ugdymo raidos etapuose. Aplinka suteikia vaikui šansą susipažinti su naujais daiktais ar procesais, juos pažinti, suvokti, kaip jie veikia. Tinkamoje ugdymosi aplinkoje vaikas jaučiasi saugus, nebijo tyrinėti, atrasti ir išmokti naujus dalykus. Sukurta saugi tyrinėjimams aplinka skatina vaiką atrasti savo socialinį tapatumą, kuris suteikia galimybę pažinti pasaulį, įgyjant naujus įgūdžius bei žinias. Aplinka visuose gyvenimo etapuose yra itin svarbi, nes daro įtaką mūsų sprendimams, jausmams, emocijoms ir pasirinkimams. Ankstyvajame amžiuje ji svarbi dėl saugumo, drąsos tyrinėti ir pažinti formavimosi.

Aplinka turi labai didelę įtaką vystymui. Įvairaus tipo neigiamas aplinkos poveikis, stresoriai (angl. stressors) ankstyvojoje vaikystėje gali sutrikdyti neurologinę, metabolinę ir imuninę sistemas, neigiamai įtakodami vaiko ne tik fizinį, bet ir emocinį, kognityvinį, kalbos vystymąsi bei bendras mokymosi kompetencijas. Tai sulėtina ar ne iškreipia vaiko vystymosi trajektoriją.

Kokie gi tie stresoriai ar aplinkos faktoriai tai galėtų būti? Visų pirma tai finansinių resursų trūkumas šeimoje yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurio įtaka auga ir stiprėja laikui bėgant bei atspindi šeimos socialinį-ekonominį statusą. Pavyzdžiui, kalbos vystymosi skirtumai įtakojami socialinio-ekonominio statuso jau pasimato vaikams nuo 18 mėn., o žodyno įvairovė, kurią naudoja 3 metų vaikas, padeda nuspėti skaitymo lygį trečioje klasėje, kuris vėliau nulemia kaip jiems sekasi vidurinėje mokykloje.

Gera naujiena ta, kad šis stresorius yra pamatuojamas ir kad jį įvertinus, socialinės įstaigos gali padėti. Kiti svarbūs stresą sukeliantys veiksniai yra saugumo ir stabilumo šeimoje stoka, kurie dalinai priklauso nuo pirmojo stresoriaus.

Aplinką Harmonizuojantys Patarimai

• Paskatinimas ir padrąsinimas. Ankstyvajame vaiko ugdyme ypač svarbu vaiką paskatinti tyrinėti, palaikyti ir drąsinti. Nuraminkite vaiką, jeigu verkia, prajuokinkite, džiaugsmingai nustebinkite vis naujais dalykais, reikškite nuostabą dėl naujai atliktų dalykų ar veiksmų, atšvęskite pasiekimus, džiaukitės mažais momentais. Nuostaba ir palaikymas sukurs saugią aplinką, kurioje vaikas norės ir toliau drąsiai pažindintis su pasauliu.
• Aplinkos sukūrimas ir adaptavimas. Ankstyvajame amžiuje vaikai daug tyrinėja. Todėl ypač svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti daiktus, procesus. Aplinką, kurioje galėtų realizuoti save. Sukurkite namuose vaikui skirtą erdvę, kuri būtų saugi ir kurioje vaikas galėtų susipažinti su jį supančiu pasauliu.
• Abipusis pasitikėjimas ir tikėjimas vaiku. Labai svarbu, kad vaikas ir tėvai pasitikėtų ugdymosi specialistais ir suaugusiais. Visų pirma, patys tėveliai turi komunikuoti su pedagogais, bendradarbiauti ir dalintis informacija apie savo vaiką.

Pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs kūdikio vystymuisi. Šiuo laikotarpiu smegenys ir smegenų nervų sistema sparčiai auga (vystosi), nes tarp ląstelių susidaro nauji nerviniai ryšiai.

Vaiko Raidos Etapai ir Jų Ypatumai

Raida tai augimo ir pokyčių procesas, kuris vyksta nuo kūdikystės iki paauglystės. Vaiko raidos etapai reikšmingi tiek fiziniams, pažintiniams, emociniams, tiek socialiniams, kalbos, savarankiškumo įgūdžiams.

Motorinis Vystymasis

Tokie vaiko vystymosi etapai, kaip sugebėjimas laikyti galvutę tiesiai, sėdėti, šliaužioti, stovėti, vaikščioti, vadinami motorinio (judesių) vystymosi etapais. Stambioji motorika - tai valingi judesiai, kurių metu naudojamos didelės raumenų grupės, tai rankų, kojų, galvos ir liemens judesiai. Pirmiausia šie įgūdžiai pradeda vystytis. Pavyzdžiai: gulint ant pilvo galvos pakėlimas, apsivertimas, šliaužimas, sėdėjimas, ropojimas ir t.t. O kartais kūdikis bandys judėti į priekį link objekto šliauždamas ar stebėdamas objektą judės atgal, nes rankose yra daugiau jėgos nei kojose.

Smulkioji motorika - nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai. Būtent šiuo laikotarpiu vaikas mokosi naudotis savo rankomis, pasidaro vikresnis. Mūsų tolimieji protėviai atsistojo ant dviejų kojų, nes pastebėjo, jog rankas galima naudoti svarbesniems, negu vaikščiojimas, reikalams.

Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko motoriniai įgūdžiai vėluoja, svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Specialistas įvertina nugaros, kaklo, pečių, klubų, rankų ir kojų struktūras, raumenų jėgą, pusiausvyrą, koordinaciją, sumažėjusį judrumą, judesių amplitudės įvertinimas ir padėsime išmokti atlikti trūkstamų įgūdžių. Taip pat suteiksime patarimų, kaip skatinti motorikos vystymąsi, kokius reikėtu atlikti pratimus. Kineziterapijos gydymas apima įtemptų raumenų atpalaidavimas, mobilizacija, pagerinti mobilumą ir judesių amplitudę, kad jūsų kūdikis galėtų judėti taip, kaip nori.

Jutiminiai, Emociniai ir Socialiniai Aspektai

Jau nėštumo laikotarpiu pasireiškia vaisiaus smegenų jutiminiai, regėjimo, emociniai ir motoriniai gebėjimai. Naujagimiai gali čiulpti ir ryti, matyti ir girdėti bei reaguoti į prisilietimus. Jie greitai išmoksta reikšti tokius jausmus kaip baimė ar pasitenkinimas.

Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį.

Socialinis ir emocinis vystymasis. Tai iš dalies priklauso nuo vaiko temperamento, t. y., ar vaikas ramus, ar aktyvus. Bet dar labiau socialinis ir emocinis vaiko vystymasis priklauso nuo jo gyvenimo sąlygų. Nėra pagrindo teigti, kad tokios savybės, kaip alkoholizmas, melavimas, žiaurumas ir nusikalstamumas, perduodami paveldėjimo būdu.

Šiuo laikotarpiu smegenys yra ypač aktyvios. Smegenys kasdien tampa vis aktyvesnės: nervų ląstelės didėjančia progresija ima sudarinėti sinapsių tinklą, kūdikis ima labai greitai mokytis. Šypsojimasis, griebimas, vertimasis, sėdėjimas, ropojimas, pirmieji garsai ir pirmasis suvokimas - 1-ųjų gyvenimo metų raidos etapų sąrašas ilgas.

Kalbos Vystymasis

Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas. Tai labai svarbu ir naudinga sėkmingai kalbos raidai.

Individualūs Skirtumai

Be abejo, kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu. Tokie veiksniai kaip genetika, aplinka ir individualus temperamentas yra išties reikšmingi. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti.

Tam tikro etapo nesilaikymas, nebūtinai gali būti vėlavimas. Kai kurie atvejai yra lengvi ir gali išsispręsti savaime. Žinoma, lėtai besivystantį vaiką turi nuolat tikrinti gydytojas, kad galėtų nustatyti ligą ar defektą, kurį reikia taisyti. Tai ypač būtina, jei vaiko atsilieka ne tik motorinis, bet ir nervinis bei psichinis vystymasis.

Labai retai pasitaiko ligų, kurios kliudo vaiko motoriniam vystymuisi. Bet diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Dauguma skirtingų normalaus vystymosi atvejų (daugiau kaip devyni iš dešimties) yra tiesiog normalios vystymosi variacijos.

Kaip Padėti Vaikui Atsiskleisti?

Paremti vaiką sudėtingame raidos procese nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgauti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių.

Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi! Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan.

Mūsų tinklaraščio įrašuose rasite nemažai informacijos apie konkrečių vaiko įgūdžių lavinimą. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, o individualūs vystymosi skirtumai yra normalūs. Tėvai, globėjai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai gali pastebėti tam tikrus galimus raidos sutrikimus. Vaiko vystymasis - tai daugialypis procesas, priklausantis nuo daugybės skirtingų veiksnių.

Priemonės Vystymuisi Skatinti

• Stambiajai motorikai lavinti - Montessori žaislai/baldai. Natūralios medžiagos, saugumas, minimalistinis dizainas.
• Smulkiajai motorikai lavinti - žymių gamintojų, aplinkai draugiški, tvaresni konstruktoriai.
• Yes For Skills lavinamosios kortelės - abėcėlei, skaičiavimui, skaitymui, spalvoms, formoms pažinti, žodynui plėsti.
• Mokymuisi rašyti ir įdomioms užduotėlėms - lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais!
• Išmokti dailiai rašyti padės Skilsas ir lavinamoji knyga ,,Mokausi skaityti ir rašyti su Skilsu, 1 dalis".

tags: #kudikiu #aplinka #vystymuisi

• Kaip užauginti laimingą vaiką
• Daugiau apie vaikiškus drabužius internetu
• Karjera Žygimanto Stakėno
• Pokyčiai vaikų globojimo sistemoje
• Planuotos Tėvystės Organizacijos veikla