Kodėl kūdikiai pradeda mažai valgyti: priežastys ir sprendimai
Kodėl kūdikiai pradeda mažai valgyti: priežastys ir sprendimai
Daugelis tėvų susiduria su situacija, kai jų vaikas pradeda valgyti mažiau. Tai gali kelti nerimą, tačiau svarbu suprasti, kad tai neretai yra normalus vaiko raidos etapas. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė ir kiti specialistai dalijasi įžvalgomis, kodėl taip nutinka ir kaip elgtis tėvams.
Vaiko augimo tempas ir apetitas
Kūdikio apetitas tiesiogiai susijęs su jo augimo tempu, kurį įtakoja paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Sparčiausiai kūdikiai auga pirmaisiais 1-3 gyvenimo mėnesiais, todėl tuo metu jų apetitas yra didžiausias. Daugumos kūdikių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja. Tačiau svarbu atsiminti, kad negalima kūdikio prievartauti įkyriai siūlant ištuštinti puoduką ar buteliuką. Kūdikio apetitas nėra matuojamas suaugusiojo apetitu, ir jis gali svyruoti paros metu.
Galimos apetito sumažėjimo priežastys
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių kūdikis gali atsisakyti valgyti arba valgyti mažiau nei įprastai. Štai keletas iš jų:
Sveikatos būklė
Apetitą stipriai įtakoja kūdikio sveikatos būklė. Susirgusio kūdikio apetitas sumažėja, o sunkiai sergant gali visiškai atsisakyti valgyti. Tai natūralu, nes organizmui reikia jėgų kovoti su ligos sukėlėjais. Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nuolatinis nevalgumas, apetito stoka gali būti vienas iš įvairių ligų požymių.
Judėjimo poreikis
Kūdikiui judėjimas yra gyvybinis poreikis. Kuo daugiau energijos atiduodama judant, tuo didesnis yra jos poreikis - judėjimas gerina apetitą. Nuo 2-3 mėnesių valgus ir nevalgus kūdikis turi būti masažuojamas, mankštinamas tam, kad jis sparčiau tobulėtų.
Maisto temperatūra ir skonis
Svarbu, kad maistas nebūtų per karštas ar per šaltas. Taip pat reikėtų vengti papildomai saldinti ar sūdyti kūdikio maistą. Mažyliui užtenka angliavandenių (saldumynų) tiek, kiek yra tuose maisto produktuose, iš kurių pagamintais patiekalais jis yra maitinamas. Angliavandenių perteklius veda prie viršsvorio, o tai kūdikiui nenaudinga, nes trukdo jam judėti, tobulėti.
Maitinimo režimas ir įpročiai
Gimęs naujagimis per 4-6 savaites nusistato tik jam būdingą valgymo dažnio ritmą. Normalu, kad vieną parą jis prašys valgyti dažniau, kitą - rečiau. Jei pramiegojo valgymo laiką, jaudintis neverta - prabudęs valgys geriau. Kiekviena mama turi būti pastabi ir nuovoki - jei kūdikis atrodo gerai, yra linksmas, jaudintis dėl to, kad pramiegojo pasirinktą valgymo laiką arba atsibudo anksčiau, tikrai neverta.
Kiti faktoriai
- Vaistų vartojimas: Vitamino D perdozavimas gali būti viena iš apetito netekimo priežasčių.
- Žindymo problemos: Kūdikis gali blogai žįsti krūtį, suvalgyti mažiau, jei jam tarp žindymų duodamas čiulptukas. Didelė klaida siūlyti vaikui mišinio, jei mama turi pieno.
- Naujo maisto įvedimas: Įvedant naują maistą, kūdikis gali būti išrankus ir atsisakyti jo ragauti. Reikėtų apsišarvuoti kantrybe ir ramiai išlaukti šį laiką.
- Psichologinės priežastys: Vaikas gali atsisakyti valgyti sėdėdamas prie stalo dėl įvairių priežasčių. Gal jis per dieną jau prisiskanavo įvairių skanėstų ir nėra alkanas, gal jam neskanus maistas arba jaučia konfliktą su tėvais, kurie valgydina prieš jo valią.
Ką daryti, jei kūdikis mažiau valgo?
Svarbiausias principas - nesutrikdyti vaiko alkio ir sotumo pojūčio. Jei vaikas nutukęs, tai nereiškia, kad jo mityba yra visavertė ir jam netrūksta tam tikrų maisto medžiagų.
Pasikonsultuokite su gydytoju
Jei nerimaujate dėl kūdikio apetito, svarbu pasikonsultuoti su pediatru. Jis įvertins kūdikio būklę, fizinį augimą ir patars, ką daryti. Trečiąjį gyvenimo mėnesį 500 g priaugimas per 5 savaites yra mažai. Su kūdikio gydytoja dera išsamiai aptarti mažylio maitinimą. Gydytoja, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, pakoreguos maitinimą.
Stebėkite kūdikio elgesį
Atkreipkite dėmesį į tai, kada ir kaip kūdikis valgo, ar yra kokių nors veiksnių, kurie galėtų įtakoti jo apetitą. Vaiko apetitas nebūna visąlaik vienodas, nes jis priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių: galbūt tą dieną jis labai pavargo, galbūt, priešingai, turėjo per mažai veiklos ir neišnaudojo visos sukauptos energijos, galbūt kaip tik tą vakarą neišėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru.
Nesiūlykite užkandžių tarp maitinimų
Jei kūdikis užkandžiauja tarp pagrindinių maitinimų, jis gali būti nealkanas per pietus ar vakarienę. Jei jis geria visą dieną sultis, aišku, kad nenorės „normalaus“ maisto, nes jaučiasi sotus.
Sukurkite malonią aplinką
Valgymo metu stenkitės sukurti ramią ir jaukią aplinką. Išjunkite televizorių ir kitus trukdžius. Antraisiais-ketvirtaisiais, kartais vėliau - penktaisiais savo gyvenimo metais vaikų racionas tampa labai siauras. Vaikas renkasi tik tuos sausainukus - ir jokių kitų, tik tą duoną - ir jokios kitos neįsiūlysi.
Leiskite kūdikiui pačiam valgyti
Jei kūdikis nori pats valgyti, leiskite jam tai daryti. Tai gali padidinti jo susidomėjimą maistu. Apie antruosius gyvenimo metus vaikas labai nori būti savarankiškas. Jaučia poreikį pats rengtis, eiti, lipti, aišku, ir valgyti. Mažylis labai džiaugiasi, kad gali pats tai daryti. Labai gerai, jeigu tėvai sustiprina vaikučio norą būti savarankiškam ir padeda jam taip, kad šis nė nepajunta pagalbos.
Būkite kantrūs
Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Leiskite vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Nesijaudinkite, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto. Kadangi vaikas auga, tai praeina. Todėl tokio amžiaus pipirą auginančiai mamai patarčiau apsišarvuoti kantrybe ir ramiai išlaukti šį laiką.
Neverskite valgyti
Negalima mažylio prievartauti įkyriai siūlant ištuštinti puoduką ar buteliuką. Mechaniškai kišamas maistas išugdo mažojo žmogaus pasišlykštėjimą valgiu. Vaikas pradeda kovoti atsisakydamas maisto. Juk ir mes patys ne visus maisto produktus mėgstame: vienus mėgstame labiau, kitus - mažiau, į trečius nė nepažiūrime. Vieną dieną valgome daugiau, o kitą apie maistą nesinori nė kalbėti.
Tinkamas maisto kiekis ir režimas
2-3 m. vaiko viena maisto porcija turėtų sudaryti apie 200-300 ml, vėliau prisideda kas metai po 50 ml. Vaikas turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną, geriau tomis pačiomis valandomis. Pusryčiai, pietūs, vakarienė - gausiausi, geriau, kad tai būtų šiltas maistas. Tarp jų turėtų būti apie 6 val. pertrauka.
Priešpiečiams ir pavakariams galima duoti mažesnę porciją ir lengvo maisto: jogurto, sūrelį, vaisių, duoniukų, varškės. To paties patiekalo geriausia pasiūlyti po 6-10 dienų. T. y. jei šiandien vaikas valgė virtinukų, vadinasi, jų jam geriau pasiūlyti mažiausiai po šešių dienų. Tačiau vargu ar tokia griežta mityba įmanoma namų sąlygomis.
LOGOPEDAS NAMUOSE: mokome kalbėti. METODAS: pasirinkimas
Specialistų rekomendacijos
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė pataria, kad mamos turėtų susitaikyti su tuo, kad vaiko apetitas jam augant „svyruoja“. Natūralu, kad tam tikru periodu jis renkasi vienodą maistą ar valgo mažiau. Tai laikina. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė teigia, kad nereikia pamiršti, jog ankstyvieji maitinimosi įpročiai turi įtakos vėlesniam gyvenimui. Svarbiausias rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi, t.y. proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Tai sužinoti galima pasitelkus vadinamąsias ūgio ir svorio lenteles. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka to amžiaus rekomenduojamas normas, vadinasi, nerimauti nėra pagrindo.