Kristina Kazlauskaitė - iškili Lietuvos teatro ir televizijos aktorė, kurios talentas ir atsidavimas menui įkvėpė daugelį. Gimusi 1953 m. vasario 13 d. Kaune, ji tapo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos kultūros pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos gyvenimo kelią, karjerą teatre ir kine, asmeninius iššūkius ir atsivėrimus.

Vaikystė ir Mokslai

Kristina Kazlauskaitė gimė 1953 m. vasario 13 d. Kaune, „Inkaro“ gamyklos kultūros namų direktoriaus Napoleono ir buhalterės Irenos šeimoje. Jos vaikystė prabėgo apsupta meno ir kultūros, nes tėvas dirbo kultūros namuose, kur Kristina lankė įvairius užsiėmimus. Nors mokslai jai nebuvo prioritetas, tėvo griežtas auklėjimas įskiepijo jai svarbias vertybes.

„Tėtis man sakydavo, kad kas meluoja, tas ir vagia, o kas vagia, tai tas gali ir užmušti. Todėl net nesistengdavau meluoti - užtekdavo tėčiui pažiūrėti į akis ir tą pačią sekundę tiesa išaiškėdavo“, - prisimena K. Kazlauskaitė.

Baigus mokyklą, K. Kazlauskaitės ateitį nulemė tėvas, kuris nuo pat jos gimimo norėjo, kad ji taptų aktore. Ji sėkmingai įstojo į tuometinę Lietuvos konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur studijavo režisierės Dalios Tamulevičiūtės vadovaujamame aktorių kurse kartu su būsimomis žvaigždėmis, tokiomis kaip Kostas Smoriginas, Remigijus Vilkaitis ir Algirdas Latėnas.

Studijos nebuvo lengvos, tačiau K. Kazlauskaitė atkakliai siekė savo tikslo. 1975 m. ji baigė Lietuvos konservatorijos D. Tamulevičiūtės klasę.

Karjera Teatre

1975-2007 m. Kristina Kazlauskaitė buvo Jaunimo teatro Vilniuje aktorė. Per 28 darbo teatre metus ji sukūrė daugiau nei pusšimtį vaidmenų įvairiuose spektakliuose, kuriuos režisavo I. Bučienė, E. Nekrošius, A. Latėnas ir kiti. Jos talentas ir atsidavimas menui pelnė jai pripažinimą ir žiūrovų meilę.

Svarbesni vaidmenys teatre:

• Šacė (Károly Szakonyi „Televizijos trukdymai“, 1975, režisierė I. Bučienė)
• Petronėlė (Žemaitės „Trys mylimos“, 1979, režisierius G. Padegimas)
• Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž (Colino Higginso, J.‑C. Carrière’o „Haroldas ir Modė“, 1983, režisierė D. Tamulevičiūtė)
• Antanina (R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, 1993, režisierius P. Gaidys)
• Nadia („Perpetuum mobile“, 1998, pagal A. Čechovą, režisierius R. Vilkaitis)

Kristina Kazlauskaitė sukūrė ryškių dramatiškų ir komedinių vaidmenų D. Tamulevičiūtės, I. Bučienės, E. Nekrošiaus, A. Latėno spektakliuose.

Darbas Kine ir Televizijoje

Be darbo teatre, Kristina Kazlauskaitė taip pat vaidino kino ir televizijos filmuose bei serialuose. Ji sukūrė vaidmenų kino ir televizijos filmuose, televizijos laidose („Dviračio šou“, nuo 1999 m.).

Kai kurie žymesni vaidmenys kine ir televizijoje:

• Mokytoja („Riešutų duona“, 1977, režisierius A. Žebriūnas)
• Palmyra („Jo žmonos išpažintis“, 1983, režisierius A. Grikevičius)
• Gydytoja („Žvėris, išeinantis iš jūros“, 1992, režisierius V. Žalakevičius)
• Vilma („Ir visi jų vyrai“, 2019, režisierius Donatas Ulvydas)
• Veronika („Šeima“, 2023, režisierius Ramūnas Cicėnas)
• Nina („Dičiaus karjera“, 1980, pagal T. Tilvytį, režisierius B. Bratkauskas)

Ypač didelį populiarumą Kristina Kazlauskaitė pelnė dalyvaudama televizijos laidoje „Dviračio šou“ nuo 2002 metų. Ši laida tapo kultiniu reiškiniu, o K. Kazlauskaitė - neatsiejama jos dalis.

Asmeninis Gyvenimas ir Iššūkiai

Kristina Kazlauskaitė buvo ištekėjusi du kartus. Pirmasis vyras buvo studijų kurso draugas Vidas Petkevičius, antrasis - Sergejus Kovaliovas, su kuriuo ji susilaukė sūnaus.

Po sūnaus gimimo K. Kazlauskaitei teko patirti sunkų laikotarpį - skyrybas dėl smurto šeimoje.

„Išmokau vieną dalyką - negalima taikstytis. Kad ir kaip besinorėtų išsaugoti šeimą, o vaikui - tėvą. Buvau tokios tragiškos būsenos, kad jau norėjos šokti per langą. Tada sustojau ir pagalvojau - palauk, o kodėl aš? Daviau dar viena šansą, iki kol bent kartą pakels ranką. Ir jis pakėlė. Jei atvirai, aš puoliau taip atgal, kad mažai nepasirodė. Ir pasakiau - dabar jau viskas. Padėjau tašką. Ir jį reikia dėti, ir kuo greičiau, nes smurtas tave pradeda valdyti ir tu jo bijai“, - atvirai pasakoja aktorė.

Šis sunkus etapas gyvenime parodė K. Kazlauskaitės stiprybę ir gebėjimą įveikti sunkumus. Ji rado jėgų atsitiesti ir tęsti savo karjerą bei rūpintis sūnumi.

Karjeros Posūkis ir Pasitraukimas iš Teatro

2003 m., atšventusi penkiasdešimtmetį, K. Kazlauskaitė priėmė drąsų sprendimą - palikti teatrą. Ji teigė, kad pavargo nuo nuolatinės priklausomybės ir nori daugiau laisvės.

„Tiesiai šviesiai pasakiau, kad išeinu ir viskas. Pavargau nuo tos begalinės priklausomybės - kada juoktis, kada verkti, kada kur stovėti, kaip kvėpuoti. Supratau, kad tiesiog daugiau nebegaliu. Jaučiausi, kaip iš vergovės išėjusi - buvau tokia laiminga, atrodo kvėpuoti laisviau pradėjau. Man sakė - tu grįši, pamatysi, keliais paršliauši, negalėsi be teatro… Bet nė dienos tokios minties nebuvo“, - prisimena aktorė.

Nors pasitraukimas iš teatro buvo didelis pokytis, K. Kazlauskaitė rado naujų užsiėmimų ir toliau dalijosi savo patirtimi su studentais.

Dalyvavimas Projektuose ir Dabartinis Gyvenimas

Vasario 13 dieną aktorė Kristina Kazlauskaitė mini 68-ąjį gimtadienį. Jo išvakarėse kalbėdama su portalu Žmonės.lt aktorė neslėpė emocijų - šiuo metu, kai visas pasaulis sustojęs, ir gimtadienis atrodo kaip eilinė diena.

„Koks čia gimtadienis, viskas sustoję, tai ir nuotaikos tokios. Atėjo toks metas, kai su kiekviena gimimo diena supranti, kad laiko liko vis mažiau. Gyvenu kaip visi. Atrodo, niekas nevyksta. Ir tas nerimas, kad viskas sustojo. Toks tas karantinas... Pasiilgau renginių, pasiilgau žmonių, man jų labai trūksta. Šio gimtadienio proga galiu tik pasvajoti, kad greitai pasibaigs šis karantinas ir galėsiu pamatyti žmones. Šiemet svajoju tik apie viena - pamatyti laimingų žmonių akis.

2020-ųjų vasaros pabaigoje kalbėdama su žurnaliste Laisve Radzevičiene aktorė užsiminė, kad pensinis amžius davė ir savo pliusų - ji dažniau gali rinktis, kur dalyvauti, o kokio pasiūlymo atsisakyti. „Pensiją gaudamas Lietuvoje toli nenuvažiosi, todėl kartais vedu renginius, dalyvauju susitikimuose. Tačiau negriebiu visko, kas pasitaiko, tai anksčiau visi mes bėgdavome, kur kviesdavo - reikėjo vaikus maitinti. Ką veikiu, klausiate... Gyvenu, džiaugiuosi, kad nereikia skubėti, kad neprivalau bėgti iš taško A į tašką B, o iš ten - į C.“

Įsimintinų vaidmenų sukūrusi aktorė save išbandė ir režisierės amplua - praėjusiais metais pristatė spektaklį „Principas“. „Nuo darželio staipiausi, mokykloje irgi. Geriau mokytis reikėjo, kad tapčiau gydytoja ar mokytoja. Esu tas, kas esu, viskas vyksta, kaip turi vykti. Iš teatro išėjau laiku, supratusi, kad savęs neapgausiu. Kolegos man sakė: grįši, keliais paršliauši, tu scenai esi sutverta, o aš kad nors kartelį būčiau pasigailėjusi. Nebegalėjau daugiau, nebenorėjau. O vaidinti, kai nesinori... Kitas gal dėl to vaidmens pasirengęs numirti! Tai, kam jis man, tas vaidmuo? Kodėl turėčiau kito vietą užimti? Viskas paprasta - nemulkink savęs, neapgaudinėk. Kiek kartų kvietė į teatrą vaidinti, bet aš žinau - tai baigėsi, kažkas manyje nutrūko, nenoriu priešpremjerinių stresų. Kino kamera man irgi svetimas daiktas atrodo, veikia kažkaip, nemoku su ja bendrauti, man reikia gyvų akių, reikia partnerio.

K. Kazlauskaitė atviravo visuomet buvusi itin atsakinga, tad kiekvieną darbą, kurio tik imasi, stengiasi atlikti maksimaliai gerai. „Mane nuo mažų dienų auklėjo - pareiga, atsakomybė, turi viską atlikti tik labai gerai arba išvis nieko nedaryk. Niekada nebuvo, ai, gal - kaip nors. Atsakomybė, kaip religija, kaip meilė. Yra arba nėra, neįpūsi.“

tags: #kristina #kazlauskaite #gime

• Koncentracijos lavinimas vaikams
• Darželinukų sveikatinimo grupė
• Kaip gydyti vidurių užkietėjimą vaikams
• Socialinės paslaugos Kalvarijos socialinės globos namuose
• Viskas apie pomidorų tręšimą