Dauguma tėvų susiduria su situacija, kai jų mažylis po valgio atpila. Tai dažnai kelia nerimą, tačiau svarbu suprasti, kad daugeliu atvejų tai yra normalus fiziologinis procesas, susijęs su kūdikio virškinimo sistemos nebrandumu. Šiame straipsnyje gilinsimės į kūdikių atpylinėjimo priežastis, kaip tinkamai prižiūrėti atpylinėjantį kūdikį ir kada reikėtų sunerimti bei kreiptis į gydytoją.

Kas Yra Atpylinėjimas ir Kuo Jis Skiriasi Nuo Vėmimo?

Atpylinėjimas - tai neskausmingas skrandžio turinio grįžimas atgal į stemplę ir iš burnos. Tai nevalingas, nereikalaujantis pastangų skrandžio turinio atrijimas, nesusijęs su diafragmos ar pilvo raumenų susitraukimu ir nelydimas vegetacinių simptomų. Vegetaciniai simptomai - tai išblyškimas, pykinimas, seilėtekis, pagreitėjęs širdies plakimas, apatija. Kai kurie kūdikiai atpila visai nedaug skrandžio turinio, kiti ganėtinai nemažai. Tai skiriasi nuo vėmimo, kuris yra jėga išstumiamas skrandžio turinys, susijęs su diafragmos, pilvo ir krūtinės ląstos raumenų susitraukimu ir lydimas vegetacinių simptomų. Vėmimas gali būti susijęs su įvairiomis lengvesnėmis ir sunkesnėmis ligomis.

Prievarčio spazmas - tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną. Jei kūdikis nuolat atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Prievarčio susiaurėjimas (stenozė) - tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas. Jeigu kūdikis apima neteisingai, kūdikis prisiryja daugiau oro, tada jis daugiau atpylinėja.

Gastroezofaginis refliuksas (GER) - tai kūdikio išgerto pienuko grįžimas į stemplę dėl nepakankamai išsivysčiusio apatinio stemplės sfinkterio. Tai natūralus reiškinys. Tai vadinama Gastroezofaginio Refliukso Liga (GERL), jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti. Negydant ligos, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo sistemos. Kūdikiams ši liga atsiranda dėl to, kad per nesandarų apatinį stemplės sfinkterį į ją patekęs rūgštus skrandžio turinys gali užlieti ryklę, burną, gerklas ir jas nudeginti. Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų - vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoj...

Maisto netoleravimas ar alergija maistui - kartais atpylimui gali turėti įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą. Jei atpylinėja mišinuku maitinamas kūdikis, gali būti, kad neįtiko jo skonis. Pabandykite pakeisti kitu mišinuku, tinkamu jūsų vaiko amžiui.

Padidėjusi raumenų įtampa - dažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą. Pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų masažų, baseino. Kai kurie kūdikiai pieno atpila, nes plečiasi galvos smegenų skilveliai ir prisikaupia skysčių, serga meningitu arba kita rimta liga. Kai pasveiksta, neatpylinėja.

Pilvo bėdos - Jei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiama arba kita liga, taip pat gali atlieti pieno. Kai vaikas sustiprės, ši bėda išnyks. Svarbu, kad reikiamai priaugtų svorio. Bet jei pamaitinate ir po pusvalandžio ant marškinėlių ar seilinuko išsilieja pusė arba net visas pienas, nedidėja arba net sumažėja vaiko svoris, tada reikia atlikti tyrimus dėl virškinimo sistemos ligos.

Kodėl Kūdikiai Atpila?

Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai atpylinėja dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno. Nuryto oro burbulai skranduke beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai „šauna” į stemplę. Taip kartu su oru atpilama ir truputį skrandžio rūgšties paveikto pieno, kuris būna rūgštaus kvapo.

Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl kūdikiai atpila:

• Nesubrendęs stemplės sfinkteris: Tai dažniausia priežastis. Sfinkteris stiprėja ir subręsta per pirmuosius mėnesius, todėl atpylinėjimas paprastai sumažėja arba išnyksta iki 6-12 mėnesių amžiaus. Kūdikių maisto atpylimo atvejai dieną daug dažnesni negu naktį. Įprasta, kad kūdikiai dar bevalgydami ar vos pavalgę užmiega. Miegantį kūdikį atrūginti iš esmės reikia tais pačiais metodais, kaip ir būdraujantį.
• Persivalgymas: Kūdikiai dažnai valgo tol, kol pasisotina, o ne tol, kol pilnai prisipildo skrandis. Dėl to skrandis gali būti perpildytas, ir maistas grįžta atgal. Dažna mama stengiasi kūdikį kuo sočiau pamaitinti. O jo skrandis dar labai mažas, todėl pieno perteklių atpila. Tad jei gydytojas pasako, kad vaikas priaugo pakankamai svorio, nesijaudinkite ir nebrukite pieno per prievartą. Ne visi kūdikiai suvalgo tiek, kiek rekomenduojama vadovėliuose.
• Oro praryjimas: Maitinant kūdikį, ypač iš buteliuko, jis gali praryti oro. Dažniau atpylinėja goduoliai - per 2-3 savaites išmokę žįsti jie godžiai čiumpa spenelį, stipriai traukia ir kartu su pienu pritraukia oro. Maitinant kūdikį mišinuku gali būti per didelė žinduko skylutė. Vaikas labai skuba nuryti ir į skrandį patenka oro.
• Aktyvus kūdikis: Toks vaikas juda, mataruoja kojomis ir rankomis ar keičia kūno padėtį, todėl pavalgęs atpila. Pamaitintą aktyvuolį 10-20 minučių palaikykite priglaudusi prie savęs. Iš karto po valgio nekeiskite sauskelnių. Atidėkite tai keliolikai minučių, vaiko nekilnokite ir nevartykite, nes gali atpilti.
• Dirglus kūdikis: Neramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti. Gal jis jaučia nerimą, nori mamos švelnumo arba atsibosta gulėti vienam? Kai mama jį priglaudžia prie krūties, pašneka, gyvenimas iškart pašviesėja, nes jaučia jos kūno kvapą, girdi švelnų balsą. Todėl verkdamas prašo dėmesio, o mama pamano, kad nori valgyti, ir pamaitina. Kūdikis persivalgo, pienas nebetelpa į skrandį ir atpila. Skirkite kūdikiui daugiau dėmesio: pabendraukite su juo, panešiokite, leiskite paklausyti švelnios, melodingos muzikos. Tačiau gali būti, kad kūdikis dažnai verkia, o pavalgęs atpila, nes serga neurologine liga. Pasitarkite su jo raidą prižiūrinčiu gydytoju.
• Pasikeitusi mamos mityba: Vaiko organizmo sistema dar nebrandi, kai kurių fermentų organizme stinga, todėl jei mama prisivalgė aštraus, neįprasto maisto ar gėrė vaistų, kurie taip pat kartais keičia pieno skonį, vaikas dalį nesuvirškinto pieno gali atpilti. Todėl nevalgykite labai aštraus, kvapaus maisto. Jei sergate ir reikia vaistų, pasitarkite su gydytoju, kad skirtų tinkamų žindyvei ir patartų, kaip ir kada juos vartoti.

Labai dažnai atpylinėjimas yra laikinas sutrikimas, vadinamas funkciniu ir susijęs su virškinimo sistemos nebranda. Kitaip tariant, vaikučio skrandis ir žarnynas yra praktiškai sveikas, bet nepakankamai subrendęs arba tiesiog blogai veikia dėl nepakankamos kitų organų veiklos. Pvz., jei mažylis dirglus, padidėjęs (ar sumažėjęs) jo nervų sistemos tonusas - atpylinėjimai gali būti tik šio sutrikimo rezultatas, visiškai nesusijęs su skranduko bėdomis.

Vieni kūdikiai atsirūgsta ganėtinai greitai, beveik iškart po valgio, kiti sunkiau, kartais ir po valandos, todėl ir atpilti linkę vieni greičiau, kiti vėliau. Jei po valgio praėjo daugiau nei valanda, galima įtarti, kad kūdikis ne atpila, o vemia.

Jei kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.

Jeigu kūdikis atpila sutrauktą pieną, gali turėti trupučiuką gelsvo atspalvio - kas reiškia, kad yra tulžies - tada viskas tvarkoje. Bet jeigu tame turinyje yra kraujo arba jeigu jis yra tamsiai žalios spalvos, tai gali būti tam tikros beprasidedančios ligos požymis, į ką tėvai turi labai rimtai atkreipti dėmes.

Ką Daryti, Jei Kūdikis Atpylinėja?

Jei kūdikis atpylinėja, galite pabandyti šių priemonių:

• Maitinkite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis: Tai sumažins spaudimą skrandyje. Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Maitinkite dažniau ir po nedaug.
• Laikykite kūdikį stačią padėtį maitinimo metu ir 20-30 minučių po maitinimo: Tai padės maistui nusileisti į skrandį ir sumažins tikimybę, kad jis grįš atgal. Kūdikis atpils mažiau, jei žįsdamas apims ne tik spenelį, bet ir aplink esantį tamsų laukelį, o apatinė lūpa turi būti atsivertusi į išorę. Maitinant kūdikį mišinuku, reikia maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug. Kai kūdikis suvalgo pusę mišinio kiekio, padėkite jam atsirūgti ir maitinkite toliau.
• Atrūginkite kūdikį maitinimo metu ir po jo: Tai padės pašalinti orą iš skrandžio. Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį. Atrūgimas - tam tikras veiksmas, kuris atliekamas kaskart pamaitinus kūdikį skystu maistu - pienu ar pieno mišiniu. Kūdikis nešiojamas vertikalioje padėtyje, dažniausia priglaudus prie peties. Visi kūdikiai - tiek žindomi, tiek ir maitinami iš buteliuko - kiekvieno maitinimo metu įtraukia truputį oro. Netaisyklingai žindant, t. y. Konkrečių taisyklių, kaip tinkamai atrūginti kūdikį, nėra. Jei mažylis dar ne laiko galvytės, svarbu jai suteikti atramą. Nereikėtų spausti kūdikio pilvo - jis gali atpilti dar nespėjęs atsirūgti. Tiesa, jei atrūginate kūdikį sėdėdami, pilvuką galima švelniai paglostyti.
• Jei maitinate iš buteliuko, įsitikinkite, kad spenelis yra tinkamo dydžio: Per didelis spenelis gali paskatinti kūdikį praryti per daug oro. Jeigu maitinate mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila. Taigi tam, kad dalis ar ir visas skrandžio turinys neišsilietų, naujagimius ir kūdikius reikia atrūginti.
• Po maitinimo venkite aktyvių žaidimų ir pilvo spaudimo: Tai gali paskatinti atpylinėjimą. Maždaug valandą po valgymo stenkitės kūdikio nejudinti, intensyviai nesupkite. Daryti masažus, mankštelę ar vandens vonias reikėtų praėjus ne mažiau kaip 1,5 val.
• Jei maitinate krūtimi, pasitarkite su žindymo konsultantu: Jis gali padėti jums įsitikinti, kad kūdikis taisyklingai žinda ir nepraryja per daug oro. Pasistenkite rasti žindymo padėtį, kuri leistų kūdikiui lūpomis gerai apimti spenelį ir rudąjį laukelį apie jį. Jei tai nepadeda, į burnytę įkišite savo pirštą, lėtai ištraukite spenelį ir vėl duokite krūtį iš naujo. Galite pabandyti ir tokį būdą: kelis lašus pieno nuvarvinkite į kūdikio burnytę ir tada žindykite.
• Jei maitinate mišinuku, pasitarkite su gydytoju dėl galimybės pakeisti mišinuką: Kartais specialūs mišinukai, skirti atpylinėjimui mažinti, gali padėti. Pienui sutirštinti galite naudoti specialius „Nutrilon“ miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu „Pepti“ arba „HA“ ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant. Jeigu visos šios priemonės nepadeda, mažyliui galima anksčiau duoti papildomo tiršto maisto (nuo 4-5 mėn, o kartais ir anksčiau). Kai kada siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos.
• Pakelkite lovelės galvūgalį: Tai padės išlaikyti kūdikį šiek tiek stačioje padėtyje miego metu.
• Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys (magnio alginatas ir ksantano guma) sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Preparato pagalba iš skysto maisto formuojasi gumulėlis, kuris sunkiau pakyla į stemplę.

Jei 9-10 mėnesių kūdikis vis dar atpylinėja, bandykite po truputį tirštinti maistą, tokio amžiaus kūdikiai daugiau linkę apsivalgyti nei jaunesni, bet neatmetama ir nuryto oro tikimybė. Taigi neleiskite kūdikiui persivalgyti bei nešiokite jį vaiknešėlyje ant pilvo, nugaros ar prie šono - statmenoje padėtyje kūdikiai mažiau atpylinėja nei gulinėdami.

Vaikutis suvalgo savo normą, bet pusę (taip atrodo) atpila. Paprastas fiziologinis atpylinėjimas yra negausus, todėl dėl jo papildomai kūdikio maitinti nereikia.

Kada Reikėtų Nerimauti ir Kreiptis Į Gydytoją?

Nors daugeliu atvejų atpylinėjimas kūdikiams praeina savaime, kartais gali prireikti medicininės pagalbos. Svarbu atpažinti situacijas, kai atpylinėjimas gali būti susijęs su sveikatos problemomis:

• Jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo
• Jei kūdikis blogai priauga svorio arba jo svoris krenta: Tai rodo, kad kūdikis negauna pakankamai maistinių medžiagų. Jei pamaitinate ir po pusvalandžio ant marškinėlių ar seilinuko išsilieja pusė arba net visas pienas, nedidėja arba net sumažėja vaiko svoris, tada reikia atlikti tyrimus dėl virškinimo sistemos ligos.
• Jei kūdikis dažnai užspringsta: Tai gali būti susiję su aspiracija - maisto patekimas į plaučius.
• Jei atpylinėjimas yra lydimas kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, viduriavimas ar dehidratacija: Tai gali rodyti infekciją ar kitą ligą.
• Jei kūdikis atpylinėdamas ir atrūgdamas tampa neramus, riečiasi, keičiasi veido mimikos, verkia ir matyti, kad jam skauda.
• Jei atpylinėjimas prasidėjo vyresniam nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiui: Tai gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis.
• Jei kūdikis atrodo neramus, dirglus, nuolat verkia: Atpylinėjimas gali sukelti diskomfortą ir skausmą.
• Jei po valgio praėjo daugiau nei valanda, galima įtarti, kad kūdikis ne atpila, o vemia.
• Jei kūdikis atpila su krauju ar tulžimi: Tai gali rodyti rimtesnę problemą, pavyzdžiui, stemplės uždegimą ar žarnyno obstrukciją.

Jeigu kūdikis atpila vieną-du kartus per parą arba atpila nedaug, dažniausiai tai nėra jokios ligos požymis, tačiau, jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus.

Jei kūdikio atpylimas nesignalizuoja ligos, jo išvardintos priemonės - vertikalus jo palaikymas, leidimas atsirūgti, tinkamas žindymas, dažniausiai suveikia ir atpylimai baigiasi.

Vaistinis Kūdikių Atpylinėjimo Gydymas

Nors daugeliu atvejų atpylinėjimas kūdikiams praeina savaime, kartais gali prireikti medikamentinio gydymo. Svarbu pabrėžti, kad bet kokius vaistus kūdikiui turėtų skirti tik gydytojas.

• Antacidai: Šie vaistai geriami po kiekvieno valgymo ir prieš miegą. Jie padeda sumažinti skrandžio rūgštingumą, tačiau nesumažina refliukso dažnumo.
• Naujieji antacidai ir antirefliuksantai (alginatai): Alginino rūgšties druskos pasižymi savitu poveikio mechanizmu: sąveikaudami su skrandžio rūgštimi, jie suformuoja želę, kuri padengia apsauginiu sluoksniu stemplės gleivinę. Alginatai veikia kaip fizinis barjeras, todėl aktyviau slopina refliuksą. Jie yra visiškai saugūs, todėl vartojami kūdikių, vaikų ir nėščiųjų refliukso simptomams mažinti. Lietuvoje registruotas magnio alginato preparatas Refluxaid, skirtas refliukso ir acidizmo simptomams mažinti.
• Antisekreciniai vaistai H2 receptorių blokatoriai: Tai vaistai, kurie slopina skrandžio sulčių sekreciją. Jie veiksmingiau slopina maisto nestimuliuotą skrandžio sulčių sekreciją, todėl rekomenduojami „ant tuščios“ ar nakčiai.
• Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): Tai stipriausi skrandžio sekreciją slopinantys vaistai. Vis dėlto PSI gali sutrikdyti kalcio homeostazę, pasunkinti esamus širdies laidumo sutrikimus. PSI didina šlaunikaulio lūžių riziką moterims pomenopauzės periodu. PSI neturėtų būti skiriami vaikams iki 1 metų, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims.
• Prokinetikai: Prokinetikai veiksmingi tik lengvai GERL gydyti. Jei GERL sunkesnė, be prokinetikų, dažniausiai tenka skirti ir skrandžio sulčių sekreciją slopinančių vaistų. Ilgalaikis gydymas prokinetikais gali būti pavojingas.

Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Kūdikio augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau. Pastebima, kad kas antras kūdikis atpila bent kartą per dieną. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau.

tags: #kudikis #atpylineja #miegant

• Karjera ikimokyklinio ugdymo įstaigose Šiauliuose
• Ikimokyklinio ugdymo erdvių modernizavimas
• Knygos gimimo procesas
• Serena Williams: Teniso karjera
• Dainoto Varno muzikinė karjera