Kūdikio krūpčiojimas nuo garso: priežastys, simptomai ir pagalba
Kūdikio krūpčiojimas nuo garso: priežastys, simptomai ir pagalba
Kūdikio krūpčiojimas nuo garso yra dažnas reiškinys, keliantis nerimą tėvams. Šiame straipsnyje išnagrinėsime pagrindines šio reiškinio priežastis, susijusius simptomus ir patarimus, kaip padėti kūdikiui. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, tad jei nerimaujate, visada kreipkitės į gydytoją.
Dr. Vaidilutė Asisi, Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, specializuojasi vaikų, jaunimo ir šeimos psichologijoje. Ji pabrėžia, kad nors Lietuvoje dar vis neįprasta kreiptis psichologų pagalbos su pačiais mažiausiais vaikais, kitose šalyse tai yra įprasta praktika. Specializuoti specialistai - klinikiniai psichologai, vaikų ir suaugusiųjų psichiatrai, psichoterapeutai, šeimos terapeutai, ankstyvosios pagalbos konsultantės - sprendžia daugybę ankstyvosios vaikystės problemų.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, mažų vaikų psichikos sutrikimai yra tokie pat dažni kaip ir mokyklinukų ir siekia maždaug nuo 9 iki 30 (ir daugiau) procentų. Nors Lietuvoje žinių apie ankstyvąją psichopatologiją dar nėra daug, svarbu tėvus supažindinti su galimais sutrikimais šiame amžiuje, kad būtų įveiktas nerimas ir kaltės jausmas, susijęs su šiais sunkumais.
Fiziologinės Krūpčiojimo Nuo Garso Priežastys
Krūpčiojimas nuo garso gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, pradedant fiziologinėmis ir baigiant galimais sveikatos sutrikimais.
Nebrandi nervų sistema
Naujagimių nervų sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jie jautriau reaguoja į aplinkos dirgiklius, įskaitant garsus. Ši nebrandi nervų sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus. Tai normalus reiškinys, kuris augant išnyksta.
Moro refleksas
Tai įgimtas refleksas, būdingas naujagimiams. Kūdikis, išgirdęs stipresnį garsą ar pakeitęs padėtį, staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis. Tuo metu rankų bei kojų pirštukai taip pat būna išskėsti, o rankos gali drebėti. Šis refleksas savaime normoje išnyksta antra trečia gyvenimo mėnesiais.
Miego fazės
Kūdikiai miega ciklais, kuriuos sudaro gilaus ir negilaus miego fazės. Pereinant iš vienos fazės į kitą, mažylis gali prabusti arba krūptelėti. Tai taip pat normalus miego proceso elementas.
Galimos Sveikatos Problemos
Nors dažniausiai krūpčiojimas yra normalus reiškinys, retais atvejais jis gali signalizuoti apie sveikatos problemas.
Rachitas
Tai liga, atsirandanti dėl vitamino D stokos, kuri sutrikdo kalcio ir fosforo apykaitą. Vienas iš pirmųjų rachito požymių yra padidėjęs prakaitavimas ir krūpčiojimas nuo garso ar šviesos. Kadangi vitaminas D yra būtinas kaulų vystymuisi, jo trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Profilaktikai svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D gavimą tiek nėštumo metu, tiek kūdikiui.
Padidėjęs dirglumas
Dirglus kūdikis gali būti neramus, dažnai verkia be aiškios priežasties ir jautriai reaguoja į bet kokį dirgiklį. Tokie kūdikiai dažnai krūpčioja, jų miegas trumpas ir negilus. Padidėjusio dirglumo priežastys dažnai glūdi nėštumo ir gimdymo nesklandumuose, kai besivystančio ar gimstančio vaikučio smegenims trūksta deguonies. Kūdikio dirglumą gali lemti gimdymo traumos, infekcijos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai. Jei pastebite nuolatinį dirglumą, būtina konsultuotis su gydytoju.
Hipoglikemija
Mažas cukraus kiekis kraujyje naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos, naujagimius būtina maitinti reguliariai.
Infantiliniai spazmai
Tai epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Spazmai pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Tai rimta būklė, reikalaujanti nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Mioklonijos
Tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis. Nors tai dažniausiai nekelia pavojaus, svarbu stebėti ir, jei nerimaujate, pasitarti su gydytoju.
Kiti Galimi Kūdikio Neramumo Požymiai
Be krūpčiojimo nuo garso, atkreipkite dėmesį į kitus galimus neramumo požymius:
- Nenuraminamas verksmas.
- Blogas miegas.
- Dirglumas.
- Prakaitavimas (ypač pakaušio srityje).
- „Rachitinė plikė“ (nuplikęs lopinėlis pakaušio srityje).
- Sustiprėjusi reakcija į garsą, šviesą, lietimą, padėties keitimą.
- Padidėjęs spontaninių judesių aktyvumas.
- Dreba smakras ir galūnės.
- Kintantis raumenų tonusas.
Ką Daryti, Jei Kūdikis Krūpčioja Nuo Garso?
Jei pastebite, kad jūsų kūdikis krūpčioja nuo garso, svarbu nepanikuoti ir atlikti kelis veiksmus:
Stebėkite kūdikį
Atkreipkite dėmesį, kada ir kaip dažnai kūdikis krūpčioja, ar yra kitų neramumo požymių. Tai padės gydytojui tiksliau nustatyti priežastį.
Užtikrinkite ramią aplinką
Stenkitės sumažinti triukšmą aplinkoje, ypač miego metu. Tai gali padėti kūdikiui jaustis saugiau ir sumažinti jo reakciją į garsus.
Švelniai apkabinkite
Apkabinimas ir priglaudimas prie savęs gali padėti kūdikiui nurimti. Tai suteikia jam saugumo jausmą ir gali sumažinti nerimą.
Vystykite
Vystymas gali padėti kūdikiui jaustis saugiau ir sumažinti krūpčiojimą, ypač jei jis siejamas su Moro refleksu. Svarbu, kad vystymas būtų atliekamas švelniai ir nevaržytų vaiko judesių.
Pasitarkite su gydytoju
Jei nerimaujate dėl kūdikio krūpčiojimo, būtinai pasitarkite su savo šeimos ar vaikų ligų gydytoju. Gydytojas galės įvertinti situaciją, nustatyti priežastis ir, jei reikia, paskirti gydymą.
Rachito Profilaktika
Jei įtariate, kad kūdikis gali turėti rachito požymių, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Rachito profilaktikai svarbu:
- Vitaminas D nėštumo metu: Moteriai rekomenduojama vartoti vitaminą D planuojant nėštumą ir nėštumo metu, stebėti jo kiekį kraujo serume ir laikytis dozės, kurią paskyrė gydytojas.
- Vitaminas D kūdikiams: Visiems kūdikiams, ir žindomiems motinos pienu, ir maitinamiems adaptuotu mišiniu, vitaminą D būtina vartoti jo trūkumo prevencijai.
- Buvimas saulėje: Stenkitės su kūdikiu kuo daugiau laiko praleisti gryname ore ir saulėje.
- Tinkama mityba: Užtikrinkite, kad kūdikis gautų pakankamai vitamino D su maistu.
Kaip naudoti Ddrops®
Kūdikių Diegliai (Kolikos)
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
Galimas ir specifinio santykio sutrikimas kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, kai vaiko emocijos ar elgesys sutrikę su vienu asmeniu (pvz., vienu iš tėvų). Gali būti pastebimas opozicinis elgesys, agresija, išgąstis, baimė, save žalojantis elgesys, atsisakymas valgyti ar miegoti.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimus sutrikimus, kuriuos sukelia besaikis elektroninių prietaisų naudojimas. Viena vertus, kai mama (ar kitas vaiką prižiūrintis asmuo) nuolat žiūri į ekraną ir neužtikrina vaikui stimuliacijos ar nepastebi vaiko poreikių; kita vertus, kai jau vienų metų vaikas praleidžia su prietaisais daug laiko. Svarbiausias stimulas kūdikio raidai yra žmogaus veidas, balsas ir pan. Vaikas, sąveikaudamas su tėvais, mokosi bendrauti, atpažinti suaugusiojo emocijas ir į jas reaguoti. Visos šios galimybės prarandamos, jei vaikas „bendrauja“ tik su mobiliuoju telefonu.