Rusijos maisto embargas: nuo naikinimo iki labdaros
Rusijos maisto embargas: nuo naikinimo iki labdaros
Nuo 2015 m. rugpjūčio specialiuose Rusijos poligonuose sunaikinta daugiau nei 26 tūkst. tonų maisto produktų, kuriems taikomas tiekimo draudimas. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) duomenimis, per trejus embargo metus utilizuota 24,9 tūkst. tonų augalininkystės ir 862 tonos gyvulininkystės produkcijos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2015 m. liepos pabaigoje pasirašė įsaką, nurodantį nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. naikinti visus į šalį nelegaliai įvežtus maisto produktus. Toks prekybos embargas Rusijos valdžia paskelbė 2014 m. rugpjūtį, reaguodama į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir paramos separatistams Ukrainos rytuose. Vienas jo tikslų - skatinti maisto gamybą šalyje.
Iš pradžių embargas buvo paskelbtas vieneriems metams ir galiojo JAV, ES, Australijoje, Kanadoje, Norvegijoje pagamintiems maisto produktams. Po metų šį valstybių sąrašą papildė Albanija, Juodkalnija, Islandija, Lichtenšteinas, o nuo 2016 m. - Ukraina. Embargo galiojimas buvo pratęsiamas kelis kartus: 2015 m. rugpjūtį - metams, po metų - dar metams, 2017 m. birželį - iki 2018 m. pabaigos, o 2018 m. liepą - iki 2019 m. pabaigos.
Rusijoje ši tvarka sulaukia kritikos. Gyventojai, žinantys apie maisto naikinimo vietas, jose susirenka dar nesugadintus maisto produktus. Apklausos rodo, kad beveik pusė gyventojų nepritaria tokiai politikai. Raginama maistą geriau atiduoti vaikų, senelių namams, net siųsti į Afriką. Smolensko laikraštis „Rabochij put“ („Darbo kelias“) užfiksavo, kaip gyventojai renka dar sveikus pomidorus ir persikus.
Embargo poveikis ir alternatyvos
Rusijos rinkos netekę daržovių augintojai turi dvi galimybes, kaip pasielgti su savo produkcija: palikti ant laukų arba atiduoti labdarai. Lietuvoje „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius pasakojo, kad pavyko susitarti su keliais ūkininkais dėl daržovių (kopūstų ir morkų) tiekimo labdarai. Jis teigė, kad tikimasi išdalinti apie 100 tonų daržovių per savaitę. Kompensacija už kopūstus atiduodant labdarai nėra labai didelė, bet už morkas ji yra aukštesnė ir ūkininkams bent jau padengia dalį savikainos.
Danijoje viena pieno produktų gamybos įmonė paskelbė šalies benamiams išdalinsianti 15 tonų sūrio, kuris anksčiau keliavo į Rusiją. Prancūzai, protestuodami prieš Rusijos embargą, vargingai gyvenantiems žmonėms dalino Rusijos rinkos nepasiekusias daržoves.
Dabar, kai Rusija uždraudė importuoti bet kokius ES užaugintus vaisius ir daržoves, atsiranda papildoma paskata daugiau suvalgyti įvairių vaisių ir daržovių. Lietuvoje rugsėjo mėnesį startavo kampanija „Penki per dieną“, kurios tikslas - suformuoti įprotį kasdien suvalgyti bent 5 vaisius ir daržoves. Nors lietuviai labiausiai mėgsta pomidorus, agurkų ir salotas, svarbu atsižvelgti į sezoninius produktus ir jų kokybę bei kainos santykį.
Sveikos mitybos aspektai ir vaikų mityba
Rusijos embargas palietė ir kitus maisto pramonės aspektus. Jungtinė Karalystė nusprendė, kad lietuviški sūriai ir mėsa kenkia sveikatai, todėl juos reikėtų žymėti raudona spalva. Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas teigia, kad toks sprendimas teisingas, nes lietuviškuose produktuose yra daug riebalų ir druskos. Tačiau jis pripažįsta, kad JK maisto produktų ženklinimo sistema turi trūkumų ir kartais įveda sumaištį.
Kalbant apie vaikų mitybą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Prieskoniai: 1-2 metų vaikams tinka įvairūs žoliniai prieskoniai, bet jie turi būti vartojami saikingai. Vaikai neturėtų valgyti maisto su sūriais prieskoniais ir tais, kurie pagaminti su įvairiais maisto priedais (E su skaičiais).
- Marinuoti ir rauginti produktai: Vaikai mėgsta raugintus, marinuotus produktus dėl jų neįprasto skonio. Tačiau raugintos, marinuotos daržovės, vaisiai ar kiti produktai nėra vaikų iki 3 metų kasdienis maistas.
- Greitas maistas: Greitas maistas (mėsainiai, sūrainiai, skrudintos bulvytės, picos ir kebabai) nerekomenduojamas priešmokyklinio amžiaus vaikams. Jis gausiai prisotintas druskos ir prieskonių, kurie žadina apetitą ir formuoja žalingą įprotį daug ir aštriai valgyti.
- Saldumynai: Vaikui galima duoti paragauti saldumynų nuo vienerių metų, bet kuo vėliau pradėsite duoti, tuo geriau. Saldumynai ir riebalai slopina apetitą, todėl vaikas gali negauti visų jam reikalingų medžiagų.
- Ledai: Kai kūdikiui sukanka vieneri metai, jam galima duoti palaižyti ledų. Vaikui tinkamų ledų (pieniškų, neriebių ir be priedų) tenka „su žiburiu“ paieškoti.
- Traškučiai ir riešutėliai: Vaikai mokosi iš suaugusių ir mėgdžioja jų elgesį. Jei tėvai vartoja traškučius ir kitus nesveikus užkandžius, vaikai darys tą patį.
- Gazuoti gėrimai: Jokie gazuoti gėrimai su angliarūgšte bet kokio amžiaus vaikams nerekomenduojami. Jiems turi būti siūloma paprasto negazuoto vandens.
"Sveikatai Palanki Vaiku Mityba" - lektorė Raminta Bogusiene
Namų sąlygomis gamintas maistas visuomet yra kokybiškesnis, jame daugiau šilumos ir meilės. Namuose teisingai gaminant maistą, vaikas išmoksta sveikos mitybos papročių.
Rusijos maisto embargas, nors ir sukėlė tam tikrų sunkumų, paskatino ieškoti alternatyvių sprendimų, tokių kaip maisto dalinimas labdarai, ir atkreipė dėmesį į sveikos mitybos svarbą, ypač vaikų tarpe.