Lavijos Šurnaitės požiūris į suaugusių moterų amžių ir pokyčius
Lavijos Šurnaitės požiūris į suaugusių moterų amžių ir pokyčius
„Man atrodo, kad atėjo toks laikas, kai galiu atversti kortas ir sakyti, ką iš tiesų galvoju“, - šypsosi žurnalistė, radijo laidų vedėja Lavija Šurnaitė.
Knygoje „Suaugusių moterų klubas“ nagrinėjami spąstai, į kuriuos pakliūvame amžėdamos, ir apžvelgiami protingi šio uždavinio sprendimo būdai, kuriuos sau pritaikyti galės daugelis moterų. Skaitytojų laukia šmaikšti kelionė ir įdomios mintys, kaip teigia knygos autorė. Klube laukiamos visos, kurios, sulaukusios keturiasdešimties ar penkiasdešimties, gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus. Laukiamos ir tos, kurios dar tik stovi prie didžiųjų pokyčių slenksčio, bet jau žino, kad jį teks peržengti.
Knyga gimė iš Lavijos asmeninių patirčių. „Tai ketvirtoji mano knyga, kurią rašau iš savo pastebėjimų, išgyvenimų ir atradimų. Temas, kuriomis gyvenu ir kvėpuoju, vėliau suguldau į puslapius“, - sako L. Šurnaitė.
„Argi ne keista, kad mes taip dažnai svarstome apie žmogaus amžių: įdomu, kiek jai metų, taip gerai atrodo? Matai, kaip suseno... Arba - na, jos amžiuje nieko stebėtino. Iš kur atsirado kokybinis matas - vertinti žmogų pagal metus? Ir kodėl jis tapo svarbiausiu kriterijumi, - svarsto Lavija ir prisipažįsta, jog tokių savęs pataršymų jai irgi buvo. Nagrinėji save veidrodyje, lygini su kitais, galvoji, ar atrodai bent kiek jauniau, nei esi iš tikrųjų. Pradedi manyti, kad būtent to iš tavęs tikisi aplinkiniai - jaunystės. Nors kitiems nusišvilpti, jie per akis turi savų rūpesčių, bet smegenyse paleidi apgadintą, vis toje pačioje vietoje stringančią plokštelę - jaunystė.“
Tačiau amžius - tik skaičiukas. Lavija atskleidžia savo patirtį: jei sulaukusi keturiasdešimties ji nebūtų turėjusi lūkesčio, kad niekas nesikeis, viskas būtų klojęsi sklandžiau ir paprasčiau. „Būdama trisdešimties vis neduodavau sau ramybės - nepakankamai liekna ir graži. Projektavau, kad sulaukusi keturiasdešimties turėsiu stipresnį, lieknesnį, sportiškesnį kūną. O kaip nutiko? Priaugau papildomų kilogramų! Galiu apsimesti, kad nežinau, kaip tai įvyko, nepastebėjau. Bet iš tiesų tiesiog ignoravau faktą, kad kūnas keisis, medžiagų apykaita lėtės, ir teks keisti savo įpročius, iš naujo ieškoti, kas tinka man dabar.“
Pirmuosius dvejus metus po 40-ojo gimtadienio ji prisipažįsta gyvenusi kaip anksčiau. „Graužiausi dėl priaugtų kilogramų ir kitų nenudžiuginusių pokyčių, bet ne nė piršto nepajudinau, kad tai pakeisčiau. Panirau į keistą troškimą ir iliuziją, kad kilogramai turi ištirpti savaime - toliau valgant nenaudingą maistą ir nesimankštinant. Kilogramai netirpo, tvirtai laikėsi savo pozicijų, o aš pykdavau ant viso pasaulio - juk jis man taip padarė. Prisidėjo ir fiziniai skausmai - galvos, skrandžio. Suriesta jų, kartais gulėdavau valandų valandas melsdama Dievo pagalbos, nes vaistai nepadėdavo. Išgyvenau depresijos epizodą, gėriau vaistus, konsultavausi su specialistais. Patyriau nerimo fragmentų“, - pasakoja knygos autorė.
Per tuos porą metų jos kūne prisikaupė tiek nemalonių dalykų, kad organizmas neatlaikė, vieną dieną pajuto tarsi trumpą sujungimą, lyg kažkas būtų stipriai papurtęs. „Supratau tiesiog pavargusi nuo priešinimosi sau, todėl patraukiau nagus nuo savo sudraskytos, sukruvintos sielos, pasidariau gražų manikiūrą ir sėdau rašyti knygos“, - šiandien pasakoja Lavija ir sako supratusi, kad keturiasdešimtmetį pasitiko daug veikdama, siekdama, dirbdama ir darydama, bet ne tiesiog būdama. Atsirado noras ir net azartas stebėti ir pažinti save iš naujo - ką dabar mėgsta, kokia yra, ir kuo ypatingas šis tarpsnis.
Lavija Šurnaitė - požiūris yra tavo supergalia
Radijo laida „Gyvenimo citrinos“ taip pat padėjo kitaip žvelgti į save, gyvenimo pokyčius, nepatogumus, nemalonumus, sveikatos nesklandumus. Iš kiekvieno pokalbio knygos autorė išsinešdavo nepaprastą susižavėjimą žmonėmis, kurie tiesiai žvelgia į jiems tekusius iššūkius ir mėgina su jais susidoroti. Susitikimai su įvairaus likimo žmonėmis budino ir stiprino sąmoningumą, savęs priėmimo kelią. „O kai prisiminiau primirštą humorą ir ironiją, keisti požiūrį pasidarė dar lengviau“, - šypsosi ir priduria, kad visuomenė kol kas ne iki galo teisinga amžėjantiems vyrams ir moterims.
„Ar kas kada nors turėjo priekaištų George Clooney`iui dėl jo žilumo (beje, gana ankstyvo). Maža to, jis patraukliai vadinamas „silver fox“. Lavija gerai žino, kad buvo laikas, kai televizijos pasaulio koridoriuose sklandė nerašyta taisyklė - televizoriaus ekrane pageidautina rodytis iki tam tikro amžiaus, šiukštu nepražiūrint meto, kai kamera nustos tave mylėti.
„Kameros nemeilė - tai matomos raukšlės ar raukšlelės, veido ovalo pasikeitimas, vystanti kaklo oda, apvalesnė figūra ir kiti amžėjimo požymiai, turėdavę likti eterio paraštėse, - pasakoja. - Mūsų dienomis eterį valdo brandžios moterys, asmenybės, kurioms ne tik per 40, joms daugiau nei 50, 60 ar net 70. Žiūriu į šias laidų vedėjas, ir mano širdis dainuoja, kaip ūgtelėjo mūsų visuomenė bei supratimas apie moteris kadre. Žiūrovių savivertė stiprėja, kai ekrane mato dirbančias įvairaus amžiaus moteris. Amžiaus ribos trinasi, jaunystė nebėra vienintelis svertas.“
„Nemėgink visiems patikti, negali visiems patikti“, - tokius žodžius ji norėtų ištarti sau, jei dabartinė Lavija sutiktų dvidešimtmetę. Dar pasakytų, kad dabartinei labai patinka rutina, ji mėgsta būti su žmonėmis, kurie yra svarbūs, ir nepaiso nuomonės tų, kurie jai nieko nereiškia. Ir kad šiandien leidžia skleistis laisvei, atranda save iš naujo, įgauna kitokių spalvų, naujų stiprybių. Visa tai lemia gerą savijautą ir, svarbiausia, - taiką su savimi.
Peržengusią 40 metų slenkstį, Laviją ėmė džiuginti dalykai, kurie anksčiau atrodė „babyčių“ reikalas. Atlikti „pasidaryk pats“ projektą namuose (pvz., atnaujinti pabodusią baldą). Daryti mankštą. Žiūrėti dokumentiką. Pramokti groti muzikiniu instrumentu. Išbandyti naujas makiažo (šukuosenų) versijas. Persodinti kambarinis augalus. Klausytis audioknygų. Eiti pasivaikščioti. Pasivažinėti dviračiu. Leistis į žygį. Kapstytis sode arba užsiauginti balkono darželį. Apsilankyti botanikos sode. Atrasti savo miesto garsias vietas. Vedžioti šunį. Šį sąrašą galima nuolat pildyti pagal savo svajones ir įsivaizdavimus.
