Švedijos darželių sistema: ugdymas per žaidimą ir gamtą
Švedijos darželių sistema: ugdymas per žaidimą ir gamtą
Švedijoje ikimokyklinio ugdymo sistema yra gerai vertinama dėl savo įtraukumo, dėmesio socialiniams įgūdžiams ir nuolatinio tobulėjimo.
Ikimokyklinio ugdymo struktūra ir formos
Švedijoje nėra mums įprastos darželio sąvokos. Tai ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose nėra įprastų užsiėmimų. Viena svarbiausių jų programų sąlygų - jokio tiesioginio mokymo. Švedijoje veikia trys pagrindinės darželių formos: valstybiniai darželiai, privatūs darželiai ir atviros grupės.
Valstybiniai darželiai yra savivaldybių įsteigtos ir finansuojamos įstaigos. Privatūs darželiai priklauso privatiems asmenims ar organizacijoms, tačiau taip pat gauna valstybinį finansavimą. Atviros grupės - tai darželiai, kuriuose tėvai gali palikti lopšelio amžiaus vaikus kelioms valandoms, kas palengvina adaptaciją prieš pradedant lankyti visos dienos darželį.
Švedijos švietimo sistemą sudaro ikimokyklinis ugdymas (1-6 m. vaikams) ir nuo 1998 m. savanoriškos vienmetės priešmokyklinio ugdymo klasės (6-7 m. vaikams). Tai yra dalis privalomo devynmečio pagrindinio ugdymo, apimančio ir kitas pakopas.
Finansavimas ir prieinamumas
Švedijoje mokslas visose pakopose, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, yra nemokamas tiek valstybinėms, tiek privačioms įstaigoms. Tėvai moka tik už užklasinę ir priešpamokinę veiklą, o mokestis priklauso nuo šeimos pajamų. Nustatytos maksimalios mokėjimo ribos, siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą visiems.
Patekti į darželį gali užtrukti, tačiau dažniausiai vaikas gauna vietą per 3 mėnesius, ypač Stokholme. Įstaigos patalpos dažnai įrengtos gyvenamųjų namų pirmame aukšte ir nėra panašios į tradicines, sterilias darželio erdves. Interjeras yra spalvingas, jaukus, su daug detalių, netgi varteliai vietoj durų, o ant sienų kabo vaikų šeimos nuotraukos.
Norint patekti į darželį, šeima prašymą turi parašyti, kai vaikui sukanka šeši mėnesiai. Prieš pradedant lankyti darželį, aplankoma šeima. Tris pirmas dienas vaikas gali būti su tėvais, o jei darželis nepatinka, per pirmuosius tris mėnesius šeima gali jį pakeisti. Maksimalus tėvų mokestis yra 1200 Švedijos kronų, tačiau jis gerokai mažėja, jei šeimos pajamos nedidelės.
Ugdymo metodai ir filosofija
Švedijos darželiuose didelis dėmesys skiriamas socializacijai, savarankiškumui ir praktiniams įgūdžiams. Ugdymo planas yra lankstus ir pritaikomas prie vaikų interesų. Pedagogai stebi vaikų veiklą ir koreguoja ugdymo procesą atsižvelgdami į jų susidomėjimą.
Vienas svarbiausių reikalavimų programoms - jokio tiesioginio mokymo. Užuot mokę dalykinius įgūdžius, pedagogai skatina vaikus pažinti raides, matematiką ir gamtos mokslus per žaidimus ir praktinę veiklą. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kiek pelytė turi kojyčių, akyčių, ausyčių.
Jauniausiųjų, 1-2 metų amžiaus vaikų grupėje paprastai būna 14 vaikų, su kuriais dirba trys pedagogai. Jiems skirtoje patalpoje kiekvienas darželinukas turi savo lėlę, imituojančią kūdikio formas. Šios lėlės yra pagrindinė veiklos ašis: vaikai jas migdo, eina su jomis į parduotuvę, gimnastikos salę ir pan. Taip, vadovaujami pedagogių, vaikai susipažįsta su suaugusiųjų pasauliu ir ugdo kalbinius įgūdžius.
Lėlių pagalba vaikai mokosi netgi pažinti savaitės dienas, naudodami specialią dėžutę su septyniomis išsitraukiančiomis skirtingomis lėlėmis. Pedagogės užsirašinėja garsus, kuriuos taria vaikai, ir vėliau juos pakabina ant sienos, kad matytų ir tėvai. Kai kuriuos garsų junginius bandoma susieti su reikšminiais žodžiais, taip sekama kalbėjimo įgūdžių tobulėjimu.
Kiekvienais metais vaikų grupė perkeliama į kitą patalpą, kad pasikeistų aplinka ir jie tobulėtų toliau. Pavyzdžiui, 3-4 metų vaikai turi kambarį, kuriame kalbasi apie jiems įdomius dalykus, susėdę ant grindų ant pagalvėlių. Pedagogės užrašinėja vaikų mintis ir jas kabina ant sienos tėvams. Vaikai tampa ir istorijų autoriais, ir veikėjais. Istorijos užrašomos ranka, kad vaikai susipažintų su šiuo rašymo būdu.
Darželiuose nėra labai daug tradicinių žaislų. Dauguma žaislų naudojami tam tikram tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, žaidžiamas laivas, kuriuo „plaukiama žvejoti“, skatinant aktyvų bendravimą. Taip pat yra namas, į kurį vaikas gali rinktis, kokius žmones ir daiktus pasiimti, taip vyksta socializacijos procesas.
3-4 metų vaikai, žaisdami su skaičių kortelėmis, išmoksta pažinti skaičius. Kai kuriems vaikams papildomai rašomi kiniški skaitmenų atitikmenys, kad vaikas galėtų palyginti ir atpažinti.
Valgymo grafikas yra lankstus. Vaikai valgo nedidelėmis grupelėmis, neturi savo vietos, o specialus meniu sudaromas alergiškiems vaikams, vegetarams ir vaikams iš šeimų, besilaikančių tam tikrų religinių priesakų maisto atžvilgiu. Darželio kieme auginamos nuosavos bulvės ir saulėgrąžos.
Viena iš darželio taisyklių - kasdien bet kokiu oru eiti į lauką, nebent tėvai prašytų vaiko nevesti. Kai oras netinkamas, vaikai laiką leidžia miške, kuris yra netoliese. Vaikams neretai leidžiama pasirinkti, kur jie norėtų būti - darželio žaidimų aikštelėje ar miške.
Įtraukusis ugdymas ir lyčių lygybė
Švedijos darželiuose didelis dėmesys skiriamas įtraukiajam ugdymui. Metodai, naudojami specialiųjų poreikių turintiems vaikams, yra taikomi visai grupei. Pavyzdžiui, garsą slopinančios ausinės, tvarkaraščiai ir sensorinės priemonės naudojamos visiems vaikams.
Siekiama, kad mergaitės ir berniukai žaistų kartu. 4,5-5,5 metų amžiaus vaikai turi patalpą, kurioje įrengta senovinė mokykla, kur jie žaidžia mokyklą. Taip pat yra parduotuvė, kurioje vaikai mokosi pirkti, rinktis daiktus, susigaudyti jų kainose, įgydami ūkio ekonomijos žinių.
Vaikų nemušimo įstatymas galioja ir darželiuose. Jei vaikas elgiasi agresyviai, jis yra atitraukiamas, su juo kalbamasi, aptariama situacija visoje grupėje. Pedagogai stengiasi rodyti teisingą bendravimo pavyzdį.
Darželyje vaikai, kiekvienas pagal savo amžių, supažindinami su lyties tapatybe. Siekiama diegti lyčių lygybės principus, maišant tradiciškai vyriškos ir moteriškos veiklos daiktus, kad berniukai ir mergaitės žaistų kartu.
Švedijos darželiuose siekiama panaikinti lyčių stereotipus. Vengiama kreiptis į vaikus pagal lytį, vietoj „mergaitės ir berniukai“ sakoma „draugai“ arba tiesiog vaikai kviečiami jų vardais. Visa veikla organizuojama taip, kad vaikai nesiskirstytų pagal lytį.
Nors visuomenėje tikimasi šiek tiek skirtingų dalykų iš berniukų ir mergaičių, Švedijos darželiuose diegiami lyčių lygybės principai. Nors yra tradicinių žaislų, skirtų mergaitėms arba berniukams, jie sudėliojami taip, kad nebūtų išskirti.
Pedagogų vaidmuo ir darbo sąlygos
Švedijoje norint dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, reikia turėti mokytojo arba ikimokyklinio mokytojo licenciją. Valstybė sudaro galimybę pedagogams nuolat tobulinti savo kompetenciją kursuose, kuriuos finansuoja valstybė.
Grupėse dirba vaikų prižiūrėtojai, kurie yra baigę specialius kursus, tačiau nėra pedagogai. Jie dirba kartu su mokytojais, bendradarbiaudami ir dalindamiesi atsakomybe už ugdymo procesą.
Darželių kolektyvas dažnai būna išimtinai moteriškas. Švedija susiduria su ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesijos prestižo ir atlyginimo problemomis, nors mokytis reikia tiek pat metų kaip ir mokytojams.
Skandinavija: „Miško darželiai“ – laukinis ugdymas • FRANCE 24 English
Lauko darželiai Švedijoje
Skandinavų kraštuose lauko darželiai yra labai populiarūs, net susidaro eilės norinčiųjų į juos patekti. Lauko darželis ar lauko grupė reiškia buvimą lauke visą laiką - lyja ar sninga, šalta ar šilta.
Vaikai lauko grupėse gyvena laisvai, jų namai - gamta. Jie žaidžia lauke, valgo lauke, ruošia patys maistą ant laužo. Mokosi skaičiuoti bei pažinti ir rašyti raides. Nėra nustatyta, kokiai lauko temperatūrai esant, vaikai jau turi būti patalpose - auklėtojai mato, kad to reikia, arba vaikų drabužiai būna šlapi.
Švedai įsitikinę, kad vėjas ir lietus nieko blogo nedaro, juk vaikai apsirengę neperšlampančiais ir neperpučiamais drabužiais, avint specialia avalyne. Vaikai lauke ir išsipurvina, ir sušlampa, tačiau dėl to niekas nepyksta.
Lauko darželių maistas paprastas, bet geras: verdamos sriubos, košės, kepama ant laužo žuvis, dešrelės, mėsa. Papietavę vaikai lauke miega pietų miegelio. Daugelis užmiega ir miega lauke, tada auklėtojai juos užkloja. Maži vaikai migdomi vežimėliuose lauke.
Laukas grūdina. Vaikai, būnantys ilgą laiką lauke, yra sveikesni, mažiau serga, gerai susiformuoja jų motorika. Tarp taip gyvenančių vaikų vyksta mažiau konfliktų, nes jie turi dideles erdves.
Švedijoje vaikai nuo mažų dienų pratinami būti savarankiški: patys apsirengti, susitvarkyti žaislus. Jiems suteikiama galimybė daug ką daryti patiems.
Iššūkiai ir tobulinimo kryptys
Nepaisant daugybės privalumų, Švedijos vaikų darželių sistema susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš didžiausių - kvalifikuotų auklėtojų trūkumas. Taip pat pastebimas ugdymo kokybės netolygumas, kurį lemia augantis privačių mokyklų skaičius.
Švedija nuolat ieško būdų, kaip tobulinti švietimo sistemą. Didelis dėmesys skiriamas patyčių prevencijai, vertybių ugdymui ir mokinių įtraukimui į mokyklos savivaldą.