Kūdikio galvoje atsiradęs minkštas guzelis gali sukelti nerimą tėvams. Nors dauguma atvejų yra nekenksmingi ir praeina savaime, svarbu žinoti galimas priežastis ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.

Guzas - tai dažna reakcija į traumą, atsirandanti dėl kraujo ar skysčių kaupimosi po oda po smūgio ar spaudimo. Tačiau guzas gali atsirasti ir be akivaizdžios traumos, dėl įvairių priežasčių.

Kefalohematoma: kraujo sankaupa po naujagimio galvos oda

Kefalohematoma yra patologija, kai tarp naujagimio galvos odos ir kaukolės (kaukolę dengiantis audinys dar vadinamas periostu) susiformuoja kraujo sankaupa. Pagrindinė kraujo sankaupos priežastis - sunkus natūralus gimdymas ir jo metu patiriamas spaudimas. Gimdymo metu naudojami specialūs prietaisai taip pat gali lemti trapių naujagimio galvos kraujagyslių trūkimą ir mėlynės atsiradimą. Kefalohematoma susiformuoja 2,5 proc. atvejų po sunkių, užsitęsusių gimdymų per makštį.

Medikai naujagimių kefalohematomas skirsto į kategorijas pagal tai, kada pasireiškia simptomai: ūminė ir lėtinė kefalohematoma.

Pagrindinės kefalohematomos priežastys:

• Gimdymo metu sukeltos galvos traumos. Taip pat sužalojimai gali atsirasti ir dėl to, kad kūdikio galva buvo prisispaudusi prie motinos dubens.
• Nėštumas yra daugiavaisis (moteris laukiasi dvynių, trynukų ir t. t.).
• Gimdymas per makštį - itin ilgas, užsitęsęs.
• Vaisius yra didesnio nei vidutinio svorio (ši būklė dar vadinama vaisiaus makrosomija) - sveria 4-5 kg ar net daugiau.

Jei gimdymo metu naujagimio galvos odai sukeliamas spaudimas, mažos kraujagyslės gali būti pažeidžiamos arba plyšti. Kraujas susikaupia po galvos oda, todėl dažniausiai pakaušyje susidaro minkštas iškilimas arba guzas. Laikui bėgant minkšta masė pradeda kietėti arba kalcifikuojasi.

Tipiniai simptomai ir galimos komplikacijos:

• Minkštas guzas ar iškilimas ant kūdikio galvos.
• Anemija (geležies trūkumas): Dėl kefalohematomos gali prasidėti anemija. Jei kefalohematoma yra stambesnė, tikimybė, kad prasidės vadinamoji mažakraujystė, yra dar didesnė.
• Kalkėjimas (kalcifikacija): Jei kefalohematoma tęsiasi ilgiau nei 5 sav., gali susidaryti sukietėjusių kaulų sąnašų. Tai gali daryti įtaką kaukolės formavimuisi. Nors ir retai, tačiau dėl sunkios kefalohematomos kalcifikacijos gali formuotis netinkamos formos kaukolė.
• Infekcijos: Kūdikiai, kuriems atsirado kefalohematoma, yra labiau linkę į infekcijas.
• Gelta: Kai po kūdikio organizmą iš kefalohematomos išnešiojamas kraujas, ilgainiui kraujyje gali padidėti bilirubino kiekis, o dėl to - ir prasidėti gelta.
• Kaukolės lūžiai: 1 iš 4 kūdikių, kuriam diagnozuota kefalohematoma, taip pat diagnozuojamas linijinis kaukolės lūžis. Ir nors dažnai tėvai dėl to nerimauja, tokio tipo lūžiai neišjudina kaukolės kaulų.

Tinkamai gydomi kūdikiai įprastai pasveiksta per kelis mėnesius. Gydoma kefalohematoma daugeliui naujagimių nesukelia didelių problemų.

Kiti minkšti guzeliai kūdikio galvoje: priežastys ir ypatumai

Minkštas, judrus ir neskausmingas guzelis gali būti įvairių priežasčių rezultatas. Dažniausiai toks guzelis atsiranda dėl limfmazgių patinimo, cistų ar gerybinių navikų.

Limfmazgių patinimas

Limfmazgių patinimas gali rodyti organizmo reakciją į infekciją, alergiją ar kitus dirgiklius. Vaikui padidėjo limfmazgiai. Tėvams tai sukelia daug jaudulio. Pirma mintis - gal tai dėl piktybinės ligos? Limfmazgio padidėjimas, medicinoje vadinamas limfadenopatija, - vienas dažniausių tėvams nerimą keliančių simptomų. Dažniausiai limfmazgiai padidėja dėl infekcinio proceso organizme, ir tik labai retai tai gali reikšti sunkesnį susirgimą. Tad užčiuopus guzelius savo vaiko poodyje tikrai nereikia panikuoti - limfmazgius galima užčiuopti net iki 57 proc.

Limfmazgiai yra normali imuninės sistemos dalis. Į mūsų kūną patekęs svetimkūnis sukelia imuninę reakciją ir suaktyvina limfinę sistemą. Limfmazgio padidėjimas, esant infekcijos simptomams, yra normalus, fiziologinis imuninės sistemos atsakas. Jei vaikui padidėjo limfmazgiai dėl bakterinės kilmės infekcijos, bus skirtas antibakterinis gydymas. Jei padidėjimo priežastis - virusinė infekcija, gydymas bus tik simptominis.

Limfmazgių vietos ir dydžiai:

• Čiuopiant vertinami pakaušio, užausiniai ir priekiniai, pažandikauliniai bei smakro, viršutiniai ir apatiniai kaklo, viršraktikauliniai ir poraktikauliniai, pažastų, kirkšnių, pakinklių limfmazgiai.
• Limfmazgiai - tai ovalo formos limfinio audinio darinukai. Jų yra beveik visame organizme, išskyrus smegenis, kaulus ir kaulų čiulpus, pėdas ir plaštakas.
• Dažnai limfmazgiai išsidėstę grupelėmis po 10-20. Tokios limfmazgių grupės vadinamos sritiniais limfmazgiais.
• Daugumos lokalizacijų limfmazgiai yra mažesni nei 1 cm skersmens. Kaklo limfmazgiai gali būti iki 1,0-1,5 (2) cm diametro. Pažastų - iki 1 cm diametro.

Cistos

Cista - tai uždaras kūno ertmės ar maišelio formos darinys, dažniausiai užpildytas skysčiu ar kita medžiaga. Cistos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant odą, vidaus organus, kaulus ir minkštuosius audinius. Jos gali būti labai mažos, vos pastebimos akimi, arba pakankamai didelės, kad sukeltų fizinį diskomfortą ir funkcinės veiklos sutrikimus.

Riebalinės cistos (ateromos) atsiranda tuomet, kai plaukų folikulė (odos angelė, iš kurios auga plaukas) blokuojama ir prisipildo balto į vašką panašaus turinio. Riebalinių cistų gali atsirasti visose kūno vietose, išskyrus delnus ir padus. Dažniausiai jos atsiranda galvos odoje, ant veido, kaklo ir stuomens. Riebalinė cista nekenksminga, bet patekus infekcijai, joje gali išsivystyti uždegimas ir jos vietoje atsiranda furunkulas (šunvotė, piktvotė). Infekcijos plitimui sustabdyti gali prireikti operacijos.

Epidermoidinė cista yra nepiktybinis darinys, susidaręs po oda. Tai dažniausiai pasitaikantis odos cistų tipas, paprastai užpildytas keratinu ir susidaro dėl odos porų užsikimšimo.

Dermoidinė cista yra įgimta cista, susidedanti iš odos elementų (plaukų, riebalų). Tai lėtai augantis poodinis mazgas, kuris atsiranda dėl vaisiaus vystymosi anomalijų.

Trichileminė cista tai keratinu užpildyta cista, susiformavusi iš išorinio plauko šaknies dangalo. Keratinas yra pagrindinis plaukų ir nagų struktūrinis baltymas. Šios cistos dažniausiai atsiranda galvos odoje, moterims kiek dažniau negu vyrams.

Folikulinės cistos odos ir poodinio audinio folikulinės cistos yra susijusios su žmogaus odos struktūra ir jos priedais, tokiais kaip plaukų folikulai. Šios cistos dažniausiai vystosi epidermyje, dermoje ir poodiniame audinyje. Plaukų folikulai yra odos struktūros, kurios gamina plaukus ir yra atsakingos už riebalų sekreciją. Cistos formuojasi, kai plaukų folikulai užsikemša, o riebalų sekrecija ir ląstelės kaupiasi, sukurdamos maišelį, užpildytą skysčiu arba pusle. Odos ir poodinio audinio folikulinės cistos yra gerybiniai dariniai, kurie gali būti neskausmingi ir dažnai nesukelia jokių simptomų. Tačiau, esant uždegimui arba infekcijai, cistos gali tapti skausmingos ir sukelti diskomfortą.

Folikulinės cistos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima plaukų folikulų užsikimšimą, kuris gali būti sukeltas per didelio riebalų gamybos, odos ląstelių perteklius arba infekcijos. Taip pat genetiniai veiksniai gali turėti įtakos cistų vystymuisi, kadangi kai kurie žmonės gali būti linkę į šių darinių formavimąsi.

Folikulinės cistos dažnai neturi simptomų ir yra atsitiktinai atrandamos. Diagnozuojamos atlikus fizinį tyrimą ir įvertinus paciento istoriją. Gydytojas gali atlikti vizualinį cistos įvertinimą, kad nustatytų jos dydį, formą ir vietą. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip ultragarso tyrimas, kad būtų galima geriau įvertinti cistos struktūrą ir aplinkinius audinius. Gydymo galimybės priklauso nuo cistos dydžio, simptomų ir komplikacijų. Jei cista nesukelia diskomforto, gydymas gali būti nereikalingas.

Gerybiniai navikai

Gerybiniai navikai, tokie kaip lipomos, taip pat gali būti minkšti ir judrūs. Lipomos tai iškilimai, sudaryti iš poodinio riebalinio audinio. Lipomos minkštos ir paslankios, atsiranda net vaikams, manoma, kad gali būti paveldimos. Lipomos gali atsirasti visur, bet dažniausiai - ant kaklo, nugaros, krūtinės, viršutinės stuomens dalies, ant rankų ir kojų.

Osteoma tai gerybinis kaulinis navikas, kuris gali atsirasti ant kaukolės. Apčiuopiamas gumbas dažniausiai išduoda, kad žmogui gali būti osteoma. Dažniausiai šie navikai be deformacijos kitų simptomų nesukelia. Tačiau kartais naviko dydis ar lokalizacija lemia ir kitų simptomų atsiradimą. Navikas gali būti skausmingas. Osteomos išsivystymo priežastys nėra iki galo aiškios. Kartais jos siejamos su traumomis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų tokie guzeliai nėra pavojingi, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei guzelis nepraeina arba keičiasi. Specialistai gali atlikti reikalingus tyrimus, kad nustatytų guzelio priežastį ir, jei reikia, paskirtų gydymą.

Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

• Skausmas: Ar guzas skausmingas prisilietus? Ar vaikas skundžiasi galvos skausmu?
• Patinimas: Ar guzas didėja? Ar aplinkinė oda paraudusi ar patinusi?
• Kiti simptomai: Ar vaikas karščiuoja? Ar yra pykinimas, vėmimas, mieguistumas, sumišimas, koordinacijos problemos ar regėjimo sutrikimai?
• Elgesio pokyčiai: Ar vaikas tapo irzlus, apatiškas ar neįprastai mieguistas?

Kada kreiptis į gydytoją dėl vaiko guzo ant galvos?

Tėvai dažnai sunerimsta pastebėję guzą vaiko galvoje. Nors dauguma atvejų yra nekenksmingi, svarbu žinoti, kokie simptomai turėtų būti laikomi rimtesniais:

• Jei guzas atsirado vaikui, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą.
• Po galvos traumos: Jei guzas atsirado po smūgio į galvą, ypač jei vaikas prarado sąmonę, net trumpam, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Guzas didėja: Jei guzas greitai didėja ar keičia formą.
• Kiti simptomai: Jei kartu su guzu pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, mieguistumas, sumišimas, koordinacijos problemos ar regėjimo sutrikimai.
• Skausmas: Jei guzas labai skausmingas arba jautrus prisilietus.
• Infekcijos požymiai: Jei aplink guzą yra paraudimas, patinimas, šiluma arba iš guzo teka pūliai.
• Neaiški priežastis: Jei guzo priežastis neaiški arba tėvai nerimauja dėl jo.

Stebėjimas 24-48 val. Ne visais atvejais reikalingi papildomi tyrimai. Dažnai gydytojui pakanka apžiūros, palpavimo ir išklausytų simptomų.

Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius kitus simptomus, kurie gali pasireikšti kartu su guzelio atsiradimu, tokius kaip karščiavimas, svorio kritimas ar nuovargis.

tags: #minkstas #guzelis #kudikio #galvoje

• Privalumai šilkinių drabužių kūdikiams
• Vaiko pasirinkimas gyvenamoje vietoje
• Aurelijus Veryga: gimimo data
• Tėvų ryšių palaikymas per šventes
• 7 mėnesių kūdikio lavinimas