Kaip darbdaviui organizuoti darbą švenčių ir ilgojo savaitgalio metu

Kaip darbdaviui organizuoti darbą švenčių ir ilgojo savaitgalio metu

Šventinis laikotarpis, nors ir kupinas šventinės nuotaikos ir laukimo, dažnai kelia iššūkių darbo organizavimui. Neretai darbdaviai prieš šventes susiduria su padidėjusiais pardavimais, užsakymais ar užklausomis, o darbuotojai su didesniu darbo krūviu, todėl tiek darbdaviai, tiek darbuotojai dažnu atveju laukia ne tik švenčių, tačiau ir galimybės pasiilginti šventes, pasiimant kelias papildomas laisvas dienas. Sausio 1-oji yra nedarbo diena, bet ketvirtadienis, o penktadienį reikia vėl atvykti į darbą. Kaip tinkamai organizuoti darbą, kai nedarbo dienos įsiterpia į darbo savaitę? Visgi šventinis laikotarpis, o jei dar jo metu pasitaiko ilgasis savaitgalis, yra ypatingas tuo, kad atostogų prašymus gali pateikti ne vienas, bet keli ar net keliolika darbuotojų vienu metu.

Vertėtų nepamiršti ir padidėjusio darbų srauto švenčių metu bei darbdavio interesų ir veiklos užtikrinimo.

Darbdavio ir darbuotojo interesų susikirtimas švenčių metu

Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas. Kaip akcentuoja VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė, teismų praktikoje aiškiai suformuluota, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų visgi priklauso darbuotojui. „Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali - tai turi būti daroma šalių sutarimu“, - pabrėžia specialistė.

Neretai šventiniu laikotarpiu darbdaviai taip pat nori kelioms dienoms sustabdyti veiklą ir nedirbti, tokiu atveju dažnai darbuotojų yra prašoma pasiimti kasmetines arba nemokamas atostogas. Tačiau pagal Darbo kodeksą tiek kasmetinės atostogos, tiek nemokamos atostogos paprastai yra suteikiamos darbuotojo prašymu ir esant darbuotojo valiai, todėl bendra taisyklė yra ta, kad darbdavys negali priversti darbuotojo pasiimti atostogas konkrečiu darbdavio nustatytu laiku, jeigu darbuotojas nesutinka (išskyrus kasmetinių atostogų eilės sudarymo atvejus).

Darbuotojų ir darbdavių interesų balansas

Atostogų organizavimas ir teisės aktai

Pirma, darbdavys vidiniuose teisės aktuose, pvz., vidinėse darbo tvarkos taisyklėse, turi aiškiai apsibrėžti, ką daryti tokiais atvejais, kai darbuotojai prašo kasmetinių ar nemokamų atostogų, o darbdavys negali jų suteikti dėl objektyvių priežasčių. Antra, svarbu nepamiršti, kad tam tikros kategorijos darbuotojams tiek kasmetinės atostogos, tiek nemokamos atostogos privalo būti suteikiamos, esant tos kategorijos darbuotojų prašymui. Tokios darbuotojų kategorijos yra nurodytos Darbo kodekse. Pvz., kasmetinės atostogos privalo būti suteikiamos nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų kitais Darbo kodekso 128 str. 5 d. nurodytais atvejais. Darbdavys nemokamas atostogas privalo suteikti Darbo kodekso 137 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Atsižvelgdami į tai, paaiškiname, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.

Darbo kodekso 122 straipsnio 3 punkto paaiškinimas

Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka

Kasmetinės atostogos - viena svarbiausių darbuotojo garantijų, tačiau jų suteikimas ir apskaita vis dar kelia iššūkių ne vienai darbovietei. Pagal Darbo kodeksą, kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Darbo kodekse taip pat numatyta, jog darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, ir darbuotojams su negalia suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteikiamos 5 savaičių trukmės kasmetinės atostogos.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (t. y. išmokami atostoginiai). Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos darbuotojui dalimis, tačiau bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.

Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal darbuotojo prašymą, suderintą su darbdaviu. Gali būti, kad darbuotojų kasmetinių atostogų laikotarpis nustatomas pagal iš anksto nustatytą, su darbuotojais suderintą ir darbdavio sprendimu patvirtintą kasmetinių atostogų suteikimo eilę (grafiką). Tokiais atvejais darbuotojo atskiras prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo nereikalingas. Tačiau nurodytais atvejais, esant darbuotojo prašymui dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, darbdavys turi teisę tai padaryti. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos.

Kasmetinių atostogų trukmė pagal darbo dienų skaičių savaitėje

Pagal Darbo kodeksą, už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra numatytos ir išimtys tam tikroms kategorijų darbuotojų. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jeigu yra darbuotojo prašymas, atostoginiai gali būti sumokami kartu su darbo užmokesčiu. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.

Pastebėtina, kad jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus. Tačiau, kartu pažymėtina, kad darbuotojai teisę pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) praranda praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęstas.

Darbo užmokestis už viršvalandžius ir darbą švenčių dienomis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai už įgytą kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą, premijos už atliktą darbą, premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.

Kaip Darbo kodeksas apibrėžia darbo užmokestį?

Nėščių darbuotojų ir darbuotojų auginančių vaikus teisės

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (LR DK) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostoms. Ši garantija galioja, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojai nustatytas išbandymo terminas. Svarbu pabrėžti, kad ši apsauga pradedama taikyti tik nuo tada, kai darbdavys gauna medicinos pažymą, patvirtinančią nėštumą. Tačiau, darbuotojos nėštumo faktas yra patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.

Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta, kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. LR DL 132 str. įtvirtintos garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus. Ši teisės norma taikoma ir neterminuotoms sutartims ir terminuotoms sutartims. Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent šios nevienodos sąlygos yra objektyviai pagrįstos.

Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys privalo imtis tam tikrų veiksmų: įvertinti galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai (DK 278 str.). Jei yra pavojingų ar kenksmingų veiksnių, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jei pakeitus darbo sąlygas neįmanoma pašalinti neigiamo poveikio, darbdavys privalo perkelti darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jei nėra galimybės perkelti nėščią darbuotoją į kitą darbą, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis. Darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms. Draudžiama jas skirti dirbti viršvalandžius, švenčių ir poilsio dienomis, naktį bei siųsti į komandiruotes be jų sutikimo.

Moterims suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (70 kalendorinių dienų komplikuoto gimdymo atveju arba gimus daugiau nei vienam vaikui) nėštumo ir gimdymo atostogų. Nėštumo ir gimdymo atostogos yra įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos. Vyrui gali būti suteikiamos tėvystės atostogos iki vaikui sukaks vienas mėnesis.

Atostogų tipas Trukmė Papildomai
Kasmetinės Ne mažiau 20 d. d. (5 d. savaitė) Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 m., arba darbuotojams su negalia - 25 d. d.
Nėštumo ir gimdymo 70 d. d. iki gimdymo, 56 d. d. po gimdymo 14 d. d. po gimdymo, jei nesinaudojama nėštumo ir gimdymo atostogomis
Tėvystės 30 kalendorinių dienų Galimybė išnaudoti iki vaiko 1 metų
Vaiko priežiūros Iki vaiko 3 metų Galimybė imti dalimis, pakaitomis

Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius).

Vaiko priežiūros atostogų schematinis pavaizdavimas

tags: #motinystes #atostogos #darbdavys #nepranesa