Naujagimio kvėpavimas ir jo reikšmė
Naujagimio kvėpavimas ir jo reikšmė
Naujagimio kvėpavimas yra vienas iš svarbiausių gyvybės požymių, rodantis, kad mažylis sėkmingai prisitaiko prie naujo pasaulio. Nuo pat pirmojo įkvėpimo kūdikio gyvybė tampa savarankiška. Tačiau kartais naujagimio kvėpavimas gali kelti susirūpinimą tėvams ir medikams.
Naujagimio kvėpavimo ypatumai
Sveiki, išnešioti naujagimiai pradeda kvėpuoti vos gimę, dažniausiai pirmąją savo gyvenimo minutę. Pirmasis riksmas - tai savarankiško gyvenimo pradžia ir geros sveikatos požymis. Ne tik gimdymą priimantys medikai, bet ir gimdyvė, jos vyras laukia akimirkos, kada iš naujagimio krūtinės prasiverš riksmas. Jei jo neišgirstame, sunerimstame, kad kažkas negerai. Pirmą kartą vaikas surinka ne dėl to, kad patekęs į naują aplinką jaučia skausmą. Jis pradeda klykti turėdamas akivaizdų tikslą - tai padeda išsiskleisti jo subliūškusiems plaučiams. Gilus įkvėpimas ir riksmas iš visų jėgų būna šaižus, spiegiantis, veriantis širdį. Ką tik gimusio vaiko plaučiuose esančios alveolės turi susikaupusio vaisiaus skysčio, kuriame jis plaukiojo bręsdamas motinos įsčiose. Vaikas turi išsivaduoti iš skysčio, kurį pakeičia oras. Tai įmanoma tik giliai įkvėpus ir iš visų jėgų surikus. Tai rodo, kad kūdikis sugeba kvėpuoti.
Naujagimiai kvėpuoja itin tankiai. Taip yra todėl, kad jų medžiagų apykaita labai greita ir organizmui reikia daug deguonies. Kūdikiai iki 3 mėn. gali įkvėpti 30-60 kartų per minutę. Palyginimui, suaugęs žmogus įkvepia net kelis kartus mažiau - iki 12-20 k./min. 6 mėn. kūdikis kvėpuoja nebe taip tankiai - 35-40 k./min., o 1 m. Naujagimių ir kūdikių kvėpavimą reguliuoja pailgosiose smegenyse esantis kvėpavimo centras.
Naujagimių susilaukusios mamos itin dažnai sėdi prie lovytės ir stebi, ar mažyliai kvėpuoja, bijo juos palikti miegoti vienus, ypač naktį.
Apnėja: kvėpavimo pauzės naujagimiams
Naujagimiams, kūdikiams būdingi ir trumpi kvėpavimo sustojimai. Jie vadinami apnėja. Apnėja - tai ilgesnė nei 15-20 sek. kvėpavimo pauzė. Jei naujagimis išnešiotas, apnėja laikoma 15 sek. Kai kuriuose šaltiniuose apnėja įprasta vadinti bet kokios trukmės kvėpavimo pauzes, tačiau toks apibūdinimas nėra tikslus. Trumpam nustoti kvėpuoti gali net ir visiškai sveiki kūdikiai, tačiau pauzės negali tęstis ilgiau nei 12-15 sek. Jei kvėpavimas nutrūksta ir vėl atsinaujina naujagimiui miegant, ši patologija vadinama miego apnėja. Jei smegenys ilgesnį laiką neaprūpinamos deguonimi, gresia labai rimtos komplikacijos.
Kartais tėvams sunku pastebėti, kad naujagimis nustojo kvėpuoti. Jei ir po minėtųjų priemonių kūdikis nepradėjo kvėpuoti, galiausiai reikės daryti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją pagalbą. Mažylių kvėpavimui kontroliuoti skirtos specialios mobiliosios auklės su kvėpavimo stebėjimo funkcija, taip pat jau ir Lietuvos rinkoje galima įsigyti specialių kvėpavimo monitorių. Kvėpavimo monitorius - kompaktiškas prietaisas, kuris gali būti segamas prie sauskelnių. Prietaisas fiksuoja kūdikio kvėpavimą ir įspėja, jei kūdikis įkvepia mažiau nei 8 kartus per minutę, suvibruoja ir pažadina kūdikį, jei jis nekvėpuoja 15 sek. ir skleidžia stiprų garsinį signalą kūdikiui nekvėpuojant 20 sek. Jei apnėja kartojasi, gydytojas gali skirti medikamentų.
Kūdikio verksmas ir jo reikšmė
Gimęs silpnas, pridusęs ar neišnešiotas naujagimis nepravirksta. Viena dažniausių neverkimo priežasčių - kvėpavimo sutrikimai, rodantys, kad naujagimis nesugeba laiku išsivaduoti iš plaučius pripildžiusių skysčių. Tokį mažylį reikia kuo greičiau pradėti gaivinti.
Iš kūdikio balso tonų ir garso stiprumo motina gali suprasti, ko jam trūksta. Tai lemia stiprus biologinis ryšys. Pasiūlius motinos krūtį vaikas nurimsta, nes praalkus didžiausias malonumas - valgyti ir miegoti. Verkdamas vaikas stengiasi bendrauti. Jis gali niurzgėti, nes taip nori atkreipti į save dėmesį. Kai būna prisišlapinęs ar pasituštinęs, odą ima dirginti drėgnos sauskelnės, jis gali rimtai paleisti gerklę. Kol kūdikis nepradeda čiauškėti ir kalbėti, vienintelė jo saviraiška - verksmas, nes tik taip jis gali prisišaukti savo motiną ar tėvą. Ilgainiui vaikas išmoksta verksmu naudotis.
Jei skauda pilvą, kamuoja diegliai, pučia vidurius, sklinda šaižūs, veriantis garsai. Stengdamasis atkreipti į save dėmesį kūdikis ima kūkčioti ar knirksėti. „Esu įsitikinęs, kad geriausiai naujagimio verksmą supranta jo mama. Verksmas - lyg signalinė sistema, padedanti suprasti, ko nori mažylis. Galbūt nubudęs naktį jis praalko? Jei taip, pavalgęs tuoj nurimsta ir užmiega. Kai naujagimis verkia dusdamas ir ilgai nenurimsta maitinamas, sūpuojamas, nešiojamas ant rankų, reikia ieškoti ligos priežasties“, - įspėjo medikas.
Jį labiau sugraudina ne verksmas, o naujagimio vangumas, glebumas, silpnumas, stenėjimas, kai būna sunku jį pažadinti. Tai rodo, kad kūdikis nebeturi jėgų. Jei naujagimis verkia ilgai, tarsi būtų ištiktas priepuolio, didžiausia klaida skirti raminamųjų ar skausmą malšinančių vaistų. Tėvams nereikėtų įsijausti į gydytojo vaidmenį ir duoti kūdikiui vaistų, nebent tai būtų traukuliai, kuriuos reikia malšinti. Patys traukuliai taip pat nėra liga - tik ženklas. Verksmas gali būti ir įspėjimas apie kokį nors negalavimą. Yra daug verksmo priežasčių. Naujagimis jautrus skausmui, ir jį būtina malšinti.
Teisiniai ir etiniai aspektai: negimusio vaiko statusas
Mokslinėje monografijoje „Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo“ prof. Andrius Narbekovas rašo: „Pradėtas, bet dar negimęs vaikas (embrionas bei vaisius) ir jau gimęs skirtingai vertinami ne tik moralės, bet ir teisės požiūriu. Embrionas ir vaisius beveik neturi teisių, o gimusysis tampa piliečiu su visomis jam priklausančiomis teisėmis. Taip nutinka todėl, kad teises turi tik asmenys“. Tuo tarpu Jonas Juškevičius pastebi, kad Lietuvoje negimusio vaikelio teisinis statusas, kaip ir didžiojoje daugumoje Europos šalių, nėra apibrėžtas. Negimusysis neturi fizinio asmens statuso. Tai reiškia, kad vaikelis iki gimimo yra laikomas motinos dalimi, kuri turi potencialą tapti asmeniu. Tuo tarpu bent vienąkart savarankiškai įkvėpęs vaikelis tampa fiziniu asmeniu, visateisiu piliečiu.
Dėl to gali kilti įvairių problemų. Pavyzdžiui, jeigu būsima motina prasitaria ketinanti vos gimusį vaikelį palikti gyvybės langelyje, pagalbą teikiančios organizacijos neturi teisės jos lankyti ar siūlyti pagalbą, galinčią išspręsti problemas, dėl kurių moteris nenori pasilikti kūdikio. Tačiau organizacijos gali savo veiklą pradėti jau vaikeliui gimus - tapus asmeniu. Tiesa, tokiose situacijose tokia pagalba gali būti jau vėlyva.
Kaip pažymi prof. A. Narbekovas, siekis „atskirti žmogaus biologinę gyvybę nuo žmogaus kaip asmens gyvybės yra labai grėsmingas. Nes tie žmonės, kurie dar nėra asmenys, […] ir tie, kurie dėl įvairiausių priežasčių jau nebėra asmenys (komos būsenos, nuolatinės nesąmoningumo būsenos, psichikos ligoniai), atsiduria pavojuje, nes neturi asmeniui būdingų teisių, taigi ir teisės į gyvybę. Kad žmogus būtų laikomas asmeniu, jis neva turi atitikti tam tikrus reikalavimus: suvokti save, būti savarankiškas, gebėti mąstyti ir planuoti, gebėti orientuotis aplinkoje ir laike, gebėti komunikuoti su kitais, užmegzti tarpusavio santykius ir pan. Suprantama, kad embrionas ir vaisius šių reikalavimų neatitinka, todėl jie vadinami tik potencialiais asmenimis. Taigi ir potencialiais teisių turėtojais. Taigi pagrindinė problema, kad ne visi žmonės laikytini asmenimis ir ne visų žmonių gyvybė yra vertinama kaip vienodai vertinga. Tuo tarpu, kaip kad ir buvo galima suprasti susipažinus su straipsnio pradžioje pateikta situacija, net ir 8 ar 9 mėnesius išnešiotas vaikelis nėra laikytinas asmeniu, jeigu nespėjo savarankiškai įkvėpti.
Mirusiųjų išdavimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje reglamentuoja konkreti procedūra, tačiau kūnelio atidavimas panaudotoje batų dėžėje su iš tolo į akis krentančiu prekės ženklu joje nėra numatytas. Taigi ar tai - įprasta „neoficiali“ praktika, ar vienąkart dėl aplaidumo pasitaikęs atvejis? To paties pasiteiravau ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus.
Tėvų patirtys ir pagalba
„Kadangi konsultuoju nemažai moterų, patyrusių persileidimą arba kūdikio netektį, esu girdėjusi labai daug pasidalinimų, su kuo jos susiduria ligoninėse ir kaip tai išgyvena. Netektis ištinka netikėtai ir dažniausiai pirmą kartą gyvenime, todėl poras ištinka šokas. Žmonės dalinasi nežinantys, ką tokiu atveju daryti ir kur kreiptis. Lietuvoje trūksta gairių, algoritmo, kaip personalas turėtų veikti įvykus tokiai nelaimei. Šiuo metu nėra aišku, ką darbuotojai turėtų daryti. Atrodo, kad kiekvienas elgiasi taip, kaip išmano. Tai reiškia, kad įvykus nelaimei šeima yra priklausoma nuo to, kas tuo metu dirba, kokias pažiūras ir supratimą turi. Taip pat šeimoms nesuteikiama ir visa reikalinga informacija, nes, kaip susidarau įspūdį iš to, ką pasakoja moterys, į vaikelio netektį iki gimimo dažnu atveju nežiūrima rimtai. Nors netektį poros išgyvena skirtingai, tačiau vaikelio netektis iki gimimo taip pat gali būti lygiai tokia pat skausminga kaip ir bet kurios kitos netekties atveju, išgyvenamas didžiulis skausmas, sielvartas. Galbūt medikai su tokiomis situacijomis susidurdami nebe pirmą kartą negali jos kaskart išgyventi taip pat jautriai, tačiau empatija - vis vien reikalinga. Mano konsultuojamoms moterims tenka susidurti su situacijomis, kai po netekties yra sakoma - nieko tokio, tai nedidelis nėštumas, jūs esate jauni, dar susilauksite vaikelio. Net jeigu po pradėto tarnybinio patikrinimo paaiškės, kad tai - vienąkart pasitaikęs atvejis, apie tai verta kalbėti. Moteris skatinu netylėti, nes pasidalinimas gali būti pradžia pokyčiams: tam, kad visuomenė atkreiptų dėmesį į šių problemų svarbą ir panašios situacijos nebesikartotų. Krizinio nėštumo centras nemokamai teikia pagalbą moterims, šeimoms ar poroms, išgyvenančioms krizę dėl įvykusio persileidimo arba netekus gimusio kūdikio. Siekiame, kad visi, susiduriantys su tokia ar panašia patirtimi, laiku gautų psichologinę pagalbą. Taigi galima viltis, kad poros drąsa prabilti bus postūmis atkreipti dėmesį bei dar kartą persvarstyti tai, kas galbūt buvo užmiršta: kodėl viena gyvybė yra ir gali būti vertingesnė už kitą? Ko imtis, kad visų žmonių be išimties gyvybė būtų pripažinta esanti vertinga?
Kūdikio kambario paruošimas
Sutvarkyti kambarį kūdikiui - viena gražiausių būsimų tėvelių užduočių. Tačiau, ypač su pirmu vaiku, tai taip pat ir didelis pokytis, kupinas klausimų. Vaikų kambariui rinkitės baldus iš natūralių medžiagų. Sutelkite dėmesį į praktiškumą: rinkite baldus ir aksesuarus, pagamintus iš patvarių medžiagų ir su plaunamais paviršiais. Svarbiausia yra minimalizmas: neperpildykite kambario nereikalinga įranga. Pagalvokite apie brolius ir seseris: jei jau turite vyresnį vaiką, kambaryje sukurkite vietos ir jam. Žaidimų kampelis yra būtinas: pasirūpinkite žaidimų zona, kurioje žaislų būtų net mažiems vaikams. Apsaugokite erdvę: įsitikinkite, kad kambarys yra saugus - uždenkite stalčius, išimkite pavojingus daiktus ir rinkitės stabilius baldus, kurie negali pakenkti kūdikiui. Jei jūsų kūdikis miega lovoje su jumis, taip pat apsvarstykite galimybę įsigyti lovos turėklą.
Niekada nestatykite lovelės po langu. Įsitikinkite, kad kambarys yra saugus. Lovelę statykite taip, kad ji nebūtų šalia lango ar šildytuvo dėl temperatūros svyravimų. Taip pat patikrinkite, ar gatvių lempų šviesa naktį nepatenka į lovelę. Apšvietimas: jums patiks pritemdyta šviesa, ypač naktinio maitinimo ir vystyklų keitimo metu. Nepamirškite, kad kūdikiams ir mažiems vaikams skirtose lovelėse įprastų pagalvių nėra. Maži kūdikiai negali išlaikyti galvos, todėl jiems kyla pavojus uždusti. Vaikiškų baldų dažai turi būti nekenksmingi sveikatai. Vaikiška lovytė turi turėti praktiškas reguliuojamo aukščio groteles. Ant vystymo stalo daug vietos visiems jūsų vystymo, maudymosi ir besikeičiantiems poreikiams. Mažiems butams labiau tiks sulankstomas staliukas arba atskiras vystymo kilimėlis.
Be lovelės ir vystymo stalo nepamirškite spintos ar komodos kūdikių drabužiams, patalynei, sauskelnėms ar pirmiesiems žaislams. Pagalvokite ir apie tai, kad nors dabar jums užtenka kelių stalčių iš komodos, vėliau tikrai pravers daugiau vietos. Įvairių audinių arba pinti žaislų krepšeliai arba vaikų daiktadėžės. Išsirinkite baldus, kurie augs kartu su kūdikiu.
Ankstyvame amžiuje vaikai mokosi per sensorinį suvokimą. Įsitikinkite, kad kūdikio kambaryje yra įvairių dirgiklių regėjimui, lytėjimui, klausai ir uoslei. Spalvingi žaislai, skirtingos audinių tekstūros ir saugūs objektai, kuriuos vaikai gali tyrinėti, yra puikus būdas skatinti jų vystymąsi. Karuselė virš lovelės: naujagimis ryškiai mato maždaug 20-25 cm nuo nosies, todėl karusele susidomės tik po 2 mėnesių. Barškučiai ir kramtukai: pirmieji žaislai, kurie palaipsniui augs kartu su kūdikiu. Kramtukai pravers dygstant dantukams. Sūpynės: baterijomis įkraunamos arba elektrinės sūpynės taip pat siūlo įvairių tipų vibracijas arba melodijas ir garsus. Vaikiški kilimai sugeria smūgius ir tarnauja kaip šilumos izoliacija. Pasirūpinkite, kad kambarys būtų tvarkingas su žaislų krepšeliais ar laikymo dėžėmis. Žaidimų antklodės padeda lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką bei pojūčius.
Naujagimiams rinkitės paprastą vaikų kambario piešinį. Sienos turi būti vienspalvės. Tinka pastelinės spalvos. Tiek mergaitei, tiek berniukui jos turi raminamąjį poveikį. Svarbiausia, kad aplinka neblaškytų dėmesio. Jau vaikystėje kambarį galite pagyvinti tapetais, lipdukais ar kontrastingomis spalvomis. Palaukite šiek tiek ilgiau su paveikslais ir sienų dekoracijomis. Mažas kūdikis neatpažįsta, kas yra paveikslas ar sienų puošmena, o kas ne. Pastelinė violetinė - švelni ir erdvi, tinka mergaičių ir berniukų kambariams. Smėlio spalva suteiks kambariui šilumos ir jaukumo. Pilka spalva erdvei suteikia šiuolaikiškumo.
Prižiūrėdami kūdikį daug laiko skiriate jam. Patogi žindymo kėdė, žindymo pagalvė, mažas staliukas reikmenims laikyti ar net maža lova, kurioje galėsite pailsėti naktį, gali labai praversti. Nepamirškite mėgaukitės kiekviena akimirka su savo kūdikiu. Vaikai greitai auga, todėl svarbu, kad kambarys būtų lankstus ir galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių. Apsvarstykite baldus, kuriuos galima lengvai modifikuoti arba pakeisti. Pavyzdžiui, lovytė, kurią galima transformuoti į vaikišką lovą, arba spintelės su reguliuojamomis lentynomis. Investicijos į kokybiškus ir universalius baldus ateityje tikrai atsipirks.
| Elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Baldai | Stabilūs, be aštrių briaunų, pritvirtinti prie sienos. |
| Elektros lizdai | Apsaugoti kištukais, laidai saugiai paslėpti. |
| Langai | Apsauginės spynos. |
| Durys | Užtrenkiamos durys, apsaugančios nuo savaiminio užsidarymo. |
| Žaislai | Be smulkių dalių, pagaminti iš netoksiškų medžiagų. |
| Laikymo dėžės | Neturėtų kelti pavojaus susižeisti. |
| Apšvietimas | Saugus apšvietimas, įskaitant LED lemputes. |
tags: #naujagimio #gimimas #ikvepimas