Burnos sveikatos priežiūra nėštumo metu ir vaikams: patarimai, ligos ir gydymas
Burnos sveikatos priežiūra nėštumo metu ir vaikams: patarimai, ligos ir gydymas
Nėštumo metu organizme vyksta įvairūs fiziologiniai ir hormoniniai pokyčiai, kurie neaplenkia ir burnos ertmės. Pasirūpinti burnos ertmės sveikata yra labai svarbu, nes negydomos problemos gali turėti įtakos tiek nėščiosios, tiek vaiko sveikatai. Tad kokios yra burnos priežiūros rekomendacijos nėštumo metu? Ką reikėtų žinoti apie galimas nėščiųjų dantų ir dantenų ligas? Kaip turėtų atrodyti kasdienė nėščiosios dantų priežiūra?
Pagrindiniai burnos ertmės priežiūros principai išlieka tie patys: valyti dantis du kartus per dieną, naudoti pastą su fluoru, nepamiršti tarpdančių ir liežuvio higienos. Dėl burnos skalavimo skysčių naudojimo pasikonsultuoti su odontologu: jis įvertins burnos ertmės būklę ir patars, kaip dažnai ir kiek ilgai juos naudoti.
Reikia nepamiršti, kad dėl hormonų disbalanso, pakitusio pH burnoje, polinkio į saldų maistą bei dažną užkandžiavimą, nėščiosios rizikuoja susirgti dantų ėduonimi ir uždegimus skatinančiomis dantenų ligomis. Be to, nėštumo pradžioje gali varginti pykinimas ir vėmimas, o paskutiniame trimestre, vaisiui spaudžiant motinos vidaus organus, ir refliuksas, todėl į burną gali patekti skrandžio rūgščių, kurių ilgalaikis poveikis yra dantų emalio erozija.
Pasitaiko, kad dėl padidėjusio jautrumo kvapams nėščiosios gali pykinti dantų pasta, pykinimą gali sukelti krūminių dantų valymas. Jei nėra būtinybės, odontologines procedūras rekomenduojame atidėti antrajam ir trečiajam nėštumo trimestrui. Kviečiame pasirodyti pirmojo nėštumo trimestro metu, kad odontologas galėtų įvertinti burnos ertmės būklę ir suplanuoti apsilankymus.
Jei reikės gydymo, jis bus paskirtas antrojo trimestro pradžioje ar saugiausiu motinai bei vaisiui laiku ir neuždelsiant iki trečiojo nėštumo trimestro. Žinoma, geriausia yra iki pastojant susitvarkyti dantis. Bet, suprantama, ne viską gyvenime suplanuosi.
Dažniausios nėščiųjų burnos ertmės ligos
Dažniausiai pasitaikančios nėščiųjų burnos ertmės ligos yra dantų ėduonis ir gingivitas. Gingivitą išduoda paraudusios, paburkusios dantenos, valantis dantis pasireiškiantis kraujavimas. Gingivitą nėštumo metu gydyti yra saugu. Tiesa, paraudusios dantenos ne visada gali reikšti pirmuosius rimtos ligos simptomus - dantenos parausti gali ir dėl nekokybiškai išvalomų dantų.
Daugeliui moterų puikiai žinoma, kad dantys nėštumo metu gali būti pažeisti. Tuo tarpu, apie periodonto ligas retai kada susimąsto, nes šias būkles dažniausiai priskiria vyresnio amžiaus žmonėms. Atvirkščiai - nėštumo metu būtina žinoti apie periodonto ligas dėl to, kad jos pasireiškia virš 90 proc. atvejų.
Norint suprasti, kas tai yra periodonto liga, pirmiausia reikėtų įsivaizduoti dantį, kurio šaknys laikosi kaule, o šias dvi struktūras (danties šaknį ir kaulą) sieja įvairūs periodonto audiniai: dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas. Kai burna prižiūrima tinkamai - kokybiškai pašalinamos dantų apnašos, dažniausiai periodonto audiniai sveiki ir kiekviena moteris, pažiūrėjusi į savo burną, gali pastebėti rausvas, prigludusias prie danties dantenas, kurios nelinkusios kraujuoti vos palietus ir visiškai neskauda.
Daugeliui pacientų žinomas terminas - dantenų uždegimas, tačiau ne visi pacientai atkreipia dėmesį į jam būdingus simptomus - dantenų paraudimą, paburkimą ir kraujavimą, kurie ir yra pirmieji ženklai, skatinantys apsilankyti pas gydytoją, galintį padėti išsiaiškinti, kodėl tokia būklė išsivystė. Kai kada, tai gali būti pirmieji nėštumo požymiai ir kad jūsų dantų valymo technika nėra teisinga ar pritrūkstate jai laiko bei motyvacijos, o gal tai simptomai, kad būtina koreguoti ar keisti dantų „plombas“, protezus. Žinokite, kad laiku pašalinus gingivito priežastis, dantenos gali pilnai pasveikti.
Periodontitas. Dantenų uždegimas (gingivitas) yra grįžtama liga ir, laiku pradėjus gydymą, galima vėl džiaugtis sveikomis dantenomis, tačiau, nepradėjus geriau valyti dantų ir masažuoti dantenų, dantenų uždegimas progresuoja ir pereina į sunkesnę ligą - periodontitą, visuomenėje dažnai žinomą „paradontozės“ pavadinimu. Tuomet nyksta dantį laikančios struktūros, formuojasi gilios kišenės tarp danties ir jį laikančių audinių, ilgainiui formuojasi didesni tarpai tarp dantų, dantys pradeda „klibėti“, o vėliau iškrenta. Liūdna, kad pacientai kreipiasi jau su pažengusios ligos simptomais: kraujuojančiomis valant dantis dantenomis, „klibančiais“ dantimis, pūliavimu iš dantenų vagelės, lyg vėduokle bepradedančiais skleistis dantimis.
Kalbant apie periodonto ligų kilmę, reikia pabrėžti, kad pagrindinė priežastis yra dantų apnašas - gelsvos ar gelsvai-žalsvos sankaupos ant dantų paviršių. Tai reiškia, kad jį du kartus per dieną nuo visų dantų ir dantenų, taip pat nuo liežuvio reikia nuvalyti. Rekomenduojama ir reguliariai atlikti profesionalias burnos higienos procedūras, kurių metu pašalinamos susikaupusios mineralizuotos dantų apnašos - „dantų akmenys“, tai ypač svarbu nėštumo metu.
Beje, atlikti profesionalią burnos higieną rekomenduojama 2-o nėštumo semestro metu (trečia, ketvirtą, penktą nėštumo mėnesį). Gydytis antrąjį nėštumo semestrą yra saugu tiek besilaukiančiai moteriai, tiek vaisiui. Nėštumo metu jau nuo trečiosios nėštumo savaitės stebimas dantenų atsakas į dirginančius veiksnius (minkštąjį dantų apnašą, dantų akmenis, kabančias plombas ir dantų vainikus). Jos gali parausti, paburkti, dažnas neįprastas kraujavimas iš dantenų.
Kuo daugiau dantenos kraujuoja valant ar valgant, tuo ilgiau, kruopščiau jas reikia valyti, masažuoti. Dėl sutvirtėjusių dantenų palaipsniui kraujavimas sumažės. Nėštumo metu būtina laiku pastebėti gingivito, periodontito požymius ir kreiptis į gydytoją dėl dviejų priežasčių: manoma, kad šios ligos nėštumo metu gali progresuoti greičiau ir stipriau, tad svarbu užkirsti joms kelią kuo anksčiau. Kita priežastis, kodėl nėščioji jau nėštumo pradžioje turi pradėti rūpintis savo dantimis ir dantenomis yra ta, kad šios ligos gali turėti įtakos ir sklandžiam nėštumui, ir naujagimiui.
Klaidingai manoma, kad periodonto ligos yra nulemtos genetiškai ir, jei artimi giminaičiai sirgo sunkia jos forma ir anksti neteko dantų, taip nutiks ir jiems. Gera asmeninė burnos higienos kokybė, reguliariai atliekamos profesionalios burnos higienos procedūros, geros bendros sveikatos ir puikios nuotaikos palaikymas yra itin svarbu nėštumo metu!
Rentgeno nuotraukos nėštumo metu: saugumas ir diagnostika
Kalbant apie naujoves, norisi akcentuoti diagnostines galimybes. Tarkime, dažnai nėščiosios vengia daryti rentgeno nuotrauką, nes yra įsitikinusios, kad gaunama apšvitos dozė gali pakenkti vaisiui. Tačiau šiandieninė įranga, kurią naudojame ir „RG clinic“, yra saugi dėl itin menkos apšvitos dozės ir labai trumpo ekspozicijos laiko.
Naudojame ir apsauginę liemenę, bet rentgeno spinduliai yra koncentruoti tik į tiriamą sritį, todėl vaisiaus neveikia. Taigi labai greitai galime atlikti tikslias, aukštos raiškos 3D ir panoramines nuotraukas, be to, procesas pacientės visiškai nevargina. Jei reikalinga sudėtingesnė intervencija, visuomet konsultuojamės su akušeriais-ginekologais.
Prireikus į kliniką galima atvykti tik pasidaryti rentgeno nuotrauką, nes tokį aparatą šiuo metu turime vieninteliai Lietuvoje.
Burnos priežiūra ir gydymas nėštumo metu
Jei burnoje padidėjusi rūgštingumo terpė (taip nutinka po valgio ir gėrimo, taip pat - po vėmimo), valyti dar neskubėkite, nes rizikuojate pažeisti dantų emalį. Gali būti, kad dantenos kraujuoja dėl netinkamai pasirinktų burnos priežiūros priemonių: per kieto šepetėlio, neatsargaus tarpdančių siūlo naudojimo.
Šie profilaktiniai patarimai tikrai padeda siekiant sveikų dantenų ir puikios savijautos. Vis dėlto, susidūrus su realiomis problemomis, prireiks profesionalios pagalbos.
Svarbu pažymėti, kad atliekant tam tikras procedūras (pvz., burnos higienos, danties plombavimo) nejautros taikyti nebūtina. Jeigu vis dėlto reikia taikyti nejautrą, odontologai įvertina situaciją ir parenka greitai iš organizmo pasišalinančius anestetikus.
Visada rekomenduojame drąsiai klausti ir konsultuotis su savo odontologu visais jums rūpimais klausimais, nes interneto platybėse galima rasti labai daug klaidingos informacijos. Iškilus klausimų, į kliniką skatiname atvykti su kūdikiu ir vyresniais vaikais, kuriuos mielai užimsime, kol apžiūrėsime mamą. Apžiūra trunka tik 15 min.: įvertiname situaciją ir patariame dėl gydymo.
Klinikoje ypatingą dėmesį teikiame pacientės komfortui, saugumui ir jaukumui. Jūsų sveikata rūpinsis aukščiausią kvalifikaciją turintys specialistai.
Burnos opos: priežastys ir gydymas
Jei burnoje atsirado opa, kurią skauda, tikriausiai pritarsite, kad tai - rimta problema, nors, atrodo, juk tai tik maža žaizdelė. Vis dėlto, dėl burnos opos dažnai skauda kalbant, valgant ar rijant. Burnos opa - maža žaizdelė, dažniausiai atsirandanti ant liežuvio ar lūpų viduje. Moterims burnos opos pasireiškia dažniau, be to, ši bėda ir paveldima.
Kas sukelia burnos opas?
- Stresas: mūsų emocinė būsena veikia ir mūsų savijautą, taigi, nuolat jaudindamiesi, nervindamiesi, kenkiame savo imunitetui. Susilpnėjęs imunitetas kelia žarnyno problemas, dėl pažeisto žarnyno gali sukilti skrandžio rūgštys, sukeliančios ir žaizdeles burnoje.
- Mažos žaizdelės: burnos ertmę sužeisti nesudėtinga, tad dantis valykitės atsargiai ir švelniai. Maistą visada kramtykite taip pat atidžiai, nes galite įsikąsti sau į skruostą.
- Sodium lauryl sulfate: šis cheminis elementas - su burnos opomis sietinas, dažnas dantų pastų ar burnos skalavimo skysčių ingredientas. Taigi, jei jau turite burnos opą, venkite šios medžiagos turinčių produktų.
- Alergija ar jautrumas maistui: jei esate jautrus ar alergiškas tam tikram maisto produktui, burnos ertmėje alergija dažnai pasireiškia burnos opomis. Dažniausiai burnos opas kelia braškės, šokoladas, kiaušiniai, riešutai, kava ir sūris.
- Vitaminų stygius: jei stokojate tam tikrų vitaminų, tikėtina, kad burnos ertmė jus apie tai „informuos“. Dažniausiai burnos opos atsiranda, kai organizmui trūksta folio rūgšties, geležies ir vitamino B-12.
- Hormoniniai pokyčiai: dažnai burnos opų padaugėja prieš mėnesines ar po jų.
Kaip namų sąlygomis gelbėtis nuo burnos opų?
- Skalaukite burną sūriu vandeniu: Sūrus vanduo - natūralus antiseptikas. Į 0,5 stiklinės šilto vandens įberkite 1 arbatinį šaukštelį druskos, išmaišykite. Vos burnoje pajutę opelę, iškart paskalaukite burną sūriu vandeniu - opelę mažiau skaudės, ji greičiau sugis.
- Skalaukite burną vandeniu su soda: Soda - natūralus šarmas, tad skalaudami vandeniu su soda, neutralizuosite burnos opą keliančias burnos ertmės rūgštis. Soda taip pat naikina burnos bakterijas ir burnos opos gyja greičiau. Į 0,5 stiklinės šilto vandens įberkite 1 arbatinį šaukštelį sodos, skalaukite, galiausiai perskalaukite paprastu vandeniu.
- Vartokite maisto papildus su cinku: Dažnos burnos opos gali būti ženklas, kad jūsų organizmui trūksta cinko, tad pradėkite vartoti cinko turinčius maisto papildus. Be to, nustatyta, kad šie papildai padeda burnos opoms ir išvis neatsirasti. Prieš pradėdami vartoti bet kokius maisto papildus, pasitarkite su gydytoju.
- Valgykite jogurto: Probiotikų gausiame jogurte gausu ir gerųjų bakterijų. Gerosios bakterijos gerina žarnyno darbą, o tai, savo ruožtu, teigiamai veikia ir jūsų burnos ertmės būklę.
- Valgykite baziliko: Bazilikas - mėgstamas kulinarinis prieskonis, pasirodo, dar naudojamas ir prižiūrėti dantis. Nustatyta, kad šis augalas turi antibakterinių savybių, be to, skatina burnos opų gijimą.
- Gerkite ramunėlių arbatos: Ramunėlių arbatą naudinga gerti ne tik prieš miegą. Gerdami šią arbatą, pagerinsite sutrikusį virškinimą, o geras virškinimas, kaip jau turbūt supratote, tiesus kelias į sveiką burnos ertmę.
- Vartokite gvazdikėlių aliejų: Veiklioji gvazdikėlių aliejaus medžiaga - natūralus vaistas nuo skausmo eugenolis, tad nenuostabu, kad gydytojai odontologai jau seniai naudoja šį produktą savo kasdieniame darbe. Galite patepti skaudamą burnos opą gvazdikėlių aliejumi arba pasiruošti burnos skalavimo skysčio gvazdikėlių pagrindu.
Dar keli paprasti patarimai - nepamirškite gerti užtektinai vandens, valgyti mažiau rūgščių ar aštrių produktų, mokytis įveikti stresą. Dantis valykitės ir valgykite atidžiai, neskubėdami, liežuviu nebaksnokite burnos opų, kad ir kaip tai norėtųsi daryti.
Kaip sumažinti raukšles namų sąlygomis?
Burnos žaizdelės vaikams: priežastys ir gydymas
Kol vaikai auga, svarbu pasirūpinti, kad jų besivystantis organizmas būtų stiprus ir sveikas. Siekiant apsaugoti mažuosius nuo ligų bei jų komplikacijų atsiradimo reikėtų gerinti organizmo imuninę sistemą, imtis profilaktinių priemonių. Viena iš dažnai pasitaikančių sveikatos problemų vaikams yra burnos žaizdelės. Tokių gleivinės pažeidimų atsiradimui įtakos gali turėti įvairios priežastys. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nedidelės žaizdelės nėra rimta problema. Tačiau kartais burnos ertmėje esančios žaizdos būna rimtesnių ligų simptomų, todėl reikia kuo skubiau jas pastebėti ir žinoti, kaip tinkamai veikti esant tokiai situacijai.
Kas sukelia burnos žaizdeles vaikams?
Visų pirma, derėtų susipažinti dėl kokių priežasčių gali atsirasti burnos žaizdelės, tokios kaip aftinės opos, kaip jas gydyti ir ką daryti, norint jų išvengti. Aftinės opos ar aftinis stomatitas, tai mažos žaizdelės burnos ertmėje (dažniausiai lūpų vidinėje pusėje, minkštajame gomuryje, ant skruostų ar liežuvio). Jų atsiradimą gali lemti nusilpęs imunitetas, infekcinės ligos, alergijos, virškinamojo trakto sutrikimai, genetinės ar lėtinės ligos, šalutinis vaistų poveikis ar net įsikandimas valgant.
Taip pat, aftinį stomatitą gali sukelti prasta mityba, geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumas organizme.
Norint apsisaugoti nuo aftinių opų atsiradimo siūloma saikingai vartoti burną dirginančius maisto produktus (pavyzdžiui, riešutus, bulvių traškučius, itin rūgščius vaisius, sūrius ar aštrius patiekalus), laikytis geros burnos higienos, vengiant dantų šepetėlių su kietais šereliais, kurie dirgina dantenas. Be to, reikėtų vengti streso ir laikytis subalansuotos mitybos, nevartoti maisto produktų, kurie gali sukelti nepageidaujamą reakciją.
Šie patarimai svarbūs ir tada, kai jau sergama aftiniu stomatitu. Pastebėjus pirmąsias opas patariama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus : šeimos gydytoją, pediatrą ar odontologą, kurie gali šiuo atveju pakonsultuoti ir paskirti gydymą. Pažeidimai paprastai užgyja per 7-14 dienų, tačiau kol žaizdos nėra sugijusios, jos gali kelti vaikui didelį diskomfortą, tokį kaip peršėjimas ar skausmas.
Ką daryti, jei vaikui atsirado aftinių opų?
Gydymo laikotarpiu privaloma laikytis gydytojo paskirto gydymo. Rekomenduojama gerti daugiau skysčių, galima naudoti dezinfekuojančius burnos skalavimo skysčius bei skausmo malšinimui skirtus vaistinius preparatus. Kai žaizdelės kelia diskomfortą, tokiu atveju gali padėti tokios medicinos priemonės, kaip specialūs vietiškai veikiantys geliai ar purškalai.
Vienas iš tokių preparatų yra Anaftin gelis. Tai medicinos priemonė, padedanti kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeltą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių sukeltiems pakenkimams. Jo sudėtyje yra polivinilo pirolidono (PVP) ir hialurono rūgšties, sudarančių apsauginę plėvelę. Ji prilimpa prie burnos ertmės ir pažeistoms vietoms sudaro mechaninę užtvarą, taip palengvindama dėl nervų galūnių dirginimo atsirandantį skausmą. Sudėtyje esanti hialurono rūgštis ir alavijai (Aloe vera)paspartina natūralų pažeistų audinių gijimą. Prieš bet kokio vaistinio preparato vartojimą visada rekomenduojama perskaityti informacinį lapelį.
Visada rekomenduojame drąsiai klausti ir konsultuotis su savo odontologu visais jums rūpimais klausimais, nes interneto platybėse galima rasti labai daug klaidingos informacijos. Iškilus klausimų, į kliniką skatiname atvykti su kūdikiu ir vyresniais vaikais, kuriuos mielai užimsime, kol apžiūrėsime mamą. Apžiūra trunka tik 15 min.: įvertiname situaciją ir patariame dėl gydymo.