Po Gimdymo: Kaip Atsistato Moters Kūnas Ir Kuo Rūpintis
Po Gimdymo: Kaip Atsistato Moters Kūnas Ir Kuo Rūpintis
Kiekviena moteris išgyvena individualų nėštumo laikotarpį, lydimą skirtingų fizinių bei emocinių pojūčių, kurie priklauso nuo daugybės įvairių aspektų: bendros organizmo sveikatos, fizinių kūno savybių, genetikos, gyvenimo būdo, įpročių.
Visi šie faktoriai lemia ir skirtingą paties gimdymo procesą: jo metu jaučiamus skausmus, trukmę, sudėtingumą, pokyčius kūne bei organizme.
Kas Vyksta Iš Karto Po Gimdymo?
„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ gydytoja akušerė ginekologė Agnė Meškaitė pranešime spaudai paaiškina, kad specialistai iš karto po gimdymo apžiūri moters gimdymo takus, susiuva įplyšimus ar įkirpimą.
Šių vietų gijimo laikotarpis gali trukti iki 2 savaičių, tačiau jei tai gilūs sužeidimai - neretai lieka randai, kurie gali daryti įtaką intymios srities būklei ateityje.
„Po gimdymo pakinta makšties plotis, todėl natūralu, jog gimdžiusių moterų makštis ir lytinis plyšys lieka platesni visam gyvenimui. Dėl gimdymo metu išsitempiančių dubens dugno raumenų, kaip ir dėl gana dažnai pasitaikančių įplyšimų, gali atsirasti dalinis šlapimo nelaikymas, ypač jei gimsta stambus kūdikis ar gimdoma ne pirmą kartą.
Gimus mažyliui, taip pat pradeda trauktis gimda, formuojasi gimdos kaklelis, keičiasi makšties išskyros“, - pasakoja specialistė ir priduria, kad visa tai gali užtrukti apie 6-8 savaites.
Keičiasi Bene Visas Moters Kūnas
Medikė taip pat įvardija, kad nėštumas bei gimdymo procesas paveikia priekinės pilvo sienos raumenis ir odą.
Pastaroji neretai suglemba dėl ilgą periodą trukusio įsitempimo, o raumenys kartais išsiskiria, tačiau tai galima pakoreguoti aktyviai sportuojant, atliekant specialius masažus.
Nėštumas ir pogimdyvinis laikotarpis lemia ir krūtų būklę - dėl intensyvios pieno gamybos krūtinė padidėja, pakeičia formą.
Gydytoja pažymi, kad nustojus maitinti kūdikį krūtimi, krūtys ne visuomet grįžta į prieš nėštumą buvusią būseną, tad kartais tenka kreiptis į plastikos chirurgus.
Hormoniniai Pokyčiai Ir Emocinė Būsena
„Naują mamą užklumpa ir stiprūs hormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumo pabaiga, intensyvia pieno gamyba, atsistatančia kiaušidžių veikla bei galimai jaučiamais pogimdyviniais simptomais.
Geras emocijas ir džiaugsmą staiga gali pakeisti liūdesys ir nerimas, o šiuos dar labiau sustiprina nuovargis, miego stoka ir didelė atsakomybė už naują gyvybę“, - sako A. Meškaitė.
Medikė paaiškina, kad apie tai, kaip moters organizmo veikla keičiasi po gimdymo, kokie simptomai kurį laiką gali lydėti - visuomet papasakos patyręs specialistas.
Jis supažindins, kokie pojūčiai bus juntami, kada jie baigsis, dėl kokių simptomų vertėtų sunerimti.
Svarbi Ginekologo Konsultacija
A. Meškaitė pabrėžia, jog naujai mamai po gimdymo būtina ginekologo konsultacija, kad šis galėtų apžvelgti, ar viskas gyja tinkamai, patarti kaip palengvinti pogimdyvinius simptomus.
Sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje vyko gimdymas, specialistai dar 6 savaites bet kuriuo paros metu priims moterį tiek dėl nerimą keliančių simptomų, tiek skubioms konsultacijoms.
Anot akušerės ginekologės, nors dažnais atvejais pogimdyvinis laikotarpis moterims nesukelia didesnių problemų, kartais susiduriama su neįprastais simptomais, kurie pažymi, jog nedelsiant derėtų kreiptis į gydytoją.
Jei staiga temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, krečia šaltis, sukietėja ir skausmingomis tampa krūtys, nustoja tekėti pienas ar atsiranda lokalus odos paraudimas, juntamas stiprus skausmas pilvo apačioje, visiškai išnyksta ar pagausėja kraujingos išskyros, stipriai skauda tarpvietę, pjūvio ar susiuvimo vietą, ji patinsta - rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į patyrusį akušerį ginekologą, kuris patikrins būklę, atliks reikalingus tyrimus, nustatys sutrikimų priežastį ir paskirs atitinkamą gydymą.
„Jei po gimdymo moteris jaučiasi gerai ir neturi jokių nusiskundimų, ateityje ginekologo konsultacija rekomenduojama kartą metuose. Jos metu specialistas atliks apžiūrą, ultragarsinį ištyrimą, įvertins gimdos ir kiaušidžių būklę. Taip pat, kadangi reguliariai patariama tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, gali būti atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas.
Su ginekologu rekomenduojama konsultuotis tiek apie lytines problemas, tiek apie mėnesinių ciklo pokyčius, planuojamą nėštumą ar kontracepciją bei kitais svarbiais klausimais“, - priduria A. Meškaitė.
Dažni Fiziniai Pokyčiai Ir Kaip Jiems Atsistatyti
Gimus kūdikiui Jūsų kūnas diena po dienos keisis, palaipsniui grįždamas į ikinėštuminę būseną.
Pogimdyviniu laikotarpiu dažniausiai vadinamos 6 savaitės po gimdymo, tačiau kai kuriems nėštumo metu įvykusiems pokyčiams atsistatyti prireikia net pusės metų.
- Gimdos susitraukimai. Iš karto po gimdymo gimda ima trauktis, tai vadinama gimdos involiucija. Praeis 6-8 savaitės kol ji pasieks iki nėštumo buvusį dydį. Pirmomis dienomis po gimdymo gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, ypač dėl žindant išsiskiriančio oksitocino.
- Išskyros iš gimdos (lochijos). Vykstant gimdos involiucijai, iš jos išsivalo tam tikras vidinis sluoksnis, iki tol tarnavęs vaikelio augimui, kraujo krešuliai, gleivės. Pirmomis dienomis išskyros gana gausios, kraujingos, vėliau jos pradeda šviesėti, kol tampa balkšvos.
- Raumenų skausmas. Gimdymas pareikalauja labai daug fizinių jėgų, tad po gimdymo dažnai jaučiamas raumenų skausmas (ypatingai rankų, kaklo srityje, nugaroje).
- Tarpvietės jautrumas. Po įprasto gimdymo, ypač jei buvo atlikta epiziotomija ar įvyko tarpvietės plyšimas, gali pasireikšti tarpvietės, makšties jautrumas, skausmas, patinimas. Esant dideliam diskomfortui, pabandykite 10-20 minučių uždėti šaltą kompresą (pvz. maišelį su ledukais). Galima naudoti vietinių anestetikų purškalus.
- Šlapinimasis. Pirmosiomis dienomis po gimdymo pasitaiko šlapimo susilaikymas, sąlygotas audinių pertempimo, sutrikusio jautrumo. Rekomenduojama reguliariai (bent kas 4 valandas) pasišlapinti, nes susilaikęs šlapimas sukuria geras sąlygas bakterijoms daugintis. Kita neretai pagimdžiusioms mamytėms nerimą kelianti problema - šlapimo nelaikymas. Dažniausiai šlapimo takų funkcija atsistato per 2-8 savaites po gimdymo. Norint pagreitinti audinių atsistatymą rekomenduojami dubens dugno stiprinimo pratimai.
- Tuštinimasis. Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų - pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimų ar paūmėjus hemorojui. Siekiant išvengti vidurių užkietėjimo po gimdymo, rekomenduojama greičiau keltis ir daugiau judėti, vartoti daug skysčių, skaidulinių medžiagų turinčio maisto.
- Krūtys. Pirmas paras po gimdymo iš krūtų skiriasi priešpienis - tai negausus, turtingas baltymų, naujagimio imunitetui reikalingų imunoglobulinų skystis. Krūtys pieno pritvinksta dažniausiai tarp trečios ir ketvirtos dienos po gimdymo. Tomis dienomis krūtys padidėja, jas gali tempti, skaudėti, vienai dienai gali pakilti temperatūra iki 38-39°C.
- Emocinė būklė po gimdymo. Gimdymo metu ir pirmomis paromis po gimdymo moteris patiria didžiulį fizinį ir emocinį krūvį. Normalu, kad pirmosioms emocijoms atslūgus, apima slogi nuotaika, gali pasireikšti dirglumas, nerimas, koncentracijos sutrikimas, nemiga ar mieguistumas. Šie požymiai dažniausiai praeina per 7 - 10 dienų.
Kada Verta Sunerimti?
Anot akušerės ginekologės, nors dažnais atvejais pogimdyvinis laikotarpis moterims nesukelia didesnių problemų, kartais susiduriama su neįprastais simptomais, kurie pažymi, jog nedelsiant derėtų kreiptis į gydytoją.
Jei staiga temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, krečia šaltis, sukietėja ir skausmingomis tampa krūtys, nustoja tekėti pienas ar atsiranda lokalus odos paraudimas, juntamas stiprus skausmas pilvo apačioje, visiškai išnyksta ar pagausėja kraujingos išskyros, stipriai skauda tarpvietę, pjūvio ar susiuvimo vietą, ji patinsta - rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į patyrusį akušerį ginekologą, kuris patikrins būklę, atliks reikalingus tyrimus, nustatys sutrikimų priežastį ir paskirs atitinkamą gydymą.
- Atsiranda kraujavimas iš gimdos šviežiu krauju ar su krešuliais, įklotas permirksta kas 2 val.
- Aštrus skausmas krūtinės ląstos srityje, pilve, nugaroje ar kojose.
Dubens Kaulų Jungčių Prasiskyrimas Po Gimdymo
Trečiuoju nėštumo trimestru dėl vykstančių hormoninių pokyčių moters organizme padidėja raiščių tamprumas ir gali prasiskirti dubens kaulų jungtys.
Tai fiziologinis moters organizmo prisitaikymas gimdymui.
Fiziologinio gimdymo metu prasiskyrusios kaulų jungtys paplatina gimdymo kanalą ir taip palengvina gimdymą.
Tačiau kartais padidėjusio raiščių tamprumo rezervai viršijami ir plyšta gaktinės sąvaržos (symphysis pubis), o kartais ir kryžkaulio klubakaulio (articulatio sacroiliaca) jungties raiščiai, pasireiškiantys pogimdyviniu skausmu.
Simptominis gaktinės sąvaržos prasiskyrimas po gimdymo yra retas ir, įvairių užsienio autorių duomenimis, stebimas 0,1-0,8 proc. visų gimdymų.
Jis daug dažnesnis vyresnėms pirmą kartą gimdančioms moterims.
Dabar, kai vis dažniau gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija, ši komplikacija yra dar retesnė.
Kryžkaulio-klubakaulio jungtis išsiskiria labai retai, ir literatūroje apie tai rašė tik keli autoriai.
Skandinavų šalyse simptominių dubens kaulų jungčių prasiskyrimų po gimdymų būna gerokai daugiau negu kitose šalyse.
Duomenų apie šios gimdymo komplikacijos dažnį Lietuvoje nepavyko rasti, tačiau remiantis užsienio autorių pateiktais duomenų rodikliais šios patologijos paplitimą galima suskaičiuoti.
Tad mūsų šalyje kiekvienais metais turėtų būti nuo 30 iki 240 simptominių pogimdyminių dubens jungčių išsiskyrimų.
Ligos Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Gaktinės sąvaržos raiščių plyšimas ir jos išsiskyrimas skirstoma į ūminį ir lėtinį.
Ūminis išsiskyrimas ištinka gimdymo metu.
Praėjus kelioms valandoms po gimdymo, atsiranda pirmųjų simptomų - gaktos srities skausmas ir negalėjimas vaikščioti.
Ūminis gaktinės sąvaržos išsiskyrimas skirstomas pagal rentgeninį tarpą tarp abiejų gaktikaulių.
Rentgenogramos paprastai daromos antrąją-trečiąją dieną po gimdymo.
Skiriami trys gaktinės sąvaržos išsiskyrimo laipsniai:
- I° - iki 1,5cm;
- II° - iki 2,5cm;
- III° - daugiau kaip 2,5cm.
Kai yra III° gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, pažeidžiami ir užpakalinės dubens žiedo dalies raiščiai, dažniausiai vienos arba net abiejų pusių kryžkaulio-klubakaulio jungtis.
Toks sužalojimas traktuojamas kaip horizontaliai nestabilus ir privaloma jį labai kruopščiai gydyti.
Laiku nediagnozuotas arba netinkamai gydytas gaktinės sąvaržos išsiskyrimas tampa lėtinis ir pasireiškia skausmu vaikštant, negalėjimu ilgai stovėti, rentgenogramoje matomu normaliu arba šiek tiek paplatėjusiu netolygiu gaktinės sąvaržos tarpu su gaktikaulių subchondrine skleroze ir kaulinėmis išaugomis.
Kartais gimdant gaktinės sąvaržos jungtis neišsiskiria, o lūžta gaktikaulio šakos.
Kryžkaulio-klubakaulio jungties sužalojimai yra labai reti ir skirstomi į vienpusius bei abipusius.
Jie gali būti izoliuoti, bet dažniausiai būna kartu su gaktinės sąvaržos išsiskyrimu.
Žmogaus kaulinį dubenį sudaro du dubenkauliai, kryžkaulis ir uodegikaulis, tarpusavyje sujungti kryžkaulio-klubakaulio ir gaktinės sąvaržos jungtimis, kurias sutvirtina stiprūs raiščiai.
Jie atlaiko kasdienę didelę apkrovą ir plyšta tik stiprios traumos metu (autoavarijos, krintant iš aukštai, spaudžiant dubenį).
Nedidelis dubens jungčių paslankumas gali būti fiziologinis.
Nenėščių moterų gaktinės sąvaržos tarpo plotis vaikštant svyruoja 1-2mm ribose, galimi ir nedidelio laipsnio rotaciniai dubens kaulų judesiai.
Normalaus nėštumo metu šis dubens kaulų paslankumas pasikeičia.
Dėl padidėjusio estrogenų, progesterono bei relaksino kiekio kraujyje padidėja dubens raiščių tamprumas.
Literatūroje aprašyta atvejų, kai dėl pakitusio dubens raiščių tamprumo po gana nedidelės traumos moteriai paskutinį nėštumo mėnesį visiškai išsiskyrė gaktinė sąvarža.
Gimdant gaktinės sąvaržos tarpas gali paplatėti 3-7 milimetrais tik dėl padidėjusio raiščių tamprumo.
Dažniausiai šis fiziologinis gaktinės sąvaržos paplatėjimas po gimdymo savaime išnyksta.
Tačiau kartais, kai viršijamos leistino tamprumo ribos, raiščiai plyšta ir dubens jungtys ilgam išsiskiria.
Po gaktinės sąvaržos išsiskyrimo gimdant gali likti lėtinis skausmas, o po kryžkaulio klubakaulio jungties išsiskyrimo - lėtinis kryžkaulio srities skausmas.
Manoma, kad šio skausmo priežastis - lėtinis dubens jungčių nestabilumas.
Ligos Simptomai Ir Požymiai
Kai gimdant plyšta gaktinė sąvarža, dažnai girdimas pokštelėjimas, po kurio moteris pajunta skausmą.
Po gimdymo moteris negali atsistoti, jai labai sunku pasilenkti.
Norint visiškai ištiesti kojas, skauda priekinį ar užpakalį šlaunų paviršių.
Pradėjusioms vaikščioti tokioms moterims būdinga krypuojanti eisena (Trendelenburgo simptomas).
Palpuojant nustatomas ryškus gaktos srities skausmingumas, skauda skečiant kojas.
Kai yra didelio laipsnio gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, galima užčiuopti tarpą tarp gaktikaulių.
Nustatoma skausminga dubens kaulų apkrova, kuri tikrinama ant kieto pagrindo paguldytai moteriai: iš pradžių spaudžiama abiejų spina iliaca anterior superior sritis, lyg norint praskėsti dubens žiedą, o paskui - abu klubakauliai iš šonų, lyg norint suspausti dubens žiedą.
Taip pat dubens apkrovos skausmingumą galima tirti ir ant šono paguldytai moteriai: spaudžiama šlaunikaulio didžiojo gumburo arba klubakaulio klubinės skiauterės (crista iliaca) sritis.
Išsiskyrusiai kryžkaulio klubakaulio jungčiai būdinga strėnų srities skausmas, kuris labai sustiprėja vaikščiojant, skausminga palpuojant kryžkaulio sritis bei dubens šoninė apkrova.
Ligos Diagnostika
Gaktinės sąvaržos išsiskyrimą nesunku diagnozuoti kliniškai: pagal moters nusiskundimus (lokalus sąvaržos srities skausmas, ypač sustiprėjantis vaikščiojant), anamnezę (buvęs gimdymas), apčiuopos duomenis (skausminga gaktinės sąvaržos srities palpacija, sunkesniais atvejais čiuopiamas tarpas tarp abiejų pusių gaktikaulių).
Vidinė gaktinės sąvaržos siena gali būti čiuopiama per makštį.
Diagnozė patvirtinama paprasta apžvalgine dubens rentgenograma, kurioje matyti išsiplėtęs gaktinės sąvaržos arba kryžkaulio-klubakaulio jungties tarpas.
Normalus gaktinės sąvaržos tarpas yra ne didesnis kaip 7mm, o po sąvaržos išsiskyrimo gali padidėti iki 20mm ir daugiau.
Paprasta apžvalginė rentgenograma gali būti papildyta įstrižinėmis, vadinamosiomis įėjimo ir išėjimo, rentgenogramomis, kurios leidžia geriau įvertinti rotacinį dubens fragmentų poslinkį.
Abejotinais atvejais papildomos informacijos teikia kompiuterinė tomografija, kuri parodo ne tik paplatėjusius gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties tarpus, bet ir oro burbuliukus gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties srityse.
Ligos Gydymas
Dubens jungčių išsiskyrimas paprastai gydomas konservatyviai.
Pacientei skiriama analgetikų ir gulimas režimas, rekomenduojama gulėti ant vieno ar kito šono, bet kuo mažiau ant nugaros.
Lovos režimas taikomas tol, kol visiškai išnyksta gaktinės sąvaržos skausmas, bet ne mažiau kaip vieną savaitę, kai yra I° išsiskyrimas, ir 2-3 savaites, kai yra II-III° išsiskyrimas.
Anksčiau Lietuvoje plačiai taikytas gaktinės sąvaržos išsiskyrimo gydymas hamaku dabar nerekomenduojamas.
Jo pagrindiniai trūkumai - ilgalaikis, gana griežtas lovos režimas, pacientės blogai toleruoja šį būdą, labai pasunkėja slauga.
Vaikščioti rekomenduojama pradėti su dviem ramentais ir juos naudoti tol, kol visiškai nustos skaudėti einant.
Kai yra II-III° pažeidimas, pradėjus vaikščioti, rekomenduojama nešioti specialų dubens diržą, kuris spaudžia dubens šlaunikaulių didžiųjų gumburų sritį.
Pacientė dar 2-3 mėnesius turi vengti plačiai skėsti kojas.
Retai taikomas operacinis gydymas.
Pagrindinės indikacijos chirurginiam gydymui yra nepakankama repozicija, likęs didesnis kaip 1,5cm tarpas, nemažėjantys klinikiniai simptomai.
Operacinis gydymas dažniausiai taikomas nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių po gimdymo.
Tačiau, kai yra ypač didelis simfizės srities (40mm ir daugiau) tarpas, rotacinis dubens kaulų poslinkis bei atviras plyšimas, indikuotina ankstyva operacinė repozicija ir fiksacija.
Dėl didelio infekcinių komplikacijų pavojaus, pirmenybė teikiama uždarajai išorinei fiksacijai.
Tik retai, kai yra sudėtinis gimdymo kanalo sužalojimas, daroma ankstyvoji atviroji repozicija ir vidinė fiksacija.
Konservatyvus gydymas neefektyvus, kai yra lėtinis skausmas ir ypač kai likęs didesnis kaip 1,5cm tarpas.
Profilaktika
Gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimų priežastys gali būti: dvynukų gimdymas, replių naudojimas, petinė pirmeiga, ankstesnė dubens trauma, vyresnė pirmakartė gimdyvė, greitas ar grubus gimdymas naudojant stiprią išorinę jėgą, taip pat didelis šlaunų išskėtimas gimdant bei epidurinė anestezija.
Tinkamas šių veiksnių įvertinimas bei savalaikė, tikslinga cezario pjūvio operacija leidžia sumažinti gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimų dažnį.
tags: #nealeidzia #tinimo #po #gimdymo