Nerijus Numavičius, gimęs 1967 m. gegužės 12 d., yra viena ryškiausių figūrų Lietuvos verslo pasaulyje. Jis žinomas kaip vienas turtingiausių šalies gyventojų, sukaupęs įspūdingą turtą. Nors pats verslininkas vengia viešumo, jo vardas nuolat minimas žiniasklaidoje, ypač kalbant apie didžiausius Lietuvos verslo tinklus ir jų plėtrą.

Verslo Pradžia ir „VP Devintukas“

Nerijaus Numavičiaus, vėliau pasivadinusio Nerijumi Numa, verslo kelionė prasidėjo dar 1990 m., kai kartu su Ignu Staškevičiumi, pažintį užmezgė studijuodamas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, įsigijo kirpyklą. Netrukus prie jų prisijungė studijų draugai broliai Žilvinas ir Gintaras Marcinkevičiai. Šis jaunų vyrų kolektyvas, vėliau išsiplėtęs ir įtraukęs Nerijaus brolius Julių ir Vladą, taip pat brolius Marcinkevičius ir jų pažįstamus, pradėjo formuoti tai, kas vėliau tapo žinoma kaip „VP devintukas“, o trumpam ir „VP dešimtukas“.

„Vilniaus prekybos“ atstovai tvirtina, kad „VP devintukas“ niekuomet neturėjo akcininkų sutarties. Akcijos būdavo paskirstomos pagal įsitraukimą į konkrečios įmonės veiklą ir jos rezultatus. Nors kai kurie šeimos nariai, pavyzdžiui, Numavičių seserys Eda ir Jolita, užėmė svarbias pareigas grupės įmonėse, jie liko už „devintuko“ ribų. Taip pat svariai prie verslo plėtros prisidėjo ir brolių Marcinkevičių seserys bei R.Vaitkevičiaus žmona Vega.

Pradžioje verslo veikla buvo itin įvairi, apimanti ne tik mažmeninę prekybą, bet ir nekilnojamąjį turtą. Pasakojama, kad viena pirmųjų grupės investicijų buvo gėrimų parduotuvė, kurią įsigijus perpardavimui, sandoriui nepavykus, teko ją plėtoti. Būtent taip, manoma, ir užgimė „VP devintuko“ aistra mažmeninei prekybai. Nuo 1992 m. per grupės rankas perėjo daugybė įvairiausių verslų.

Kapitalo Kaupimas ir Sėkmės Istorijos

Kapitalo kaupimo pagrindinė priemonė tapo vertybiniai popieriai. Pasak Ignio Staškevičiaus, viešo privatizavimo aukcionuose buvo įsigyjamos parduotuvės, o atsiradus investiciniams čekiams, verslininkai aktyviai veikė antrinėje rinkoje. „Radome būdų, kaip iš žmonių, kurie norėjo tuos čekius parduoti, perleisti juos tiems, kurie norėjo pirkti. Taigi mes ir tarpininkavome, ir patys jų, būdami VP devintukas, nemažai sukaupėme“, - pasakojo verslininkas. Šis procesas truko iki maždaug 1994 m. pabaigos, o vėliau, apie 1995-1997 m., įvairių gamybos įmonių smulkiųjų akcininkų akcijas pradėta supirkinėti jau už pinigus.

Didžiausia sėkmė „devintuką“ aplankė 1995 m., kuomet buvo privatizuoti keturi cukraus fabrikai. 1998 m. už juos verslininkai gavo 100 mln. litų iš Danijos kompanijos „Danisco Sugar“, kuriuos galėjo investuoti į kitas verslo sritis.

Šis sandoris tapo pirmąja kontroversija „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Nors tuometinė spauda rašė, kad sandoriui galėjo padėti Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė, vėliau neįvykdžiusi pažadų danų investuotojams, „VP devintuko“ veikla teisėsaugai neužkliuvo. Bendrovė toliau plėtėsi, augo ne tik būsimasis „Maximos“ tinklas (tuo metu parduotuvės vadinosi „Vilniaus prekyba“, vėliau „Taupa“, „Minima“, „Media“, „Maxima“, „Saulutė“, „T Market“), bet ir kitų verslų portfelis.

„VP devintukas“ turėjo tokių įmonių kaip „Birštono mineraliniai vandenys“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus mėsos kombinatas“, „Vilniaus duona“ akcijų. Vienu metu net svarstyta apie mobiliojo ryšio paslaugų tiekimą, tačiau šis verslas smarkiai skyrėsi nuo mažmeninės prekybos specifikos.

Mažmeninės Prekybos Tinklų Augimas

Didžiausiu „Vilniaus prekybos“ pajamų šaltiniu tapo nuolat besiplečiantys mažmeninės prekybos tinklai. 1994 m. tinklas turėjo kelias parduotuves pavadinimu „Urdžia“. 2000 m., praėjus aštuoneriems metams nuo pirmojo „VP devintuko“ prisilietimo prie mažmeninės prekybos, UAB „VP Market“ valdomo tinklo pajamos siekė 1,685 mlrd. litų, o jį sudarė virš 100 parduotuvių įvairiais pavadinimais. Palyginimui, 2021 m. bendrovė vien Lietuvoje turėjo 252 parduotuves, o jų apyvarta siekė 1,759 mlrd. eurų.

1997 m. įkurto prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prisimena, kad kol jo verslas buvo nedidelis, „Vilniaus prekyba“ padarė stiprų šuolį, tačiau vėliau, D.Dundulio nuomone, „VP devintukas“ į beužgimstantį konkurentą nekreipė dėmesio.

2001 m. 34-erių Nerijui Numai iš Italijos buvo atvežtas prabangus automobilis „Ferrari Modena 360 F1“. Šis įvykis simboliškai žymi naują „VP grupės“ etapą - ambicijų laikotarpį.

Ambicijų ir Skandalų Metai (2001-2009)

Tūkstantmečių sandūra atnešė ir rimtą dėmę „Vilniaus prekybos“ istorijoje - neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ atvejį. Įmonė „Optimali investicija“, kuriai buvo perleistos „Maxima“ parduotuvės ir kiti objektai, turėjo 600 mln. litų vertę, o jos akcijos priklausė „Spinduliui“. Pasinaudojus neįgaliųjų bendrovėms taikyta mokesčių lengvata, buvo galima nemokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Po šios istorijos „Spindulys“ nebeliko, o vietoj jos įsteigtas labdaros fondas „Vilties spindulys“. Nors reputacinė dėmė išliko, finansų tai paveikė minimaliai - verslininkams teko sumokėti 24 mln. litų baudų, tačiau jie atgavo 76 mln. litų.

2002 m. Vilniuje atidarytas pirmasis „Akropolis“, tapęs grupės galios simboliu ir svarbiu pajamų generatoriumi. „Vilniaus prekyba“ plėtėsi ir užsienyje - 2000 m. pradėjusi veiklą Latvijoje, po penkerių metų turėjo 85 parduotuves Latvijoje ir 13 Estijoje, taip pat plėtėsi Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Antrąjį veiklos dešimtmetį įmonė išbandė energetikos sferoje. Įsteigta kompanija „NDX energija“ 2003 m. nupirko 77 proc. Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) akcijų. Vėliau „NDX energija“ tapo jungtinės įmonės „Leo LT“ dalimi. Po ilgų spekuliacijų ir skandalų ši įmonė buvo išardyta, o „Vilniaus prekyba“ gavo 680 mln. litų kompensaciją už VST. Šis dešimtmetis laikomas auksiniais „Vilniaus prekybos“ laikais, tačiau pasaulinė ekonomikos krizė 2008 m. atnešė ir „VP dešimtuko“ pabaigą.

„VP Dešimtuko“ Iširimas ir Akcininkų Pokyčiai

„VP dešimtuko“ iširimas žymi svarbų etapą „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Šiandien galutinių naudos gavėjų liko trys: Nerijus Numa valdo didžiausią akcijų dalį (apie 87%), jo brolis Vladas Numavičius - 10%, o ilgametis bendražygis Ignas Staškevičius - 3%. Tokios akcininkų sudėties link buvo einama daugiau nei dešimtmetį.

Dešimtukas iširo palaipsniui: 2009 m. pasitraukė Darius Nedzinskas, o Žilvinas Marcinkevičius pasitraukė iš veiklų, tačiau liko akcininku.

Asmeninis Gyvenimas

Nerijus Numavičius (Numa) yra vedęs Kaetaną Leontjevą-Numavičienę. Pora susilaukė dviejų sūnų. 2020 m. Nerijus ir Kaetana oficialiai pasikeitė pavardes į Numa. Pirmagimis sūnus Neo gimė Londone 2021 m., o antrasis sūnus Novius - 2023 m. gruodžio 3 d.

Anksčiau Nerijus Numavičius buvo vedęs Liną, su kuria santuoką nutraukė 2008 m.

Nerijus Numa Šiandien

Nerijus Numa yra nuolat tarp turtingiausių Lietuvos asmenų. Jo turtas, pasak įvairių šaltinių, siekia beveik 2 mlrd. eurų, nors pats verslininkas teigia, kad reali vertė yra apie 1 mlrd. eurų. „Vilniaus prekyba“ išlieka vertingiausia Lietuvos įmone. Šiuo metu Nerijus Numa gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Pagrindiniai faktai apie Nerijų Numavičių

Faktas	Informacija
Gimimo data	1967 m. gegužės 12 d.
Pagrindinė veikla	Verslininkas, „Vilniaus prekybos“ akcininkas
Turto vertė (apytiksliai)	1-2 mlrd. eurų
Gyvenamoji vieta	Jungtinė Karalystė

tags: #nerijaus #numaviciaus #gimimo #data

• Kada prasideda gyvybė?
• Reikšmė čiulptuko
• Lovytės matmenys kūdikiui
• Motyvacinis laiškas darželio auklėtojai – pavyzdys be patirties
• IVF ir menstruacijos