Nėštumas: nuo apvaisinimo iki gimimo
Nėštumas: nuo apvaisinimo iki gimimo
Nėštumas - tai ypatingas ir sudėtingas fiziologinis procesas moters organizme, prasidedantis nuo apvaisinto kiaušinėlio implantacijos gimdoje ir baigiantis naujagimio gimimu. Tai laikotarpis, kupinas didelių pokyčių, džiaugsmo ir rūpesčių, reikalaujantis ypatingos priežiūros bei dėmesio.
Nėštumo trukmė ir skaičiavimas
Normalus nėštumas trunka apie 9 kalendorinius mėnesius, arba 10 mėnesių po 28 dienas, kas sudaro maždaug 280 dienų nuo paskutiniųjų mėnesinių pirmosios dienos. Nėštumo laikas nustatomas pagal anamnezės duomenis (paskutinių mėnesinių datą, pastojimo datą), klinikinius tyrimus ir ultragarsinį tyrimą. Nėštumas skirstomas į tris trimestrus: pirmasis - pirmosios 12 nėštumo savaičių, antrasis - 12-24 nėštumo savaitės, trečiasis - nuo 25 nėštumo savaitės iki gimdymo.
Nėštumo požymiai
Nėštumą galima diagnozuoti remiantis įvairiais požymiais. Skiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai.
- Netikrieji nėštumo požymiai: rytinis/vakarinis pykinimas, vėmimas, apetito ir skonio pakitimai, mieguistumas, nuovargis. Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę ir gali tęstis iki 12-16 nėštumo savaitės.
- Apytikriai nėštumo požymiai: mėnesinių išnykimas, krūtų pabrinkimas ir jautrumas, spenelių jautrumas, krūtų pigmentacijos pokyčiai (patamsėjęs rudasis laukelis apie spenelį), odos pokyčiai (išryškėjusi baltoji pilvo linija, veido pigmentacija), gimdos formos ir konsistencijos pakitimai.
- Tikrieji (susiję su vaisiumi) nėštumo požymiai: vaisiaus širdies veikla (išgirsdama nuo 17-20 nėštumo savaitės), vaisiaus judesiai (pirmakartės pajunta po 20 savaitės, pakartotinai gimdančios - anksčiau), ultragarsinės apžiūros metu matomas gemalas (nuo 5-os savaitės). Taip pat svarbūs biocheminiai pokyčiai: chorioninio gonadotropinio hormono (hCG) nustatymas kraujyje ir šlapime.
Teigiamas nėštumo testo rezultatas yra svarbus, tačiau nėštumas turi būti patvirtintas gydytojo ir nustatyta jo vieta bei trukmė. Nėštumo testą tikslinga atlikti nesulaukus kitų mėnesinių pirmos dienos, o kraujo tyrimą dėl hCG kiekio galima atlikti jau 7-10 nėštumo dieną.
Nėštumo vystymasis
Nėštumas skirstomas į tris laikotarpius: ikigemalinis, gemalo ir vaisiaus.
- Ikigemalinis laikotarpis: apima lytinių ląstelių raidą ir apvaisinimą.
- Gemalo laikotarpis: trunka nuo apvaisinimo iki aštuntosios nėštumo savaitės. Nuo trečios savaitės vyksta embriogenezė - formuojasi audiniai ir organai. Kiekvienas organas turi savo jautriausią savaitę intensyviausio vystymosi metu, kai jis yra ypač jautrus teratogenų poveikiui.
- Vaisiaus laikotarpis: prasideda nuo 9 savaitės, kai gemalas vadinamas vaisiumi, o jo raida - fetogeneze. Šis laikotarpis trunka iki gimimo. Vaisiaus audiniai ir organai auga ir bręsta. 16-24 savaitę sparčiai auga vaisiaus kūnas, o svorio daugiausia priaugama paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais.
Nuo 9 savaitės gemalas vadinamas vaisiumi, o jo raida - fetogeneze. Šis laikotarpis trunka iki gimimo. Vaisiaus audiniai ir organai, užsimezgę dar gemalo laikotarpiu, auga ir bręsta per visą nėštumą. 16-24 savaitę sparčiai auga vaisiaus kūnas, svorio daugiausia priaugama paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais.
Nuo 30 savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus aktyvumo ir miego periodus. Vaisius per vieną ciklą miega apie 23 minutes. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Pokyčiai moters organizme nėštumo metu
Nėščios moters organizme vyksta dideli fiziologiniai, medžiagų apykaitos ir hemodinamikos pokyčiai. Per visą nėštumą moters kūno masė padidėja apie 10-12 kg, rekomenduojama priaugti 12-16 kg. Kai kurie pokyčiai gali sukelti nepatogumų, tokių kaip dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas, dažnas šlapinimasis, tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas. Taip pat gali varginti padidėjęs skrandžio rūgštingumas ir nugaros skausmai.
Nėštumo metu svarbu rūpintis savimi ir savo kūnu. Viena iš svarbiausių prevencijų yra folio rūgšties vartojimas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, siekiant sumažinti nervinio vamzdelio apsigimimų riziką. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Nėštumo komplikacijos
Nors dauguma nėštumų praeina sklandžiai, kartais gali kilti komplikacijų. Užsimezgęs nėštumas gali baigtis savaiminiu persileidimu (10-12 % kliniškai patvirtintų nėštumų nutrūksta savaime iki 21 savaitės ir 6 dienų) ar priešlaikiniu gimdymu (dažnis 5-12 %, nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės ir 6 dienų). Nėštumas, kuris trunka 42 savaites (294 dienas) ir ilgiau, vadinamas užsitęsusiu (3-12 % visų nėštumų).
Jei apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi už gimdos ribų, toks nėštumas vadinamas ektopiniu arba negimdiniu nėštumu. Tai pavojinga būklė, kai gemalas negali normaliai augti ir gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Daugiavaisis nėštumas
Dažniausiai užsimezga vienas gemalas. Jei gimdoje užsimezga du ir daugiau gemalų, nėštumas vadinamas daugiavaisiu.
Tėvų vaidmuo nėštumo metu
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis ne tik moteriai, bet ir visai šeimai. Būsimam tėčiui svarbu aktyviai dalyvauti, teikti paramą, supratimą ir rūpestį būsimai mamai. Vyro palaikymas, dėmesys ir kantrybė yra itin svarbūs moters emocinei savijautai ir santykiams šeimoje.
Vyras turėtų būti paslaugus, švelnus ir rūpestingas, padėti buityje, lydėti į vizitus pas gydytoją. Svarbu suprasti, kad hormonų svyravimai gali lemti staigius nuotaikų pokyčius, todėl reikalinga didelė kantrybė ir empatija. Būsimam tėčiui taip pat svarbu pasirūpinti savo sveikata ir pasiruošti tėvystei.
Nėštumo planavimas ir pasiruošimas jam turėtų būti abiejų partnerių atsakomybė. Konsultacijos su gydytoju, tinkamų vitaminų ir papildų vartojimas, sveikas gyvenimo būdas - visa tai padeda užtikrinti sėkmingą nėštumą ir sveiko kūdikio gimimą.
tags: #nescia #moteris #apibrezimas