Nėštumas - ne tik didelio džiaugsmo, bet ir išbandymų metas. Medikai nėštumo problemų priskaičiuoja dešimtimis. Mes šioje atmintinėje trumpai priminsime dažniausias. Tai nereiškia, kad visi šie nepatogumai būtinai užklups.

Dažniausi nėštumo metu pasireiškiantys negalavimai

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.

Pykinimas ir vėmimas

Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais kamuoja daugiau nei pusę nėščiųjų. Labiausiai pykina 6-12 nėštumo savaitėmis. Nėštumo pradžioje pasikeičia moters hormonų apykaita, gaminasi daug „nėštumo hormono“ chorioninio gonadotropino, kuris veikia ir smegenyse esantį pykinimo centrą. Šis hormonas išsiskiria nuo pirmųjų nėštumo dienų. Hormonai paveikia ir kitą smegenų centrą, atsakingą už reakciją į kvapus. Anksčiau buvęs malonus kvapas, pradėjus veikti nėštumo hormonams, gali pasirodyti šlykštus. Štai kodėl nėštumą dažniausiai ir išduoda netikėtas supykinimas. Nuo 13 savaitės chorioninio gonadotropino pradeda mažėti ir pykinti nustoja. Pirmaisiais mėnesiais erzina bet kokio maisto kvapai. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.

Patarimai:

• Mažiau pykins, jei valgysite maždaug 6 kartus per parą po truputį.
• Vartokite skrandžio sulčių agresyvumą mažinančių vaistų.
• Suraskite savo valgį - nukenksmintoją, kurį kramsnojant negerumas praeina.
• Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
• Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.).
• Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
• Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
• Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
• Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
• Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
• Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
• Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
• Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Atkreipti dėmesį. Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Nugaros skausmai

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo didžiulis krūvis tenka kaulams, raumenims ir sąnariams, taigi nieko nuostabaus, kad daugumą būsimų ir esamų mamų vargina sąnarių ir raumenų skausmai. Nėštumo metu išsivysto netaisyklinga laikysena. Galva atsilošia, nugara išsiriečia, o pilvas „išvažiuoja“ į priekį. Tokia ydinga laikysena (lordozė) būtina, kad moteris išlaikytų pusiausvyrą (juk pilvas traukia į priekį, todėl, kad nekristų pirmyn, moteris turi atsilošti). Be to, nėštumo metu atsipalaiduoja dubens raiščiai. Tuomet skauda strėnas, ypač atliekant asimetrinius judesius - lipant laiptais, keliantis iš lovos, lipant į automobilį. Nugaros ir strėnų skausmai paūmėja likus kelioms savaitėms iki gimdymo. Antroje nėštumo pusėje, kai padidėja krūvis nugaros raumenims, pėdoms - atsiranda juosmens srities skausmai.

Patarimai:

• Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
• Sėdint paremti nugarą pagalve.
• Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti.
• Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
• Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
• Gulėti šonu, pilvą padejus ant pagalvės, kad jis visiškai atsipalaiduotų.
• Jei nėra požymių dėl, kurių verta sunerimti (jau minėti skausmai pilvo apačioje, vaisiaus judesių dingimas ir kt.) sportą galite tęsti toliau.
• Rinkitės fizinį krūvį atsakingai, mylėkite save, tausokite.

Sunkumas ir tinimas kojose

Labai dažnai nėštumo metu kojos tampa lyg švininės, patinsta. Kojų tinimą skatina karštas oras, sėdimas ar stovimas darbas, ilgesnis vaikščiojimas, nepatogi avalynė. Kojų sunkumas, tinimas bei skausmas rodo, jog sutriko kojų venų kraujotaka. Išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3-5 nėščia moteris. Nėštumo metu gaminasi tam tikrų hormonų, kurių veikiamos venos atsipalaiduoja, praranda standumą. Be to, didėjanti gimda pradeda spausti klubų venas, į kurias suteka kojų veninis kraujas. Kraujui tekėti tampa vis sunkiau, todėl jis užsilaiko kojų venose. Venų sienelės tiesiog neištveria spaudimo, ima plėstis. Paviršines kojų venas su giliąsias jungia jungiamosios venos. Jų vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi - iš paviršiaus gilyn. Kojas pradeda skaudėti, atsiranda sunkumas, jos pabrinksta, labai greitai pavargsta. Nėštumo metu moters kapiliarai tampa labiau pralaidūs, todėl daugiau skysčių per kraujagyslių sieneles patenka į audinius ir ten kaupiasi. Sunkėja ir brinksta visas kūnas, o labiausiai - kojos. Pirmiausia pabrinksta pėdos, paskui tinimai „kyla“ aukštyn - patinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti net pilvas, veidas, rankos. Paspauskite blauzdikaulį toje vietoje, kur mažiausiai poodinio sluoksnio. Jei koja neištinusi, pirštus atitraukus neliks ženklo. Jei patinusi, nuo pirštų trumpam liks duobutės. Apžiūrėkite čiurnas, kai nusimaunate kojines. Kai kojos tinsta, net netamprios gumelės įsirėžia į odą. Atkreipti dėmesį. Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.

Patarimai:

• Venkite ilgo stovėjimo.
• Venkite sūraus maisto, nes druskoje esantys natrio jonai traukia prie savęs OH jonus, kitaip tariant, druska sulaiko organizme skystį.
• Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
• Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi.
• Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
• Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
• Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
• Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
• Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovės (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
• Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas.
• Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
• Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
• Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
• Norint tuštintis nekentėti.
• Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
• Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
• Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
• Vengti kietų kėdžių.

Rėmuo

Net 50 procentų nėščių moterų skundžiasi rėmeniu ir deginimu stemplėje. Paskutiniais nėštumo mėnesiais gimda stipriai didėja, ji kelia skrandį, maistas skrandyje užsibūna ilgiau, todėl išsiskiria daugiau skrandžio sulčių. Jos atpilamos į stemplę ir ją dirgina. Skrandžio sultys ir turinys atpilami į stemplę dar ir todėl, kad nėštumo metu sumažėja stemplės tonusas.

Patarimai:

• Nevalgykite skubotai ir didelių porcijų.
• Suraskite savo valgį - nukenksmintoją, kurį kramsnojant negerumas praeina.
• Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų.
• Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai.
• Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti.
• Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai.
• Vengti labai karšto ir šalto maisto.
• Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
• Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų.
• Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).

Atkreipti dėmesį. Nevartoti vaistų savo nuožiūra.

Anemija

Nėštumo metu gana dažnai reikia daryti kraujo tyrimą. Vienas iš duomenų - hemoglobino kiekis kraujyje - parodo, ar nėščiajai dar neprasidėjo geležies stokos mažakraujystė. Ją patiria beveik pusė nėščiųjų. Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos (hemoglobino kiekis kraujyje mažesnis nei 90 g/l). Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės. Manoma, kad žmogaus organizmas pasisavina tik 1/10 su maistu gaunamos geležies.

Kitos odos problemos

Dėl hormoninių pokyčių nėščiųjų dantenos tampa jautresnės. Dažnai pasitaiko dantenų uždegimų. Dantenos parausta, paburksta, o prisilietus šepetėliu kraujuoja. Daugybė nėščių moterų negali patikėti ant veido vėl pamačiusios paauglystės spuogus. Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 savaitės, kai placenta pati ima gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas. Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Tai yra vadinamoji chloazma, kurią lemia estrogenai (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos.

Patarimai:

• Dukart per dieną nuvalykite odą dezinfekuojamuoju losjonu arba nusiplaukite.
• Oda tepkite antiseptiniais sausinamaisiais kremais ar geliais.
• Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
• Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus.
• Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
• Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
• Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime.
• Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn.
• Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
• Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti.
• Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
• Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Mėšlungis

Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų susitraukimas, lydimas stipraus skausmo, kuris atlėgsta po minutės kitos. Mėšlungis dažniausiai traukia blauzdų, šlaunų ir pėdų raumenis.

Patarimai:

• Valgykite maisto, kuriame gausu kalio, magnio, kalcio (džiovintų vaisių, bananų, bulvių, riešutų, pupelių, kruopų, mėsos, žuvies).
• Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn.
• Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
• Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti.
• Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
• Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Vidurių užkietėjimas

Nėščiųjų vidurių užkietėjimas - fiziologinė problema. Nėščios moters organizme persitvarko hormonai, gaminasi daugiau hormono progesterono, kuris atpalaiduoja lygiuosius raumenis, kad gimda nesusitraukinėtų ir nekenktų vaikeliui. Tačiau atsipalaiduoja ne tik gimdos, bet ir kiti raumenys, todėl mažėja skrandžio ir žarnyno peristaltika. Nėščiosios žarnyno judesiai sulėtėja ir dėl to, kad jį spaudžia didėjanti gimda. Pastebėta, kad nėštumo metu vidurių užkietėjimas dažniau vargina tas, kurias ši bėda kamavo ir iki nėštumo. Ilgai nesituštinus organizme lieka šlakų ir toksinų, todėl moteris gali jaustis pavargusi, apsunkusi, gali net skaudėti galvą, sumažėti apetitas.

Patarimai:

• Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
• Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.

Atkreipti dėmesį. Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Strijos

Strijos - tai odos patempimai, rožiniai-sidabriniai į randus panašūs ruoželiai. Daug nėščiųjų, ypač pirmojo nėštumo metu, pastebi atsiradusias strijas ant pilvo, šlaunų, krūtų ir sėdmenų. Nėštumas tempia odą, silpnėja jungiamasis audinys. Tačiau net ir lieknos nėščiosios, kurių šlaunys ar krūtys labai mažai pastambėja, aptinka strijų.

Patarimai:

• Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Atkreipti dėmesį. Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.

Padidėjęs makšties išskyrų kiekis

Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų, nes dėl hormonų poveikio pakinta makšties terpė. Ypač dažnai prausiantis, naudojant netinkamas higienos priemones, makšties terpė dar labiau pasukeičia, ji nebesugeba atlikti apsauginės funkcijos, todėl makštyje ima tarpti ir daugintis nepageidaujami mikroorganizmai, galintys sukelti uždegimą. Be to, nėštumo metu susilpnėja imunitetas ir „viršų ima“ blogosios makšties bakterijos. Bakterinės vaginozės simptomai - gausios balkšvos arba pilkai baltos išskyros, iš makšties sklindantis nemalonus „žuvies“ kvapas, niežulys, perštėjimas, erzinantis jausmas makštyje.

Patarimai:

• Intymiai higienai nederėtų naudoti paprasto muilo, kuriuo plaunamos rankos.
• Naudokite švelnius, gerai drėgmę sugeriančius rankšluosčius, juos dažnai keiskite.
• Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius.
• Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5).
• Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite.
• Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.

Atkreipti dėmesį. Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.

Gimdos susitraukimai ir skausmai

Nėštumo pabaigoje gimdos raumenys susitraukinėja ruošdamiesi tikriems sąrėmiams. Tai normalu. Spazmai dažniausiai trunka apie 30 sekundžių, tačiau gali būti ir ilgesni. Gimdos plėtimasis. Vaikeliui augant gimda plečiasi, o tai verčia gimdą spazmuoti. Juntamos giliaus, tęstinio, vis pasikartojančios skausmo bangos. Dauguma moterų šį jausmą prilygina prieš mėnesines arba pirmosiomis mėnesinių dienomis juntamam skausmui. Apvaliojo raiščio įsitempimas. Apvalusis raištis fiksuoja ir laiko gimdą taisyklingoje padėtyje, gimdai plečiantis šis raištis įsitempia, todėl juntamas skausmas. Skausmas yra bukas, tempiantis, o staigiai pasisukus, atsistojus, gali sudiegti labai aštriai, juntamas tarsi dūris. Paruošiamieji sąrėmiai arba netikri sąrėmiai yra silpni, nevalingi, neritmiški gimdos susitraukimai. Jie juntami, kaip nepatogumas, įsitempimas, sukietėjimas ar pulsavimas, tačiau kai kurios moterys (ypač besilaukiančios pirmą kartą arba jautresnės) jaučia skausmą. Nugaros apatinės dalies skausmas. Nėštumo metu būdingas apatinės nugaros dalies, juosmens, kryžkaulio srities skausmas, kuris kartais gali būti supainiuojamas su pilvo apačios skausmu.

Patarimai:

• Kai gimda dažniau susitraukinėja ar gydytojas nustato gresiantį persileidimą, nėščiajai skiriama magnio preparatų.
• Kai spazmai yra ne tik nemalonūs, bet ir skausmingi ar su pakraujavimu - tai gali rodyti įvairius vaisiaus ar gimdos sutrikimus.
• Kai labai nori pastoti, stogas rauna dar ir kaip, ir baimės akys didelės.
• Tada ir raumenys labiau atsipalaiduos.
• Siek tiek sulenk kojas, rankas į apčia, ju į viršų nekelk (už galvos nesunerk), dar man palengvėdavo, kai "ispusdavau" pilva.
• Neglostyk pilvuko kol kas, nes nuo to pilvo raumenys isitempia, prisiglostysi kai spazmai praeis.
• Privenk kol kas zoleliu arbatu, nes pvz. ciobreliai skatina gimdos susitraukimus.
• Tikiu, kad tau viskas bus gerai.
• Kai labai nori pastoti, stogas rauna dar ir kaip, ir baimės akys didelės.
• Dabar tavo pagrindine uzduotis atsipalaiduoti ir leisti gamtai ramiai dirbti savo darba.
• O dar tiek kartu nerimavosi del visokiausiu dalyku.
• Nerimas ima, kai kitos jaucia leliuko judesiukus, o tu dar ne...
• Kai kitos mate, o tu dar ne...
• Tikiu, kad tau viskas bus gerai.
• Kai labai nori pastoti, stogas rauna dar ir kaip, ir baimės akys didelės.
• Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
• Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui.
• Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį.
• Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
• Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų.
• Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.

Atkreipti dėmesį. Jeigu Jums daugiau nei 30 sav. Raumens reakcija į stresą (emocinį, fizinį). Dėl gimdos plėtimosi (augančio vaikelio) įsitempia apvalusis raištis, kuris atsakingas už gimdos padėtį, jam susitraukus patiriate nemalonumą. Jeigu tai kartojasi nuosekliai kas pusę minutės ar kas valandą be jokių priežasčių, tai gali būti ženklas, jog metas pailsėti. Kai spazmai yra ne tik nemalonūs, bet ir skausmingi ar su pakraujavimu - tai gali rodyti įvairius vaisiaus ar gimdos sutrikimus.

Kitos grėsmingos būklės

Yra keletas būklių, kurios reikalauja ypatingo dėmesio ir skubios medicininės pagalbos. Negimdinis nėštumas - tai nėštumas, kuris vystosi ne gimdoje, o, pavyzdžiui, kiaušintakyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje ir kt. Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta iki 22 nėštumo savaitės (vėliau įvykęs nėštumo nutrūkimas laikomas priešlaikiniu gimdymu). Placentos atšoka (priešlaikinis placentos atsiskyrimas). Vykstant normaliam gimdymui placenta nuo gimdos sienelių atsiskiria jau po kūdikio gimimo, tačiau kartais dalis arba visa placenta gali atsiskirti dar prieš gimdymą, bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Placentos atšokos priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau ją gali sukelti pilvo traumos (pavyzdžiui, moteris nukrenta, patenka į avariją, yra sumušama). Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Priešlaikinis gimdymas yra gimdymas, prasidėjęs ne anksčiau nei 22 ir ne vėliau nei 37 nėštumo savaitę. Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Nėštumo metu veikiant hormonams ir atsipalaidavus aplink šlapimo pūslę esantiems raiščiams, raumenims nedidelis šlapimo kiekis užsilaiko ir bakterijos turi daugiau laiko daugintis, todėl padidėja šlapimo pūslės uždegimo rizika.

Veiksmai:

• Iškvietus greitąją, atsigulti pakėlus dubenį - po juo galite pakišti pagalvę.
• Iki atvažiuojant greitajai pagalbai, atsigulti ant šono ir pagulėti.
• Jei skausmas intensyvėja ir atsirado kraujingos išskyros - kuo greičiau skambinkite 112.

Atkreipti dėmesį. Visada būtina pasitarti su gydytoju, jei kyla abejonių ar nerimo dėl nėštumo eigą.

Nėštumo metu moters organizmas patiria didžiulius pokyčius, kurie gali sukelti įvairių nepatogumų. Svarbu žinoti apie šiuos pokyčius ir mokėti juos valdyti, kad nėštumas būtų kuo malonesnis ir saugesnis.

tags: #nestumo #metu #sunki #gimda

• Kaip pripažinti tėvystę?
• Supratimas po kūdikio netekties
• Mokinio perkėlimas į kitą klasę
• Karjera ir gyvenimas Bobby Brown
• Kokybiški čiužiniai mažyliui