Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, todėl nenuostabu, kad daugelis nekantriai ieško būdų kuo anksčiau patvirtinti savo spėjimus. Šiandien rinkoje gausu įvairiausių nėštumo testų, tačiau kai kurios moterys vis dar domisi senaisiais, vadinamaisiais „naminiais“ metodais. Vienas iš tokių - nėštumo testas su jodu. Ar jis patikimas? Ar verta juo pasikliauti? Šiame straipsnyje panagrinėsime šį metodą, jo veikimo principą ir patikimumą, taip pat apžvelgsime kitus, moksliškai pagrįstus nėštumo nustatymo būdus.

Kaip veikia nėštumo testas?

Nėštumo testui atlikti reikalingas šlapimas. Jame yra hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino) arba jo dalių, kurios gaminasi maždaug praėjus 6-7 dienoms po pastojimo, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdoje. Nėštumo testu surandamas šis hormonas ir taip patvirtinamas nėštumas.

Žmogaus chorioninis gonadotropinas (HCG) yra glikoproteino hormonas, kurį netrukus po apvaisinimo išskiria besivystanti placenta. Nėštumo metu HCG kiekį serume galima aptikti praėjus 7 dienoms po pastojimo. HCG koncentracija sparčiai didėja, o aukščiausią tašką - 100 000-200 000 mlU/ml pasiekia 10-12 nėštumo savaitę.

HCG nėštumo testas yra chromatografinis imunologinis tyrimas, skirtas greitai ir kokybiškai nustatyti HCG šlapime. Šis HCG nėštumo testas nustato HCG, kai jo koncentracija yra 10 mlU/ml arba didesnė.

Kada atlikti nėštumo testą?

Testą galite atlikti praėjus 1 dienai po pirmųjų nepasirodžiusių mėnesinių. Nėštumo testas gali nustatyti nėštumą praėjus 10 dienų po nesaugių lytinių santykių, todėl galimas jo atlikimas ir prieš mėnesinių laiką, bet mažėja tikslumas. Taigi, kad gauti tikslų rezultatą, geriau jį atlikti nesulaukus mėnesinių kelias dienas arba praėjus 3 savaitėms po nesaugių lytinių santykių. Jei mėnesinės nereguliarios ir nežinai kada jos turi būti, nėštumo testas atliekamas 3 savaitės po nesaugių lytinių santykių.

Galima atlikti bet kuriuo paros metu, tačiau geriausia ryte. Ryte hormono kiekis šlapime didžiausias, tad ir nėštumo testas bus tiksliausias. Nors testavimo nebūtina atlikti su ankstyvo rytinio šlapimo mėginiu, tačiau prieš atliekant tyrimą reikėtų vengti vartoti per daug skysčių.

Kaip atliekamas nėštumo testas?

Yra kelių tipų nėštumo testai:

• Juosteliniai: popierinė juostelė.
• Kasetiniai: popierinė juostelė įdėta į plastikinę dėžutę.

Juostelinis testas: pasišlapinus į indelį, juostelė merkiama į šlapimą.

Kasetinis testas: pasišlapinus į indelį, iš jo pipete, kuri yra dėžutėje, paimamas šlapimas ir užlašinamas ant juostelės esančios kasetėje.

Pakiškite testo absorbentą po šlapimo srove ir palaukite 3-5 sekundes. Nenaudokite testo pakartotinai. Testas turi būti laikomas 4-30 °C temperatūroje, sandarioje pakuotėje. Atidarę pakuotę, testą turite atlikti per 1 valandą. Testas turi būti kambario temperatūros (15-30 °C).

Kaip vertinamas nėštumo testas?

Testas vertinamas tarp 3-5 minučių. Nevėliau kaip po 15-20 minučių. Ant juostelės atsiranda spalvotos linijos, dažniausiai raudonos.

• Viena linija (kontrolinėje zonoje C): nėštumo testas neigiamas - jūs nesilaukiate. Kartais jis atliekamas per anksti, todėl po kelių dienų galite pakartoti.
• Dvi linijos (kontrolinėje C ir testo T zonose): nėštumo testas teigiamas - jūs nėščia. Kreipkitės į savo gydytoją. Net ir neryški antra juostelė reiškia teigiamą nėštumo testą.

Pirma juostelė parodo, kad nėštumo testas veikia, o antra - ar jūs laukiatės. Linija kontrolinėje reakcijos zonoje (C) yra būtina reakcijos patvirtinimui. Neigiamas rezultatas bus gautas su sveikų vyrų ir sveikų ne nėščių moterų šlapimu, o sveikų nėščių moterų šlapime ir serume bus randamas HCG.

NEPAVYKUSI REAKCIJA: neatsiranda nei viena linija arba linija atsiranda tik testo reakcijos zonoje (T), o kontrolinėje zonoje (C) linijos nėra; tai reiškia, kad tyrimas atliktas neteisingai arba reagentas sugedęs.

Rožinės spalvos intensyvumas testo reakcijos zonoje (T) gali skirtis priklausomai nuo HCG koncentracijos mėginyje.

Ar klysta nėštumo testas?

Nurodomas tikslumas yra 99%. Jei atliktas teisingai, klaisti tikimybė labai maža iki 1%. Jis gali būti teigiamas, jei vartojami šio hormono turintys vaistai, vyksta persileidimas (kelios dienos po susilaikiusių mėnesinių jūs sukraujavote), yra negimdinis nėštumas, kiaušidžių ligos. Kiti vaisingumo gydymo būdai (pvz., klomifeno citratas), skausmą malšinantys vaistai ir hormoniniai kontraceptikai (pvz., kontraceptinės tabletės) rezultatų neturėtų paveikti. Alkoholis gali parodyti klaidingus tyrimo rezultatus.

Gali būti ir neigiamas, nors esi nėščia. Kai pritrūkus kantrybei jis atliktas per anksti ar nėštumas didesnis kaip 12 savaičių ir per didelio hormono kiekio nėštumo testas nesuranda. Dažnai būna daug hormono dalių, o ne viso hormono ir kai kurie testai teigiami tampa tik kai randa visą hormoną. Nors hormono dalys taip pat rodo nėštumą. Todėl, jaučiant, kad yra nėštumas, nors testas neigiamas, tikslinga jį kartoti po keleto dienų arba atlikti kraujo tyrimą.

Kaip ir atliekant kitus testus, galutinę diagnozę nustato gydytojas. Šis testas leidžia įtarti nėštumą.

Liaudiški nėštumo nustatymo metodai: testas su jodu

Liaudiški nėštumo nustatymo metodai su jodu yra paremti prielaida, kad nėščių moterų šlapimo rūgštingumas ir hormonų lygis skiriasi, o jodas į tai reaguoja. Tačiau svarbu pabrėžti, kad moksliškai šie teiginiai nėra pagrįsti.

Kaip atliekamas nėštumo testas su jodu?

Šis metodas yra labai paprastas ir nereikalauja specialių priemonių. Jam atlikti reikės:

• 1-2 lašų jodo;
• Pirmo rytinio šlapimo;
• Nedidelio, geriausia perregimo puodelio.

Eiga: Įpilkite šlapimo į puodelį. Atsargiai lašinkite jodo lašą ant šlapimo paviršiaus. Stebėkite, ar nepasimatys kokių nors pokyčių.

Rezultato interpretavimas: Teigiama, kad jei jodo lašas neišsisklaido, o nugrimzta ir išnyra, tai rodo nėštumą. Jei jodas išlieka paviršiuje ar greitai išsisklaido, nėštumo nėra.

Koks nėštumo testo su jodu tikslumas?

Atsakymas vienareikšmis - nėštumo testas su jodu nėra tikslus ir negali būti laikomas patikimu nėštumo nustatymo metodu. Tai tėra senovinis būdas, neturintis jokio mokslinio pagrindo. Jo tikslumas prilygsta monetos metimui - yra tik du galimi rezultatai, todėl tikimybė atspėti teisingai yra 50%. Atsiliepimai apie šiuos metodus yra prieštaringi. Kai kurie teigia, kad jie pasitvirtino, tačiau dauguma atsiliepimų yra skeptiški. Dažnai pasitaiko atvejų, kai testas rodo teigiamas rezultatas vyrams ar vaikams, arba neparodo nėštumo, nors jis yra. Todėl šie metodai neturėtų būti laikomi patikimais.

Alternatyvūs ir patikimi nėštumo nustatymo būdai

Nors „naminiai“ testai gali atrodyti patrauklūs dėl savo paprastumo ir prieinamumo, svarbu prisiminti, kad jie nėra patikimi. Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę patikimų būdų nėštumui nustatyti:

Vaistinėje parduodami nėštumo testai

Šie testai yra pagrįsti hCG hormono nustatymu šlapime. Jie yra gana tikslūs, ypač jei atliekami praėjus bent savaitei po numatomų mėnesinių pradžios.

Klinikiniai tyrimai

Klinikiniai nėštumo tyrimai atliekami, imant kraujo ir šlapimo mėginius.

• Šlapimo testas: veikia panašiai kaip namuose daromi nėštumo testai, tik klinikoje šlapimo mėginys siunčiamas tirti į laboratoriją.
• Kraujo tyrimai: kraujo tyrimai yra dvejopi - kokybiniai, kai tiriama, ar yra nėštumo hormono, ir kiekybiniai, kai tiriamas hCG hormono kiekis. Kraujo tyrimas yra tikslesnis nei šlapimo testas ir gali padėti nustatyti nėštumo trukmę bei stebėti jo eigą. Praėjus vos 6 dienoms nuo apvaisinimo jau gali būti atliekamas tyrimas nėštumui nustatyti. Kraujo tyrimas nėštumui nustatyti (HCG tyrimas) atliekamas imant kraują iš venos, specialiai tam ruoštis nereikia.

Nėštumo ultragarsinis tyrimas

Nėštumo ultragarsinis tyrimas yra vienas esminių tyrimų prižiūrint vaisiaus vystymąsi, sekant, ar nėra nukrypimų nuo normalios nėštumo raidos. Tyrimą reikėtų atlikti visoms besilaukiančioms moterims, įprastu atveju jis atliekamas du kartus - 11-13 nėštumo savaitę ir 18-20 nėštumo savaitę. Kas vyksta ultragarsinio tyrimo metu? Prižiūrima vaisiaus vystymosi eiga, tikslinama nėštumo trukmė ir planuojama gimdymo data, tikrinama, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų, matuojamas sprando vaiskumas, gali būti matuojamas gimdos kaklelio ilgis.

Jodo svarba nėštumo metu ir jo trūkumo rizika

Jodas yra būtinas mikroelementas žmogaus organizmui, ypač svarbus skydliaukės hormonų sintezei. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą, fizinį ir protinį vystymąsi. Jodo trūkumas, ypač nėštumo metu, gali turėti neigiamų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad jodo stoka yra pagrindinis išvengiamas smegenų pažeidimo ir skydliaukės veiklos sutrikimo veiksnys pasaulyje. Tyrimai rodo, kad jodo trūkumas gali sumažinti gyventojų intelekto koeficientą (IQ) 13,5-15 balų. Vaikams, kuriems trūksta jodo, pažintinės funkcijos yra žemesnės, tačiau jas galima pagerinti skiriant jodo turinčių papildų.

Nėščiųjų jodo stoka gali neigiamai paveikti vaikų gebėjimą mokytis mokykloje. Sunkiausia jodo stokos forma kūdikiams ir vaikams yra kretinizmas, pasireiškiantis psichiniu ir fiziniu atsilikimu, augimo sulėtėjimu, kurtumu, kalbos defektais ir kitais sutrikimais. Net ir nedidelis jodo trūkumas gali sukelti protinės raidos sutrikimus, pažintinių funkcijų pakitimus, sumažėjusį gebėjimą skaityti ir mokytis, atminties problemas, psichomotorinių gebėjimų sutrikimus, dėmesio stoką ir intelekto sumažėjimą.

Jodo trūkumas taip pat siejamas su nevaisingumu, persileidimais ir apsigimimais nėštumo metu. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi.

Rekomenduojamas jodo kiekis ir šaltiniai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja skirtingas jodo paros dozes priklausomai nuo amžiaus ir fiziologinės būklės:

• Priešmokyklinio amžiaus vaikams: 90-100 μg/d.
• 6-10 metų vaikams: 120 µg/d.
• Paaugliams (virš 11 metų) ir suaugusiesiems: 150 µg/d.
• Nėščioms ir maitinančioms moterims: 200-290 µg/d.

Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, todėl natūraliai su maistu gaunamas jodo kiekis yra nepakankamas. Pagrindiniai jodo šaltiniai yra:

• Joduota druska
• Jūros gėrybės ir žuvis
• Pieno produktai
• Kiaušiniai
• Jūros dumbliai

Jodas taip pat gali būti gaunamas su motinos pienu, kūdikių mišiniais, papildais ir multivitaminais. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 µg (mikrogramų, mcg), o žindančioms moterims - 290 µg. Galite vartoti maisto papildus, skirtus planuojančioms pastoti ar nėščiosioms, kuriuose yra reikiamas jodo kiekis (bent 150 µg).

Kiti svarbūs nėštumo tyrimai

Nėštumo metu atliekami daugybė kitų tyrimų, kurie padeda užtikrinti motinos ir vaiko sveikatą.

Bendras kraujo tyrimas

Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Nėštumo eigoje atliekamas pagal poreikį (jei moteris serga anemija, atliekamas gydymo korekcijai ir kontrolei). Taip pat atliekamas 32 sav. Bendras kraujo tyrimas (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht): rodikliai parodo, kiek raudonųjų kraujo ląstelių cirkuliuoja kraujyje, taip pat gali parodyti uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas, parodo mažakraujystę.

Kraujo grupės ir Rh nustatymas

Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Jeigu moters kraujo grupė yra Rh-, o jos partnerio kraujo grupė yra Rh+, kūdikis gali būti Rh+. Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.

Šlapimo tyrimas

Atliekamas 12 nėštumo sav. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Vėliau padeda nustatyti preeklampsiją. Pirmo apsilankymo metu ir 32 sav.

Infekcijų patikra

Nėštumo metu svarbu pasitikrinti dėl įvairių infekcijų, kurios gali pakenkti vaisiui:

• Virusinis hepatitas B: Jei nėščiosios patikros metu jos kraujyje rasta HBsAg, būtina nedelsiant ją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai.
• Sifilis: Pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav.
• ŽIV: Pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav.
• B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
• Herpes simplex virusas (HSV): Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.

Genetinių anomalijų tyrimai

Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpiu. Atliekamas nėštumo pradžioje. Iki 12 sav. Atliekant pirmąjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, atliekant antrąjį - įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. 11-13 sav. ir 14-22 sav. Jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai naujos kartos jūsų kraujo mėginyje esančios laisvos vaisiaus DNR tyrimas, nustatantis kūdikio Dauno, Edvardso, Patau sindromų ir lytinių chomosomų pakitimų riziką iki 99 % tikslumu. Tiriamas motinos kraujas iš venos, nereikia imti vaisiaus vandenų. Nuo 10 sav.

Kiti tyrimai

• Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės hormonų kiekis kraujyje nustatomas.
• Gliukozės toleravimo mėginys: Atliekamas 24-28 sav.
• Makšties tepinėlis: Imamas pasėlis iš makšties apatinio trečdalio ir išangės 27-28 sav.

tags: #nestumo #nustatymas #su #jodu

• Kaip pasakos formuoja vaikystę
• Visapusiškas ugdymas Vilniuje su AGORA
• Žaidimai vaikams Joninių šventei
• Kada atliekamas ultragarsas nėštumo metu?
• Vaiko priežiūros namuose pasirinkimai