Nėštumo požymiai: ką turėtų žinoti kiekviena moteris
Nėštumo požymiai: ką turėtų žinoti kiekviena moteris
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
Kiekviena moteris yra kitokia. Tai taikytina ir jos su nėštumu susijusiai patirčiai. Ne visoms moterims pasireiškia tokie patys nėštumo simptomai, net to pačiai moteriai simptomai per vieną nėštumą gali skirtis nuo simptomų, pasireiškiančių per kitą nėštumą. Be to, kadangi ankstyvi nėštumo simptomai dažnai yra panašūs į savijautą prieš pat menstruacijas ir jų metu, šie simptomai ne visada atpažįstami. Turite žinoti, kad juos gali sukelti ir kitos priežasties, ne tik prasidėjęs nėštumas. Todėl, kad pastebėjote vieną ar kelis šių simptomų, nereiškia, kad jūs tikrai esate nėščia. Vienintelis būdas tuo įsitikinti yra atlikti nėštumo testą.
Dažniausi ir lengviausiai atpažįstami nėštumo požymiai
1. Vėluojančios mėnesinės
Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo. Kai kurioms moterims menstruacijos išnyksta nustojus vartoti kontraceptines tabletes.
2. Implantacinis kraujavimas ir spazmai
Praėjus kelioms dienoms po pastojimo, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šis procesas gali sukelti vieną iš ankstyviausių nėštumo požymių - negausų kraujavimą (tepimą) ir kartais spazmus. Tai vadinamasis implantacijos kraujavimas. Jis atsiranda praėjus 6-12 dienų po kiaušinėlio apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta. Spazmai primena per menstruacijas atsirandančius spazmus, todėl kai kurios moterys juos ir kraujavimą klaidingai laiko menstruacijų pradžia. Tačiau kraujavimas ir spazmai yra nestiprūs. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
3. Nuovargis ir silpnumas
Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios. Moteris gali pajusti labai didelį nuovargį praėjus tik savaitei nuo pastojimo. Kodėl? Nuovargis yra dažnai susijęs su dideliu hormono, vadinamo progesteronu, kiekiu, tačiau jį sustiprinti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, mažesnis kraujospūdis bei sustiprėjusi kraujo gamyba. Jeigu nuovargis yra susijęs su nėštumu, svarbu daug ilsėtis. Palengvinti nuovargį gali maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug baltymų ir geležies.
4. Pykinimas ir vėmimas (rytinis šleikštulys)
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireikia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikinas reiškinys, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Rytinis šleikštulys yra žinomas nėštumo simptomas. Tačiau jis pasireiškia ne visoms nėščioms moterims. Tikslios rytinio šleikštulio priežasties nežinome, bet manoma, kad šio simptomo atsiradimui įtakos turi per nėštumą susidarantys hormonai. Pykinimas per nėštumo laikotarpį gali atsirasti bet kuriuo dienos metu, bet dažniausiai jaučiamas ryte. Gali būti, kad pykinimas, potraukis ar pasibjaurėjimas tam tikru maistui gali tęstis per visą nėštumo laikotarpį. Laimei, daugeliui moterų šie simptomai maždaug 13-14-ą nėštumo savaitę susilpnėja.
Kaip įveikti rytinį pykinimą nėštumo metu | Gydytojai paaiškina
5. Pasikeitęs skonio ir kvapo pojūtis
Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireišškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
6. Krūtų pokyčiai
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Krūtų pokyčiai yra kitas labai anksti atsirandantis nėštumo požymis. Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole. Krūtų pokyčius gali sukelti ir kitos priežastys. Tačiau šie pokyčiai yra ankstyvi nėštumo simptomai, reikia žinoti, kad prireiks kelių savaičių, kol priprasite prie naujų hormonų kiekių organizme. Tačiau šiam laikui praėjus krūtų skausmas turi palengvėti.
7. Dažnesnis šlapinimasis
Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Dauguma moterų tai pajunta maždaug šeštą-aštuntą savaitę po pastojimo. Nors šį simptomą gali sukelti šlapimo takų infekcija, diabetas ar perteklinis šlapimo išskyrimą skatinančių vaistų vartojimas, nėštumo atveju taip nutinka dėl pakitusio hormonų kiekio.
8. Nuotaikų svyravimai
Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Nuotaikų svyravimas yra įprastas dalykas, ypač per pirmąjį nėštumo trimestrą. Jis taip pat yra susijęs su hormonų pokyčiais.
9. Lengvi spazmai pilvo apačioje
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu.
10. Pasikeitęs apetitas ir maisto pomėgiai
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Nėščios moterys taip pat gali jausti potraukį tam tikriems maisto produktams arba negali jų pakęsti. Šie reiškiniai taip pat yra susiję su hormonų pokyčiais. Poveikis gali būti toks stiprus, kad net mintis apie anksčiau buvusį mėgstamą patiekalą gali moteriai sukelti vėmimą.
Kiti galimi ankstyvieji nėštumo požymiai
Be aukščiau išvardintų, gali pasireikšti ir kiti simptomai:
- Išskyrų pokyčiai: Moteris gali pastebėti ne tik kraujavimą, bet ir į pieną panašias išskyras iš makšties. Jos yra susijusios su makšties sienelių sustorėjimu, atsirandančiu beveik iš karto po pastojimo. Išskyros atsiranda dėl intensyvesnio makštį išklojančių ląstelių augimo. Išskyros, kurių gali būti per visą nėštumo laikotarpį, dažniausiai yra nekenksmingos ir jų nereikia gydyti. Bet jeigu išskyros skleidžia nemalonų kvapą ar jaučiamas deginimas ir niežėjimas, pasakykite apie tai gydytojui.
- Padidėjęs emocingumas: Padidėjęs emocingumas, ašarojimas dėl menkniekių, kurių anksčiau nesureikšmindavote. Nėštumas padidina estrogeno ir progesterono hormonų lygį, o tai gali sukelti daugiau emocijų nei įprastai.
- Galvos skausmas ir nugaros skausmas: Daug nėščių moterų skundžiasi dažnu nestipriu galvos skausmu, o kitas vargina lėtinis nugaros skausmas. Jei galvos skausmo nepavyksta numalšinti įprastais vaistais, ypač antroje nėštumo pusėje, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Galvos svaigimas ir alpimas: Šie reiškiniai gali būti susiję su kraujagyslių išsiplėtimu, sumažėjusiu kraujospūdžiu ir cukraus kiekiu kraujyje.
- Vidurių užkietėjimas: Nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio gali užkietėti viduriai. Progesteronas sulėtina maisto produktų slinkimą žarnynu. Kad sumažintumėte problemą, gerkite daug vandens, mankštinkitės ir valgykite daug skaidulų turintį maistą.
- Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas: Tai gali būti susiję su hormonų poveikiu virškinimo traktui.
- Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta: Kūno temperatūra pakyla ovuliacijos metu, o jei esate nėščia, ji išlieka aukštesnė ir po to.
- Patamsėję išoriniai lytiniai organai: Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
- Nemiga ar pakitęs miego režimas: Ankstyviausiu nėštumo požymiu gali būti staiga atsiradusi nemiga ar pakitęs miego režimas, kuomet nėra jokios kitos priežasties šiam pokyčiui atsirasti.
Kada atlikti nėštumo testą?
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo).
Kada kreiptis į gydytoją?
Gavus teigiamą nėštumo testo rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.