Neteisėtas abortas yra sudėtingas visuomenės sveikatos, etikos ir teisės klausimas, sukeliantis aštrias diskusijas visame pasaulyje. Jis liečia ne tik moters teises ir sveikatą, bet ir negimusio vaiko gyvybės apsaugą. Šiame straipsnyje analizuojama, ar moteris turėtų būti laikoma baudžiamai atsakinga už neteisėtą abortą, atsižvelgiant į įvairius teisės aktus, medicininius aspektus, etinius argumentus ir teismų praktiką.

Neteisėto aborto problematika

Neteisėtas abortas yra socialinė problema, sukelianti prieštaringas diskusijas tarp mokslininkų, ypač susijusias su moters teise nutraukti nėštumą ir negimusio vaiko teise į gyvybę. Statistiniai duomenys rodo, kad kasmet visame pasaulyje atliekama apie 20 milijonų neteisėtų abortų. Kai kurios šalys skiria didelį dėmesį kovai su šia nusikalstama veikla ne tik dėl to, kad neteisėto aborto metu kyla pavojus moters sveikatai ir gyvybei, bet ir dėl to, kad pažeidžiama žmogaus vaisiaus teisė į gyvybę. Siekiant užkirsti kelią neteisėtų abortų plitimui visuomenėje, tokios šalys remiasi ne tik švietimu, įvairiomis socialinės pagalbos ir ekonominėmis priemonėmis, bet ir baudžiamąja atsakomybe, taikoma ne tik gydytojui ar kitam asmeniui, kuris neturi teisės atlikti chirurginių abortų, bet ir moteriai, kuriai atliekamas neteisėtas abortas arba kai ji nutraukia nėštumą.

Abortų tema yra jautri ir sukelia nemažai emocijų. Todėl pateikti racionalius argumentus ir tikėtis, kad jie bus išgirsti - problematiška. Supaprastinus iki teiginio, jog abortas tolygus nužudymui, nelieka vietos konstruktyviai diskusijai. Tokiu atveju, juos reikėtų beatodairiškai uždrausti, o juos atlikusius asmenis (moteris ir gydytojus) nubausti kriminaline bausme. Tačiau abortų legalizavimas (tiksliau ne kriminalizavimas) toli gražu nereiškia, kad tokiu būdu norima įtvirtinti precedentus, jog šeimos planavimas abortų pagalba - toleruotinas reiškinys. Jeigu vienintelis lytinių santykių tikslas būtų gyvybės pratęsimas, kaip teigiama Katalikų bažnyčios mokyme, - abortų problemą, galima būtų spręsti paprastai. Galima būtų reikalauti, kad žmonės prisiimtų atsakomybę už savo tikslingai planuotus veiksmus. Kitaip tariant, kad pagimdytų ir užaugintų gyvybę, kurios pradėjimui ir buvo užmegzti lytiniai santykiai. Visgi žmonių seksualinis elgesys skirtas ne vien reprodukcijai. Tiesa, viešai tai buvo deklaruota tik XX a. seksualinės revoliucijos metu.

Jeigu agrarinėje visuomenėje vaikų skaičius nebuvo reguliuojamas ir priklausė nuo moterų vaisingumo ir kūdikių mirtingumo, tai modernioje visuomenėje žmonės vis labiau pradėjo planuoti šeimos dydį naudodami apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, kurios nėra šimtu procentų efektyvios. Taigi abortas šiandien neišvengiamai siejamas su šeimos planavimu. Katalikiškos moralės nuostata “išsaugoti gyvybę bet kurią kaina” funkciškai dera su viduramžių ekonomine santvarka. Feodalizme, kur buvo itin svarbi darbo jėgos kiekybė, gimstamumo ribojimas nebuvo aktualus ir vyravo gyvenimas pagal principą „kiek Dievas duos“. Moderniaisiais laikais iš esmės keičiasi vaiko suvokimas. Dabar jis yra ne “ekonominis turtas”, papildoma darbo jėga ūkyje, bet asmenybė, kurią reikia išauginti ir tinkamai išauklėti. Dėl to keičiasi žmonių požiūris į vaikų turėjimą ir dėl to jie pradeda reguliuoti savo reprodukcinę elgseną. Gydytojai pastebi, kad Lietuvoje kol kas abortas yra viena iš dažnesnių šeimos planavimo priemonių. Iš to darytina išvada, kad reikalingas dar didesnis visuomenės švietimas šeimos planavimo srityje.

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą abortą: pasaulinė perspektyva

Priklausomai nuo istoriškai susiformavusio požiūrio į tam tikras vertybes, moralės dalykus, nacionalines tradicijas ir t. t., valstybės savo baudžiamojoje teisėje pasirenka, kokią teisinę gėrybę ginti, t. y. ginti moters sveikatą ir gyvybę, netaikant jai baudžiamosios atsakomybės, arba ginti negimusio vaiko teises, pripažįstant, kad negimęs vaikas yra nusikaltimo auka. Daugelis šalių nelaiko moters atsakinga pagal baudžiamąją teisę už neteisėtą abortą, nes jie nesaugo žmogaus vaisiaus teisės į gyvybę savo teisės aktuose.

Kai kurios Europos šalys (Vokietija, Airija, Suomija, Belgija, Austrija, Estija, Vengrija, Malta) ir JAV valstijos (Oklahoma ir Pietų Karolina) taiko baudžiamąją atsakomybę moterims, kurios inicijuoja neteisėtą abortą arba nutraukia nėštumą. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Estija, Belgija ir Malta, taiko baudžiamąją atsakomybę moteriai net tada, kai nėščia moteris tik leidžia atlikti neteisėtą nėštumo nutraukimą, bet neinicijuoja jo. Šalyse, kuriose taikoma baudžiamoji atsakomybė moterims, ji grindžiama negimusio žmogaus teise į gyvybę ir dalyvavimo institute nuostatomis, nes neteisėto aborto atveju moteris įvardijama kaip bendrininkė, veikianti kartu su kitais šio nusikalstamo akto subjektais; be to, baudžiamoji atsakomybė taip pat taikoma, jei moteris nutraukia nėštumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir neteisėtas abortas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, moteriai, kuri pasidaro neteisėtą abortą, baudžiamoji atsakomybė netaikoma. Tai reiškia, kad moteris, kuri organizuoja, kursto ar net atlieka abortą sau, išvengia baudžiamosios atsakomybės, nors kiti asmenys, dalyvaujantys šiame procese, gali būti baudžiami. Tokia situacija kelia klausimų dėl teisingumo ir logikos, nes moteris, inicijuojanti neteisėtą abortą, iš esmės yra laikoma mažiau atsakinga nei kiti dalyviai. Tai gali būti vertinama kaip baudžiamosios teisės spraga, kuri turėtų būti ištaisyta. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, baudžiamoji atsakomybė netaikoma moteriai, kuri paprašė neteisėto aborto arba jis buvo atliktas jai. Bendrininkavimas: Moteris, kuri inicijuoja ar organizuoja neteisėtą abortą, veikia kaip bendrininkė, dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje. Todėl ji turėtų būti laikoma atsakinga už savo veiksmus. Teisingumas: Nėra logiška, kad kiti asmenys, dalyvaujantys neteisėtame aborte, yra baudžiami, o moteris, kuri inicijavo šį procesą, lieka nenubausta. Tai pažeidžia teisingumo principą. Atsakomybė už savo kūną: Moteris turėtų būti atsakinga už savo sprendimus, susijusius su jos kūnu ir nėštumu. Jei ji nusprendžia nutraukti nėštumą neteisėtai, ji turėtų prisiimti atsakomybę už šį sprendimą.

Argumentai prieš baudžiamąją atsakomybę moterims

Kita vertus, yra ir argumentų, kodėl moteris neturėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą abortą: Moters teisės: Draudimas moterims darytis abortus pažeidžia jų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, fizinę ir psichinę sveikatą. Socialinės priežastys: Moterys dažnai pasirenka neteisėtus abortus dėl socialinių ir ekonominių priežasčių, tokių kaip skurdas, smurtas ar nepakankama parama. Baudžiant moteris, neatsižvelgiama į šias aplinkybes. Atsisakymas bausti auką: Kai kuriais atvejais moteris, pasidariusi neteisėtą abortą, gali būti laikoma auka, o ne nusikaltėle. Baudžiant auką, nepasiekiama teisingumo.

Neteisėto aborto nusikaltimo objektas

Neteisėto aborto nusikaltimo objektas yra žmogaus gyvybė embriono ar vaisiaus stadijoje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, todėl bet koks sąmoningas veiksmas, nutraukiantis nėštumą be teisinio pagrindo, laikomas nusikaltimu.

Nėštumo nutraukimo būdai ir jų įtaka nusikaltimo kvalifikavimui

Teismų praktikoje atsižvelgiama į įvairius nėštumo nutraukimo būdus, kurie gali turėti įtakos nusikaltimo kvalifikavimui. Pavyzdžiui, chirurginis abortas, medikamentinis abortas ar kitos priemonės, naudojamos nėštumui nutraukti, gali būti vertinamos atsižvelgiant į jų pavojingumą moters sveikatai ir gyvybei. Jei nėštumo nutraukimas atliekamas nesilaikant medicininių reikalavimų ar naudojant pavojingus metodus, tai gali būti laikoma sunkinančia aplinkybe.

Moters sveikatos apsauga ir neteisėtas abortas

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad moters sveikatos apsauga yra svarbus aspektas, sprendžiant neteisėto aborto klausimus. Neteisėtas abortas gali sukelti rimtų komplikacijų moters sveikatai, įskaitant infekcijas, kraujavimą, nevaisingumą ar net mirtį. Todėl teismai privalo užtikrinti, kad moterys, patiriančios neteisėtą abortą, gautų tinkamą medicininę pagalbą ir psichologinę paramą. Be to, teismai turi atsižvelgti į moters socialinę ir ekonominę padėtį, sprendžiant dėl bausmės už neteisėtą abortą.

Kaltės nustatymo kriterijai

Teismų praktikoje nustatomi griežti kaltės nustatymo kriterijai, siekiant užtikrinti, kad nebūtų nuteisti nekalti asmenys. Kaltė dėl neteisėto aborto turi būti įrodyta neginčijamais įrodymais, tokiais kaip medicininiai dokumentai, liudytojų parodymai ar ekspertų išvados. Be to, teismai turi atsižvelgti į asmens motyvus ir tikslus, atliekant nėštumo nutraukimą.

Teismų praktikos pavyzdžiai

Štai keletas teismų praktikos pavyzdžių, iliustruojančių neteisėto aborto nusikaltimo objekto analizę:

• Byla dėl neteisėto aborto, atlikto namų sąlygomis: Teismas nustatė, kad kaltinamasis, neturėdamas medicininio išsilavinimo, atliko abortą namų sąlygomis, naudodamas pavojingus metodus. Teismas pripažino kaltinamąjį kaltu dėl neteisėto aborto ir skyrė jam realią bausmę.
• Byla dėl neteisėto aborto, atlikto medicinos įstaigoje: Teismas nustatė, kad medicinos įstaigos darbuotojai atliko abortą, pažeisdami įstatymų nustatytą tvarką ir nesilaikydami medicininių reikalavimų. Teismas pripažino medicinos įstaigos darbuotojus kaltais dėl neteisėto aborto ir skyrė jiems bausmes.
• Byla dėl moters, kuri pati sau atliko abortą: Teismas nustatė, kad moteris pati sau atliko abortą, naudodama internete įsigytus vaistus.

Aborto atlikimo tvarka

Aborto atlikimo tvarka yra reglamentuota Sveikatos apsaugos ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. Minėtos operacijos atlikimas pažeidžiant šios tvarkos reikalavimus pripažįstamas neteisėtu. Abortas yra dirbtinis moters nėštumo nutraukimas.

Neteisėto aborto aplinkybės

• Abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje.
• Abortas padaromas esant kontraindikacijoms, t. y., kai ši operacija medicininiu požiūriu neleistina, išskyrus būtinojo reikalingumo atvejus.

Būtinasis reikalingumas yra tais atvejais, kai tolimesnis nėštumas ar gimdymas gresia moters gyvybei. Tokiu atveju nėštumas gali būti nutrauktas ir ne sveikatos priežiūros įstaigose ir esant kontraindikacijoms. Tačiau tai padaryti gali tik gydytojas-ginekologas.

Jei neteisėtą abortą padaro ne ginekologas, o kitas sveikatos priežiūros specialistas (visų kitų specialybių gydytojai ir personalas), tokia nusikalstama veika pripažįstama sunkesniu nusikaltimu.

Už neteisėto aborto atlikimą baudžiamoji atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 142 straipsnyje.

Jeigu sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, sveikatos priežiūros įstaigoje, pacientės prašymu padarė abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 3 dalį asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.

Baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje numatyta didžiausia baudžiamoji atsakomybė už neteisėto aborto atlikimą. Asmuo, neturintis teisės daryti aborto operacijas, nutraukęs nėštumą pačios moters prašymu, gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pagal minėtą straipsnio dalį atsako toks asmuo, kuris nėra nei gydytojas, nei sveikatos priežiūros specialistas.

Tais atvejais, kai abortas sukelia komplikacijas (moteris suserga, sutrikdoma jos sveikata ar net mirštama), asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl neteisėto aborto atlikimo, bet ir dėl atsiradusių pasekmių, t. y. sveikatos sutrikdymo ar neatsargaus gyvybės atėmimo.

Teisėsaugos reagavimas į neteisėtus abortus

Apie neteisėtus abortus dažniausiai sužinoma tuomet, kai moteris patiria traumą arba suserga aborto atlikimo metu. Medicinos įstaigos privalo pranešti teisėsaugos institucijoms apie neteisėto aborto atlikimą, jei yra pagrindas tai įtarti.

Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtai atlikto aborto Mažeikiuose. Į ligoninę kreipėsi jauna moteris dėl kraujavimo, ir paaiškėjo, kad jai galimai buvo atliktas abortas. Tyrimą perėmė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Neteisėto Aborto Apibrėžimas ir Atsakomybė

Neteisėto aborto atlikimas yra nusikalstama veika.

Abortų priežastys ir pasekmės

Pasak psichologės dr. Giedrės Širvinskienės, nėštumas yra patirtis, kuri palyginti su kitais gyvenimo aspektais bene stipriausiai paveikia moterį. Kartais žinia apie nėštumą sukelia moteriai gilią psichologinę krizę. Dažnai tai neplanuotas, nelauktas nėštumas, tačiau ne kiekvienas neplanuotas nėštumas moteriai yra krizė; yra moterų, kurios sėkmingai išnešioja ir pagimdo, o planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, jei pasikeičia santykiai šeimoje arba tėvai sužino apie tam tikrus būsimo vaiko raidos trūkumus. Kaip įveikiama ši krizė, priklauso nuo asmenybės brandumo ir galimybės gauti pagalbą. Tyrimas Švedijoje parodė, kad 23 proc. dėl aborto besikreipiančių moterų patyrė potrauminio streso sutrikimų simptomus. Kitame tyrime Airijoje 35 proc. moterų nurodė patyrusios krizinį nėštumą. JAV atliktas tyrimas rodo, kad 65 proc. moterų, nutraukusių nėštumą, teigė, kad patyrė kitų žmonių spaudimą daryti abortą, o 54 proc. nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo. Nėštumo nutraukimas yra labai daug jausmų ir dvejonių apimantis sprendimas.

Pagrindinės abortų priežastys, minimos įvairiose šalyse, yra socialiniai, ekonominiai sunkumai, nenoras turėti daugiau vaikų. Pavyzdžiui, JAV 56 proc. respondentų minėjo finansinius sunkumus, 55 proc. - santykių su partneriu sunkumus bei sunkumus dėl ateities galimybių. Švedės dažniausiai nurodė norą atidėti motinystę, santykius su partneriu, finansinį nepasirengimą. Kaip matome, tai daugiau išorinės priežastys, ir moterims pasiūlius pagalbą, galbūt jos priimtų kitokį sprendimą. Lietuvoje moterys, kurias tenka konsultuoti, dažnai sako: „Partneris verčia, tėvai varo iš namų, kaip aš auginsiu pati, kai neturiu darbo ir pan.“ Problema ta, kad niekas neįpareigotas paklausti moters, kokia jos situacija, ir padėti jai spręsti sunkumus, su kuriais ji susiduria. Todėl dauguma nėštumo nutraukimų patenka į kategoriją - moters pageidavimu. Visgi visos šalys ieško būdų, kaip sukurti filtrą, kad moteris apgalvotų sprendimą, kad ji nebūtų skubinama. Daugelyje šalių po psichologo konsultacijos privalomai skiriama nuo 2 iki 5 ar daugiau dienų apsisprendimui. Vokietijoje netgi privaloma psichologo konsultacija; jos metu išsiaiškinami moters poreikiai ir ieškoma galimybių.

Akušerė Indrė Mickevičienė Vilniaus gimdymo namuose apklausė per 600 respondentų apie nėštumo nutraukimo priežastis ir pasekmes. Trys pagrindinės įvardintos nėštumo nutraukimo priežastys - finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir tėvo bei artimųjų noras. Moterys dažniau manė, kad nėštumas nutraukiamas dėl vaiko tėvo noro, vyrai - dėl girtavimo šeimoje ir naujos gyvybės baimės. Aukštesnio išsilavinimo respondentai labiau išskyrė psichologines priežastis - emocinio palaikymo stoką, žemesnio išsilavinimo respondentai - girtavimą šeimoje. Pagrindinės trys nėštumo nutraukimo pasekmės - kaltės jausmas, depresija ir emocinė krizė. Moterys dažniau nei vyrai nurodė medicinines pasekmes - kraujavimą, nevaisingumą ateityje, vyrai - priklausomybes nuo alkoholio ir narkotikų.

Kaip iliustraciją, rodančią, kad moterys dažnai ne savo noru pasirenka nėštumo nutraukimą, pateikiama vienos merginos išpažintis: „Pastojau prieš pusę metų ir pasidariau abortą. Su draugu buvome apie dvejus metus. Bent aš jį mylėjau, bet kai sužinojau, kad esu nėščia, jis iškarto pasakė - abortas. Pareiškė, kad jeigu nepasidarysiu, paliks ir daugiau nenorės matyti nei manęs, nei vaiko. Jo žodžiais, tai buvo tik skysčiai, bet dar ne vaikas. Tų žodžių niekada gyvenime nepamiršiu. Man buvo labai sunku susitaikyti su tuo, nenorėjau likti vieniša mama. Šiemet buvau baigusi mokslus, darbo neturėjau, išlaikoma tėvo, nes motinos neturiu. Tiesiog supratau, kad liksiu viena, ir niekas man nepadės. Verkiau, buvau nusivylusi draugu, nusprendžiau pasidaryti abortą, nors buvo labai sunku priimti tokį sprendimą. Nenorėjau, kad mano vaikas neturėtų tėvo, žinojau, kad jam nieko negalėsiu suteikti. Bet dabar, praėjusi pusei metų po visko, siaubingai jaučiuosi. Negaliu pamiršti. Labai norėjau vaikų, gražios ir laimingos šeimos. Galbūt dėl to taip sunku susitaikyti, kartais nesinori net gyventi. Nenorėjau, kad mano vaikas neturėtų tėvo, žinojau, kad jam nieko negalėsiu suteikti. Nežinau, ar kada pamiršiu, ar palengvės, bet dabar nieko nenoriu, jaučiuosi beviltiškai. Manau, kiekvienai merginai reikėtų pagalvoti, ar tas žmogus, su kuriuo esi, myli tave ir pasiryžęs būti kartu bet kokiu atveju. Dabar man liko tik skausmas, atrodo, kad nieko gera nenusipelniau. Labai dažnai prisimenu, vis galvoje sukasi mintys apie vaikutį, kurį būčiau turėjusi.“

Pasak psichologės, šios moters nėštumo nutraukimas vėlgi pateko į kategoriją „pagal moters pageidavimą“. Tačiau kiek čia jos pageidavimo ir laisvo sprendimo? Tai, ką ji išgyvena, neturi kodų pagal ligų kvalifikaciją, tai galima pavadinti uždraustu sielvartu. Moteris tarsi neturi teisės gedėti, nes pati pasirinko ir turėtų toliau laimingai gyventi. Bet šiai moteriai po aborto labai reikalinga pagalba. Todėl labai svarbu, kad tokios moterys taip pat patektų į psichologinės pagalbos sistemą. Svarbu, kad tai būtų valstybiniu lygmeniu kuriama kompleksinė sistema tiek nėščioms, tiek pagimdžiusioms, tiek kūdikio netektis patyrusioms moterims. Ir labai svarbu, kad ši sistema apsaugotų moterį nuo kitų žmonių spaudimo, kad ji turėtų šiek tiek laiko ir galimybę pasikalbėti su specialistais, galinčiais pasiūlyti įvairius problemų sprendimų būdus.

Rekomendacijos Lietuvai

Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir argumentus už ir prieš baudžiamąją atsakomybę moterims, Lietuvai būtų tikslinga apsvarstyti galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę moteriai kaip bendrininkei už jai atliktą neteisėtą abortą, remiantis kitų šalių teisine praktika. Taip pat, būtina patikslinti galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja tiek abortų atlikimą, tiek baudžiamosios atsakomybės atsiradimą už neteisėtą abortą. Jei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse taip pat būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė moteriai už jai atliktą neteisėtą abortą, reikėtų pakeisti ir šių straipsnių vietą Baudžiamajame kodekse, atsižvelgiant į pasikeitusį specialųjį objektą.

Neteisėtas ir smerktinas elgesys: platesnis kontekstas

Smerktinas elgesys ne visada vertinamas kaip neteisėtas. Pavyzdžiui, visuomenė smerkia sutuoktinių neištikimybę, tačiau Lietuvos įstatymai tiesiogiai už tai bausmės nenumato. Smerktinas elgesys ne visada būna vertinamas kaip neteisėtas. Tačiau tik kai kurios elgesio formos tokios kaip žmogžudystė. Kiekviena visuomenė kontroliuoja savo visuomenės narių elgesį. Asmenys ar grupės ne visada elgiasi taip, kaip iš jų reikalauja visuomenė dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl savo asmeninių savybių ar pasikeitusios situacijos, kurioje jau nebetinka įprastos elgesio normos, žmonės keičia savo elgesį.

Lietuvoje pastaruoju metu vykstančios permainos, naujos socialinės ekonominės sąlygos, realus ir potencialus nedarbas, smunkantis gyvenimo lygis atspindi ir koncentruojasi šeimose - pasiektas mažiausiai gimstamumo lygis, gausėja socialiai silpnų ir skurstančių šeimų, ypač auginančių vaikus. Nemažai šeimų susiduria sus sunkumais, kurių savo jėgomis neišsprendžia. Mažėjantis gimstamumas neužtikrina kartų kaitos ir lemia depopuliaciją. 2000 metais gimė 34,2 tūkst. vaikų, t.y. 22,6 tūkst. mažiau negu 1990 metais. Pastarąjį dešimtmetį pradėjo reikštis ir kitas, iki šiol Lietuvai nebūdingas reiškinys: pradėjo sparčiai daugėti ne santuokoje gimusių vaikų skaičius. Didėjant turtinei diferenciacijai, tarp sunkiausiai besiverčiančių ar skurstančių pirmiausiai atsiduria nepilnos šeimos, kurių šeimos galva yra moteris, šeimos su mažamečiais vaikais, daugiavaikės šeimos, šeimos, kuriose yra neįgalių asmenų, bei kaimuose ir mažuose miesteliuose gyvenančios šeimos. Dažnai tai yra jaunos šeimos. Ypač skursta tos šeimos su vaikais, kuriose bent vienas iš tėvų yra bedarbis. Statistikos departamento duomenimis, žemiau santykinės skurdo ribos 2000 metais gyveno 16 % visų Lietuvos gyventojų. Vienas iš pagrindinių skurdo veiksnių - vaikų ir suaugusiųjų skaičiaus santykis šeimoje. Nemaža šeimų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra įvairios pašalpos. Tokios šeimos gyvena ypatingai skurdžiai. Jaunos šeimos susiduria su labai opia būsto įsigijimo problema. Tai yra viena svarbiausių santuokų mažėjimo, jų atidėjimo vėlesniam laikui, gimimų mažėjimo, abortų daugėjimo priežasčių, sukelianti daugybę kitų problemų, susijusių su palankių sąlygų vaikų normaliam ugdymui užtikrinimu.

Daugelis moterų atlieka nėštumo nutraukimą nerimaudamos dėl aplinkinių reakcijos ir gimdymo baimės. Imkime, pvz.: vaiką su gimimo defektais. Šiais laikais gydytojai gali geriau nustatyti būsimus apsigimimus dar tada, kai vaikas tebėra įsčiose. Logiška, kad žmonės, kurie suvokia gyvenimo tikslą kaip individualų juslinį pasitenkinimą, turėtų nužudyti tokį kūdikį. Kodėl? Todėl, kad toks vaikas trukdys jiems tenkintis gyvenimu. Rūpinimasis tokiu vaiku užims daugybę laiko, be to, kiti gali juoktis iš jų. Kartais net ir tada, kai vaikas įsčiose neturi jokių apsigimimų ir yra visiškai sveikas, žmonės vistiek nusprendžia jo neauginti. Moterys darosi abortus ir todėl, kad vaikas trukdys mėgautis gyvenimo malonumais, kopti karjeros laiptais ir pan. Tokios moterys atranda papildomą pasiteisinimą savo sprendimui. Manoma, jei vaikas nelaukiamas, jis negalės būti laimingas gyvenime. Jei mes priimame šią logiką, kad nelaukiamumas yra geras pasiteisinimas abortui, tai tada mes visi turime būti nužudyti. Tai iš esmės ir yra mąstymo būdas, prie kurio eina materialistinė visuomenė. Jos pasaulėžiūros esmė yra ta, kad gyvenimo tikslas - malonumai, o nelaukiami vaikai negalės pilnai jais mėgautis.

Blogėjant Lietuvos ekonomikai ir dideliam nedarbo lygiui vis dažniau atliekami nėštumo nutraukimai. “Abortas dėl socialinių priežasčių išlieka labai kontraversiškas, nes su etine dilema susiduria ir moteris, ir medikai. Moterį dažnai kankina sudėtinga pasirinkimo dilema ieškant mažesnės blogybės. Medikas turi rinktis: ar paisyti gyvybės išsaugojimo moralinės vertės, ar suteikti medicininę paslaugą, ar išvengti nesaugaus aborto”. Atskirų šeimų pragyvenimo ir maitinimosi galimumai dabar žymiai susiaurėjo. Daugelio šeimų gyvenimo būdas, jų gyvenamasis butas ir pajamos, maisto parūpinimo galimumai ir kiti kasdieniniam gyvenimui reikalingiausi dalykai nusistovėjo. Žmonių priklausymas vienas nuo kito, kaip ir atskirų asmenų nuo visuomenės, netikėtai padidėjo ir tuo būdu ekonomiškai silpnų gyventojų sluoksnių egzistencijos pagrindai liko stipriai sukrėsti, nes nebeturima jokio tikrumo. Darbininkams, valdininkams, viešų ir privačių įstaigų tarnautojams ir visiems kitiems nustatytą atlyginimą gaunantiems negalima pagerinti savo pragyvenimo sąlygų. Jie verčiami pragyvenimui reikalingus daiktus (gėrybes) įsigyti tik iš tarpininkų, griežtai nustatytomis kainomis, o neprileidžiami tiesiogiai prie gamintojų. Vargiai kada ekonominė santvarka buvo šeimoms tokia nepalanki kaip dabar. Tūkstančiai žmonių neturi darbo. Tos mažos pašalpos, kurias bedarbiai gauna, neužtenka nė būtiniausiems šeimos reikalams patenkinti. Milžiniškas skaičius, neturinčių užsiėmimo, negauna net tos menkutės paramos. Šimtai žmonių gyvena nuolat drebėdami dėl neužtikrintos savo ateities, nes nežino, kada juos ištiks bedarbio likimas. Visose šalyse bedarbių skaičius didėja mėnuo iš mėnesio, metai iš metų. Naujos įmonės sustabdomos, vyksta nauji atleidimai iš darbo. Daugelis tėvų, tokių gyvenimo rūpesčių slegiami, nėra atsakingi už nesuteikimą naujam kūdikiui gyvybės, nes jie nežino ar pajėgs duoti jam bent reikalingiausių dalykų. Kai kurių dirbančių vyrų pajamos mažos, todėl ir moteris yra priversta užsidirbti. Daugelis susituokusių moterų dirba, kad galėtų sumokėti išlaidas už butą, maistą ir pan., todėl tikriausiai niekas neabejos, kad tokiai moteriai šiuo metu nėra galimybės tapti motina. Net ir tokiose šeimose, kur vyro pajamų užtenka žmonai ir mažam vaikų skaičiui išlaikyti, gal būt nebeužtenka didelei šeimai išmaitinti ir tinkamai juos išauklėti. Drauge su pajamų mažėjimu darosi blogos ir pragyvenimo sąlygos. Vis dažniau šeimos renkasi vieno kambario butą, nes negali užsimokėti komunalinių mokesčių. Bet mažo kambarėlio gausiai šeimai neužtenka, daugelis pastojusių ir nutraukiančių nėštumą yra nepilnametės.

Socialinio darbuotojo, akušerės, slaugytojos vaidmuo šiame procese yra labai svarbus, nes jos teikia informaciją apie šeimos planavimo metodus ir padeda pasirinkti tinkamiausią. Geriausia, kai darbuotoja konsultuoja abu partnerius, nes renkantis kontraceptinę priemonę lemiamos reikšmės turi poros sprendimas. Lietuvoje paauglių reprodukcinę sveikatą atspindintys rodikliai yra kritinio lygio. Lietuvoje kasmet gimdo daugiau nei 1200 jaunesnių nei 18 metų merginų, vidutiniškai trečdalis nėštumų paauglystėje baigiami abortais.

tags: #neteisetas #abortas #reiskinys

• Šventės ir ugdymo džiaugsmas
• Šunų nėštumo vadovas
• Gyvūnų echoskopija
• Vaikų edukacinės programos
• vaikų plaukimo pamokos Žirmūnų baseine