Vaikai mokosi nuolatos, tiesiog gyvendami ir patirdami pasaulį. Nuo žaidimų smėlio dėžėje iki bandymų išsikepti kiaušinį ar smalsių klausimų apie vabaliuką - visa tai yra patirtinio mokymosi esmė. Tai žinių įgijimas per realias patirtis, kai vaikas tampa aktyviu mokymosi dalyviu.

Kas yra patirtinis ugdymas?

Patirtinis ugdymas grindžiamas principu, kad geriausiai sekasi mokytis tada, kai pats esi aktyvus mokymosi dalyvis. Vaikai, patirdami realias situacijas, bandydami, klysdami ir atrasdami sprendimus, įgyja žinių, kurios atmintyje išlieka ilgam. Pavyzdžiui, apie gamtos apsaugą paprasta perskaityti vadovėlyje, bet kai vaikas pats dalyvauja šiukšlių rinkimo akcijoje ar sodina augalą, jo supratimas tampa kur kas gilesnis.

Patirtinis mokymasis padeda vaikui suvokti, kad žinios slypi ne tik vadovėliuose - jos mus supa pasaulyje aplink mus. Tokias žinias daug lengviau įsiminti ir pritaikyti praktikoje. Kitaip nei sausi faktai, patirtinis mokymasis ugdo ne tik protą, bet ir širdį.

Kodėl patirtinis mokymasis svarbus vaikystėje?

Vaikams svarbu suprasti, kad klaidos nėra nesėkmės - greičiau žingsniai, vedantys pirmyn. Kai mažylis bando pats užsirišti batą ar pastatyti iš kaladėlių bokštą, jis lavina atkaklumą, kantrybę ir kūrybiškumą. Be to, patirtinis mokymasis stiprina socialinius įgūdžius. Žaidžiant vaidmenų žaidimus, kartu su draugais statant kaladėlių namus ar organizuojant mažus „projektus“ namuose, vaikas mokosi bendradarbiauti, tartis, priimti kitokias nuomones.

Savivaldis mokymasis ir patirtis

Patirtinis mokymasis glaudžiai siejasi su savivaldumu. Savivaldis mokymasis - tai gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo mokymosi procesą. Turėdamas galimybę išbandyti įvairias veiklas, vaikas pats kelia klausimus, ieško atsakymų ir atranda, kas jam įdomu. Pavyzdžiui, jei vaikas domisi virtuve, gaminimas kartu tampa ne tik smagiu laiko leidimu su šeima, bet ir proga pritaikyti turimas žinias: čia prireikia ir matematikos (skaičiuojant šaukštus miltų), ir biologijos (aiškinantis, iš kur ant stalo atkeliauja maisto produktai), ir net chemijos (stebint, kaip soda kepiniuose nugesina actą).

Ikimokyklinio ugdymo principai ir patirtinis ugdymas

Ikimokyklinio ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp svarbiausių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymosi sritys ir patirtinis ugdymas

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti.

Kontekstų kūrimas patirtiniam mokymuisi

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.

Pavyzdžiai ugdymo(si) kontekstų srityse

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Bendrųjų kompetencijų ugdymas mokyklose

Nors bendrojo ugdymo turinys programose pateikiamas gana reglamentuotai ir išlaikoma tradicinė dalykinė sistema, akivaizdu, kad pats dalykų turinys nėra savitikslis, kad jis turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas. Tikslaus, apibrėžto kompetencijų sąrašo nėra. Netgi tarptautiniu mastu kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams. Išlaikoma tik pagrindinė idėja - padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas.

Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios. Bendrosios kompetencijos ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine. Pavyzdžiui, komunikavimo žinios ir gebėjimai plėtojami mokantis gamtos mokslų, o bendroji komunikavimo kompetencija padeda ugdytis gamtamokslinę kompetenciją. Iš esmės nė viena asmens bendroji kompetencija nėra atskirta nuo dalykinių kompetencijų.

Pedagogai mano, kad rengiantis darbui su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis svarbu patiems mokytojams tobulinti bendrąsias kompetencijas, kaupti žinias ir praktinius metodus, padedančius ugdyti bendrąsias kompetencijas ir gyvenimo įgūdžius. Tai skatina mokytojus ieškoti naujų mokymo metodų, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo programose, kurios orientuotos į tokias temas kaip laimė ir gera savijauta, pozityvi psichologija, mokymas ir mokymasis kitose aplinkose, sumanus vertinimas ir į(si)vertinimas, XXI amžiaus įgūdžiai.

Mokytojai, įgytas teorines žinias ir praktinius pavyzdžius iš kursų, išbando savo pamokose. Jie atnaujina ir pagilina žinias apie bendrąsias kompetencijas, padedančias ugdyti veiklas: vertinimą ir įsivertinimą, kūrybiškumą ugdančius metodus, įtraukimą mokinių į veiklas pagal jų gebėjimus ir polinkius, išmaniųjų įrenginių ir programėlių panaudojimą patyriminiam mokymuisi lauke.

tags: #patirtinis #mokymasis #lavina #bendrasias #kompetencijas

• Sužinokite, kaip parengti individualų globos planą vaikui
• Kaip apsaugoti kūdikį nuo nužiūrėjimo
• Donatas Dubauskas: Menininkas
• Partizanų kovų kelias
• Pramogos vaikams