Ar pirmasis vaikas gimsta anksčiau ar vėliau nei nustatytas terminas? Priežastys ir rizikos veiksniai
Ar pirmasis vaikas gimsta anksčiau ar vėliau nei nustatytas terminas? Priežastys ir rizikos veiksniai
Kasdien Lietuvoje anksčiau laiko gimsta maždaug 3 naujagimiai. Visame pasaulyje - tai beveik 15 milijonų kasmet gimstančių ankstukų. Priešlaikinis gimdymas - tai nėštumo nutrūkimas nuo 22-os iki 37-os nėštumo savaitės pabaigos, kai vaisiaus svoris yra 500 g ir didesnis. Nors daugelis tikisi, kad pirmasis vaikas pasaulį išvys tiksliai numatytu laiku, statistika rodo, kad pirmagimiai dažnai gimsta arba anksčiau, arba vėliau nei nustatytas terminas.
Priešlaikinis gimdymas gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių ir dažnu atveju gali ištikti bet kurią mamą. Nėštumo komplikacijos, daugiavaisiai nėštumai, mamos sveikatos problemos bei gyvenimo būdas - tai tik kelios priežastys, dėl kurių kūdikis pasaulį gali išvysti anksčiau laiko. Ankstuko gimimas - kupinas iššūkių laikas tiek mažyliui, tiek ir jo tėveliams.
Priešlaikinio gimdymo priežastys ir rizikos veiksniai
Priešlaikinio gimdymo rizika dažniausiai nustatoma vertinant ne vieną atskirą požymį, o bendrą nėštumo eigą ir motinos bei vaisiaus būklę. Gydytojai remiasi tiek ankstesne moters medicinine istorija, tiek dabartinio nėštumo metu pastebimais pokyčiais. Vienas svarbiausių vertinimo aspektų yra moters anamnezė.
Nėštumo komplikacijos
Tam tikros nėštumo metu išsivystančios būklės gali kelti grėsmę tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai. Nėštumo komplikacijos, tokios kaip infekcijos, lėtinės ligos, gali paskatinti uždegiminius procesus, kurie sukelia priešlaikinius sąrėmius ar vaisiaus vandenų nutekėjimą. Taip pat įtakos gali turėti ir lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, širdies ar inkstų ligos, kurios gali apsunkinti nėštumo eigą ir padidinti ankstyvojo gimdymo riziką.
Motinos infekcijos ir lėtinės ligos
Infekcijos, tokios kaip gripas, raudonukė, toksoplazmozė ir kt., nėštumo metu gali paskatinti uždegiminius procesus, kurie sukelia priešlaikinius sąrėmius ar vaisiaus vandenų nutekėjimą. Taip pat įtakos gali turėti ir lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, širdies ar inkstų ligos, kurios gali apsunkinti nėštumo eigą ir padidinti ankstyvojo gimdymo riziką. Viena iš priešlaikinio gimdymo priežasčių - mamos infekcija, „tūnanti“ beveik kiekvienos moters gimdymo takuose ar šlapimtakyje. Moteris net neįtaria apie jos egzistavimą, nes nepajunta jokių simptomų. O nėštumo metu infekcija suaktyvėja. Dėl infekcijos atsiradęs uždegimas suaktyvina biologines medžiagas, skatinančias gimdymą.
Daugiavaisis nėštumas
Laukiantis dviejų ar daugiau kūdikių, moters organizmui tenka didesnis fizinis krūvis, o gimda labiau išsitempia. Tai didina priešlaikinio gimdymo riziką.
Priešlaikinis gimdymas praeityje
Moterims, kurios jau yra pagimdžiusios neišnešiotą kūdikį, kyla didesnė tikimybė, kad ir kitas nėštumas gali baigtis anksčiau laiko. Rizika susilaukti neišnešioto naujagimio labiau yra toms moterims, kurių pirmagimiai gimė neišnešioti. Tačiau tai ne taisyklė, antras vaikas dažnai gimsta laiku.
Mamos gyvenimo būdas
Kenksmingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, gali neigiamai paveikti placentos veiklą, sutrikdyti deguonies ir maistinių medžiagų patekimą vaisiui bei paskatinti priešlaikinius sąrėmius. Priešlaikinis gimdymas gali prasidėti ir dėl per didelio mamos aktyvumo, darbo krūvio, neigiamų emocijų, streso, pervargimo. Įtakos gali turėti sportas, tolimos varginančios kelionės, karštis, išgąstis ir pan.
Psichologinė būklė ir emocinė sveikata
Ilgalaikis stresas, nerimas, depresija ir nevaldoma emocinė įtampa gali turėti poveikį hormonų pusiausvyrai ir uždegiminiams procesams organizme, taip skatindami priešlaikinį gimdymą.
Fizinės traumos ir nelaimingi atsitikimai
Kritimai, autoįvykiai, patirti nudegimai ar kitos traumos nėštumo metu gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti gimdą ir placentą, sukeldamos priešlaikinio gimdymo riziką.
Didelis fizinis krūvis ir lėtinis nuovargis
Nuolatinis pervargimas, sunkus fizinis darbas ar nepakankamas poilsis gali silpninti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nėštumo pokyčių ir didinti priešlaikinio gimdymo riziką.
Nepakankama ar nereguliari nėštumo priežiūra
Retesni apsilankymai pas sveikatos priežiūros specialistus gali lemti tai, kad tam tikros problemos ar rizikos veiksniai lieka nepastebėti, todėl svarbu reguliariai tikrintis sveikatą nėštumo metu.
Genetiniai veiksniai ir vaisiaus anomalijos
Gali būti ir atsitiktiniai - genetiniai veiksniai - vaisiaus chromosomų anomalijos, kurie gali lemti priešlaikinį gimdymą.
Motinos ir vaisiaus kraujo antigenų nesutapimas
Dar viena priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti motinos ir vaisiaus kraujo antigenų nesutapimas.
Amžius
Pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gimdyvių. Moters amžius irgi viena iš priešlaikinio gimdymo galimų priežasčių. Kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė tikimybė susilaukti anksčiau laiko. Taip pat per ankstyva motinystė - paauglės taip pat rizikuoja susilaukti vaiko prieš laiką.
Ar pirmasis vaikas gimsta anksčiau ar vėliau?
Daugelis mano, kad pirmasis vaikas gimsta vėliau nei nustatytas terminas. Iš tiesų, statistika rodo, kad pirmiems vaikams, lyginant su vėlesniais vaikais, yra gerokai mažesnė tikimybė gimti paskaičiuotą gimdymo dieną. Jo analizė rodo, kad jiems yra didesnė tikimybė gimti vėliau už paskesnius vaikus, tačiau taip pat didesnė tikimybė gimti anksčiau už antruosius ar trečiuosius vaikus. Pirmieji vaikai gimsta vidutiniškai kiek vėliau už kitus vaikus, tačiau tik 16 valandų vėliau. 16 valandų nėra daug, todėl teiginys, kad pirmieji vaikai gimsta keliomis dienomis ar net savaite vėliau, nėra teisingas. Daugelį stebina, kad vos keli vaikai gimsta tiksliai paskaičiuotą gimdymo dieną. Tačiau esmė yra ta, kad gimdymo data paskaičiuojama atsižvelgiant į paskutinių mėnesinių pradžią. Labai retai moteris tiksliai prisimena tą datą. Taip pat neracionalu būtų tikėtis, kad visi nėštumai būtų vienodos trukmės.
Vieno tyrimo metu mokslininkai moterų šlapimo mėginiuose kasdien matavo hormonų lygį, norėdami tiksliai nustatyti, kada ji pastojo. Tai leido jiems tiksliai užfiksuoti ovuliacijos ir kiaušialąstės apvaisinimo akimirką bei tiksliai paskaičiuoti nėštumo trukmę. Mokslininkai nustatė, kad nėštumo trukmė gali svyruoti net penkiomis savaitėmis. Antrojo ir trečiojo vaiko gimdymo data taip pat gali priklausyti nuo laiko tarpo tarp nėštumų. Mokslininkai yra nustatę, kad jei moteris antrą kartą pastojo per metus nuo pirmojo vaiko gimimo, antrasis nėštumas dažnai būna trumpesnis.
Kita vertus, yra manančių, kad aštrus maistas gali paskatinti gimdymą. Jeigu paskaičiuota gimdymo data praeina, ir nėra jokių požymių, kad jis artimiausiu metu įvyks, maždaug pusė moterų ima reikalus į savo rankas. Jungtinėse Valstijose atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei penktadalis mėgina paskatinti gimdymą suvalgydami aštraus kario troškinio. Remiantis teorija, aštrus maistas turėtų skatinti peristaltiką - raumenų susitraukimus, kurie padeda maistui keliauti žarnynu. Manoma, kad tuo pačiu skatinamas ir gimdos susitraukimas. Ši teorija niekada nebuvo patikrinta moksliškai, todėl siūloma surengti didelio masto kontroliuojamą tyrimą siekiant nustatyti, ar aštrus maistas iš tiesų paskatina gimdymą.
Vandenų nubėgimas ir gimdymo pradžia
Kino filmuose labai dažnai rodoma, kaip moterims staiga nubėga vandenys, jos susiima už pilvo ir skubiai gabenamos į ligoninę. Iš tiesų taip vyksta labai retai. Sąrėmiai gali prasidėti dar nenubėgus vandenims. Kartais vandenys visai nenubėga, ir gydytojui tenka pradurti ir išleisti vaisiaus vandenis. Itin retais atvejais vaikas gimsta nepratrūkus amniono maišeliui. Teigiama, kad garsusis Zigmundas Froidas gimė būtent taip.
Tačiau dažniausiai, kai nubėga vandenys, tai reiškia, kad gimdymas netrukus prasidės. Tačiau tai nereiškia, kad jis prasidės iš karto. Vienas didelio masto tyrimas atskleidė, kad trims ketvirtadaliams moterų gimdymas prasidėjo per 24 valandas nuo vandenų nubėgimo. Besitikinčius dramos nuvils ir tas faktas, kad nors vandenų nubėgimas yra prasidedančio gimdymo pradžios ženklas, dažnai vandenys nubėga pamažu, o ne vienu dideliu pliūpsniu, kaip rodoma filmuose.
Pirmas ir antras gimdymas: skirtumai ir panašumai
Ar antras gimdymas yra pirmojo pakartojimas, ar unikalus procesas, kuriam ir vėl reikia ruoštis iš naujo? Ką naujo gali apie save sužinoti moteris, kuri kartą jau yra gimdžiusi ir dabar laukiasi antrojo? Kas jos laukia gimdykloje? Pirmajam gimdymui moterys paprastai ruošiasi atsakingiau, nes viskas nauja ir nežinoma. Antram gimdymui ruošiamasi ne taip atsakingai - juk viskas, atrodo, jau žinoma ir pažįstama. Vis dėlto, net jei pirmasis kūdikis gimė sklandžiai, dar nereiškia, jog antrojo nėštumo metu galima prarasti budrumą ir nesiruošti gimdymui.
Pirmą kartą gimdančioms mamoms įprastai patariama būti namuose iki tol, kol sąrėmiai tampa reguliarūs ir gana dažnai kartojasi. Pavyzdžiui, pirmasis gimdymo etapas (gimdos kaklelio vėrimasis) pirmą kartą gimdysiančioms moterims trunka apie 10-12 valandų, kitoms - 6-8 valandas. Tiesa, kartais pasitaiko ir kitokių proporcijų: atitinkamai iš viso apie 20 val. Moterims, gimdančioms antrą kartą, taip pat daug rečiau prireikia epidurinės nejautros, jos daug geriau perpranta ir panaudoja alternatyvius skausmo malšinimo būdus - maudynes vonioje ar duše, masažą, kvėpavimo technikas ir t.t.
Beveik visos antro vaikelio susilaukusios mamos pastebi, jog antrasis gimdymas trunka daug trumpiau nei pirmasis. Pirmojo kūdikio gimimas užtrunka vidutiniškai 12-18 valandų, o antro ir trečio - apie 8-10 valandų. Esmė ta, kad pirmą kartą gimdančios moters gimdos kaklelis iš pradžių turi sutrumpėti ir tik paskui pradeda iš lėto atsidaryti. Vėlesnių gimdymų metu, net jei po pirmojo gimdymo prabėgo gana daug metų, gimdos kaklelis ir makšties raumenys jau būna išsaugoję elastingumą, minkštumą, nes juos jau kartą buvo ištempusi gimstančio kūdikio galvutė. Kakleliui atsidaryti prireikia mažiau laiko ir pastangų. Jau nėštumo pabaigoje gimdos kaklelis šiek tiek prasiveria, o prieš pat prasidedant gimdymui jis jau būna atsivėręs apie 2 cm. Stangų periodas paskesnių gimdymų metu taip pat būna trumpesnis. Pirmą kartą gimdančioms jis trunka apie 1-2 valandas, o pakartotinai gimdančioms - 20-60 minučių.
Kadangi antrasis gimdymas vyksta greičiau ir aktyviau, sąrėmiai būna dažnesni ir ilgesni, kartu ir efektyvesni. Energingą organizmo darbą lydi aštresni pojūčiai. Todėl antrasis gimdymas neretai būna skausmingesnis nei pirmasis. Tačiau pliusas tas, jog moteris jau daugmaž žino, kas jai buvo veiksmingiausia malšinant skausmą pirmą kartą (masažas, tam tikros pozos, taisyklingas kvėpavimas ar medikamentai), taigi iš karto ir geriau orientuojasi, kokių priemonių griebtis.
Ankstukų priežiūra ir tėvų emocinė būklė
Ankstukų priežiūra gali skirtis nuo laiku gimusių kūdikių priežiūros, todėl svarbu iš anksto žinoti, ko tikėtis ir kaip teisingai elgtis su ankstuku. Specializuota medicininė priežiūra ligoninėje yra būtina. Ankstukams gali prireikti daugiau laiko išmokti kvėpuoti savarankiškai, maitintis ar palaikyti kūno temperatūrą. Tėvai palaipsniui mokomi, kaip laikyti, maitinti ir raminti anksčiau gimusį mažylį.
Priešlaikinis gimdymas visada didžiulis stresas mamai. Viskas, ką ilgai planuoji, lauki, džiaugiesi ir per pilvuką glostydama mažylį svajoji, staiga nutrūksta. Neplanuotai, greitai, komplikuotai. Dabar inkubatoriuje guli bejėgis mažylis, kurio vaizdas drasko širdį ir kelia kaltės jausmą. Nerimas, baimė ar net kaltės jausmas yra natūralios reakcijos šioje situacijoje. Tėvams svarbu žinoti, kad pagalba ir palaikymas - tiek iš medikų, tiek iš artimųjų ar specialistų - yra ne silpnumo, o rūpinimosi ženklas.
Dažniausiai po komplikuoto gimdymo mažylis ir mama guldomi atskirai: naujagimis - reanimacijos inkubatoriuje, mama - pooperacinėje palatoje. Tačiau, kad ir kokios sveikatos būklės būtų mama, jos vienintelis noras - kuo greičiau pamatyti vaiką. Tiesa, dažnai pirmasis vaikelį pamato tėtis. Ir išsigąsta. Inkubatoriuje guli mažutis, bejėgis, ne tokios spalvos“, „ne tokio dydžio“, viskas ne taip, kaip įsivaizduota.
Iš pradžių net ir pati mažylio reanimacijos palata pribloškia - tarytum slaptų agentūrų laboratorija: sterilu, daug technikos - monitorių ekranuose šokinėjančios kreivės, tylą trikdantys daviklių garsai… Prie inkubatoriuje gulinčio vaiko kojyčių, rankyčių, net galvytės prijungta daugybė laidų… Todėl natūrali ir dažna reakcija - išgąstis. Kartais su atmetimu, neigimu. Psichologė I. Sidaravičiūtė sako, kad nėra lengva žiūrėti į ką tik gimusį neišnešiotą naujagimį. Apima bejėgystės, baimės, kaltės jausmai. Todėl išgąstis - natūrali žmogaus reakcija.
Vos atslūgus pirmiesiems įspūdžiams, moteris dažniausiai ima ieškoti priežasčių. Mintimis grįžta į praeitį ir tarsi filmo juostelę suka tos dienos įvykius, bando iki smulkmenų prisiminti kiekvieną judesį, jausmą, mintį: „Važiuojant į darbą asfalte buvo duobė ir supurtė“, „darbe sunervino kliento laiškas“, „pakėliau sunkias knygas“ ir t.t. Ji ieško kokios nors užuominos, kas galėjo tai išprovokuoti. Patarimas paprastas, jei kankina abejonės, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu. Kitaip sakant, abejones turėtų pakeisti faktai.
Jau po kelių dienų, savaitės gali atsirasti vadinamosios emocinės duobės. Būdama ligoninėje moteris suvokia, kad lyg ir viskas klostosi sėkmingai, tačiau taip lėtai. Kiekviena diena, valanda, minutė ištįsta į nesibaigiantį laukimą. Atrodo, užstringa amžinybėje. Todėl, pasak psichologės, ateina metas, kai mama privalo rasti laiko sau. Būtina išeiti į lauką pasivaikščioti. Svarbu neužsidaryti mažoje palatoje, rasti laiko pabendrauti su kitais žmonėmis.
Juk jausmai niekur nedingo. Juos teks išgyventi, analizuoti, lyginti - kokie buvo iš pradžių, kokie dabar. Jei vis tiek neapleidžia nerimas, reikėtų ramiai apsvarstyti, kodėl taip yra. Tada bus lengviau suvokti, ar šis nerimas pagrįstas. Jei taip, kaip jį įveikti? Žmogus negali pabėgti ar pasislėpti nuo savo jausmų. Juos reikia išgyventi, išjausti, lyg kūdikį išsūpuoti, ir tik tada paleisti. Svarbu suvokti, kad esi ne vienas.
Mama turėtų žinoti, kad po gimdymo vyksta didžiuliai fiziologiniai organizmo pokyčiai. Jis persitvarko ir grįžta į pirminę būseną. Nenuostabu, kad ypač svyruoja nuotaikos, nes joms turi įtakos besikeičianti hormonų pusiausvyra ir išgyventa stresinė situacija. „Nors svarbu, kad vaikeliui skleistumėte tik viltingas ir šviesias mintis, bet labai svarbu leisti sau pripažinti ir gedėti viso, ko netekote: galimybės iki galo pasiruošti gimdymui, nenupirkote reikalingų kūdikiui daiktų, nespėjote baigti būsimų tėvelių kursų. Daugelis netenka galimybės apkabinti savo tik gimusio kūdikio. Pagaliau negalime gėrėtis išnešiotu sveiku kūdikėliu, kurį įsivaizdavome turėsiantys. Mes netenkam tos palaimingos galimybės rūpintis juo patys nuo pat pradžių. Kiekviena diena - nauji išbandymai.
Blogas augintinio elgesys: priežastys ir sprendimai
Ankstukų, kaip ir laiku gimusių naujagimių, fiziologinė raida gana sparti. Kiekvieną dieną vaikas auga, keičiasi. Jei ankstuko būklė gerėja, tėvai pajunta pakilimą, atsiranda daugiau jėgų, stiprybės. Tačiau tiesa tokia, kad neišnešiotuko sveikatos būklė gali netikėtai pablogėti. Vaikutis yra jautresnis aplinkos poveikiui, gali susirgti, užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Gydytojai gana atsargiai vertina kiekvieną vaiko „stiprėjimo“ požymį. Net matydami, kad mažylis sparčiai vystosi, negali garantuoti, kad viskas ir toliau taip sėkmingai klostysis. Pasitaiko netikėtumų. Todėl natūralu, kad tėvai nuolat jaučiasi neužtikrintai, jų neapleidžia nerimas. Jį išsklaidyti gali padėti gydytojas. Nebijokite klausti. Net jei klausiama to paties antrą ar trečią kartą. Kadangi mamos organizmas persitvarko, natūralu, kad ji iškart neįsimena sakomos informacijos. Ji išgirsta, supranta, bet kitą kartą ir vėl užduoda tą patį klausimą. Blogiau, kai ieškodamas atsakymo žmogus prikuria nebūtų dalykų, dažniausiai slegiančių, negatyvių. Beje, specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų atsakymų ieškoti interneto mamų forumuose ar į paieškos laukelį įrašius raktinį žodį. Tokia informacija gali stipriai suklaidinti, nes kiekvieno ankstuko ligų ar negalavimų požymiai gali stipriai skirtis. Todėl tai, ką patyrė viena forumo mamytė, nebūtinai išgyvens kita. Viskas priklauso nuo konkretaus naujagimio sveikatos būklės.
Kiek vėliau apima nusivylimas ir liūdesys. Kankina kaltės jausmas. Gali atsirasti noras užsisklęsti nuo viso pasaulio. Atrodys, kad laikas sustojo, o jūs esate atskirta nuo gyvenimo. Galite patirti prieštaringų jausmų - meilę, prisirišimą, atskirtį. Esate įdirgę ir jautrūs.
