Gimus kūdikiui, natūraliai namie atsiranda daugiau veiklos: mažyliu reikia rūpintis ne tik dieną, bet ir naktį. Dažniausiai trūkstant poilsio ima trūkti ir kantrybės, todėl net ir smulkmenos išprovokuoja tėvelių tarpusavio pykčius ir ginčus.

Nors kūdikis dar labai mažas ir atrodytų, kad nieko nesupranta, į tėvų konfliktus jis reaguoja gana jautriai. Tai, kad jis atrodo ramus ir neverkia, kai tėveliai barasi, nereiškia, kad jis nejaučia namuose tvyrančios atmosferos. Kūdikiai labai gerai suvokia emocijas ir pradeda jas suprasti daug greičiau nei žodžius. Jie tikrai negali sau įvardinti, kas tai, tačiau puikiai jaučia - pozityvu tai ar negatyvu.

Mažylių reakcija į tėvų konfliktus gali būti labai įvairi: vieni kūdikiai gali iškart pradėti verkti, taip tarsi bandydami nutraukti nemalonią akimirką, kiti gali imti ir užmigti, tarsi norėdami pabėgti nuo girdimos ir jaučiamos nemalonios situacijos, treti gali tiesiog sustingti, suklusti. Atkreipkite dėmesį į savo mažylio elgesį, kai esate be nuotaikos, pikti ar konfliktuojate, jo reakcija gali būti jums netikėta ar neįprasta (kaip, pavyzdžiui, užmigimas, kuris atrodytų, reiškia nereagavimą), tačiau paprastai ji būna visada tokia pati į negatyvią atmosferą namie ir tai reiškia būtent tai - reagavimą. Ne tik aktyvi reakcija, kai vaikas išsigąsta ar pradeda verkti yra laikoma reagavimu, pasyvi reakcija yra taip pat reagavimas, tik neįsigilinus ne toks akivaizdus.

Savaime suprantama, kad norint išvengti papildomų konfliktų poroje, reikia stengtis neakcentuoti nereikšmingų detalių, o į santykius žiūrėti kaip į visumą. Deja, esant nuovargiui žmogui sunku susidoroti su jį užplūstančiomis emocijomis, o jautrumo slenkstis būna taip pakilęs, kad net ir mažas dirgiklis išprovokuoja stiprias reakcijas. Išvada viena - pasiskirstyti darbais, o savo laisvu laiku ilsėtis ir užsiimti mėgstama veikla.

Kaip išsaugoti santarvę namuose?

Jeigu yra galimybė, stenkitės pakaitomis su vyru keltis prie vaiko naktį, pakaitomis su vyru keltis su vaiku ryte ar pakaitomis su vyru eiti su vaiku pasnausti dienos metu. Kadangi ne visi tėčiai gali pasiimti mėnesį tėvystės atostogų, o ir galintys po mėnesio turi grįžti į darbą, tai galite daryti bent savaitgaliais - jie bus kitokie, labiau laukiami ir atkuriantys jėgas.

Neprisiplanuokite su mažu vaiku „atsipalaidavimo“ savaitgalių. Namie ir taip dažniausiai iš pradžių nebūna lengva, nes ne tik pats kūdikis savaime yra naujovė, bet ir visos situacijos su juo, daiktai ir jų naudojimas. Dažniausiai išvykimas į kitą vietą šeimai sukelia dar daugiau papildomo streso ir nuovargio, nes pasikeičia jau pagal kūdikį pritaikyta aplinka į kitokią, dažniausiai pritrūkstama reikiamų daiktų, o ir patiems tėvams fiziologinis kūno prisitaikymas prie naujos situacijos kelia papildomo streso ir diskomforto. Žinoma, kiekviena šeima pasirenka sau optimaliausią variantą, ir tikrai yra šeimų, kurios keliauja ir skraido su naujagimiais, todėl tik pabandę pagyventi vienaip ir kitaip jūs atrasite savo šeimai tinkamiausią gyvenimo būdą ir poilsio variantą.

Jeigu turite žmogų, kuriuo pasitikite ir kuris gali bent trumpam prižiūrėti jūsų mažylį, pasinaudokite proga pabūti dviese su vyru ir kažkur bent trumpam išbėkite be vaiko. Vyras ir žmona kartu pradeda gyvenimą vieni ir paaugus vaikams vėl lieka vieni, todėl privalo atsigręžti ir vienas į kitą neatiduodami viso savo laiko, visų kalbų ir minčių vien mažyliui. Mes neturime įgimto poreikio mylėti, o santuokos sudarymas savaime negarantuoja meilės visą gyvenimą - meilę garantuoja noras mylėti. Dėl tvirtų tarpusavio santykių reikia stengtis, o ypač gimus vaikui, kai namuose atsiranda daugiau veiklos, daugiau streso ir mažiau laiko vienas kitam.

Kiekviena veikla, kuri tęsiasi ilgą laiką ir yra iš esmės nekintanti, pradeda kelti įtampą ir nepasitenkinimą. Visiškai natūralu, kad mama kartais jaučia poreikį pabūti viena ir tik sau - ir tai nėra niekaip susiję su buvimu gera ar bloga mama. Kiekvienam žmogui reikia savo erdvės normaliam organizmo ir smegenų funkcionavimui. Išėjimas trumpam be vaiko yra labai naudingas dalykas, nes jūs pailsite nuo kasdienybės, pasiilgstate savo vaiko, o ir patį vaiką pratinate prie fakto, kad mama gali išeiti, bet „būk ramus, ji tikrai sugrįš“.

Išėjimas pabūti visiškai kitoje aplinkoje, o ne namuose, tik kitame kambaryje palikus vaiką vyrui, veikia visiškai kitaip, nes net ir būdama rami dėl tėčio galimybių susitvarkyti su vaiku, mama būdama kitame kambaryje negali atsipalaiduoti ir vis tiek ištempusi ausis klausosi, kaip gi ten jai sekasi - ar mažylis neverkia per daug, nei mamai atrodytų, būtų normalu. Norint atgauti jėgas ir grįžti su vėl „tuščia kantrybės taure“ reikia visiškai atitrūkti nuo namų atmosferos ir garsų, nors ir labai trumpam. Jausmas grįžti pas savo mažylį NAMO yra kitoks: mama labai skuba, labai ilgisi ir būna labai pozityviai nusiteikusi. Jausmas grįžti į kitą KAMBARĮ pas savo mažylį dažniausiai būna negatyvus, ypač vyro atžvilgiu, nes vaikas tikėtina, kad kažkiek verks (ir dėl to bus kaltinami ne iki galo išugdyti vyro gebėjimai rūpintis vaiku), o pati mama bus nepailsėjusi, o dar labiau pavargusi nuo kankinimosi kitame kambaryje ir visko klausydama.

Kaip valdyti emocijas ir spręsti konfliktus?

Vaikams reikia gyventi natūraliame pasaulyje, kur egzistuoja konfliktai, todėl slėptis nuo jų tikrai nereikia. Slėpti reikia aršias diskusijas ir aktyvų santykių aiškinimąsi - vaikui tai tikrai nemalonu ir neįdomu, o vyresni vaikai interpretuodami tokį tėvų elgesį dažnai net kaltina save ir jaučiasi konflikto priežastimi. Nuo pat kūdikystės mažylis turėtų matyti kartais susiginčijančius tėvus, negatyvias jų emocijas, tačiau pozityvią baigtį - taip vaikui formuosis supratimas, kad viskas gyvenime turi savo sprendimą ir galiausiai baigiasi gerai. Pačių konfliktų šeimoje išvengti neįmanoma, jie reikalingi, tačiau jų dažnumą galime kontroliuoti patys.

„Nėra namų be dūmų“, sako liaudies išmintis. Pradėkite reikšti pretenzijas žodeliu „aš“, o ne „tu“. Tai labai paprasta, tačiau išties efektyvi gudrybė. Esmė ta, kad priešingu atveju nuteiksite savo pašnekovą negatyviai, ir jis lauks visos kaltinimų lavinos: „Tu vėl pavėlavai vakarienės! Geriau keiskite jas: „Aš taip laukiau tavęs, o tu pavėlavai vakarienės“, „Aš tik ką išploviau grindis, o ir vėl visuose namuose pritrypta“... Esmė bus ta pati, tačiau akcentas - kitas. Išgirdęs „aš“, žmogus nukreipia savo dėmesį nuo asmeninės komforto zonos ir nevalingai atsipalaiduoja. „Aš laukiau“ skamba kaip guodimasis, atsiranda galimybė pasirodyti geru, protingu, taktišku....

Kontroliuokite emocijas. Jaučiate, kad dar truputis, ir kantrybės taurė persipildys? Paklauskite savęs, ko norite: nuleisti garą ar konstruktyvaus problemos sprendimo? Nepamirškite savo tikslo. Pagrindinė daugelio konfliktų klaida - pradedam kalbėti apie viena, baigiam apie kita. Taikykitės pirmi. Pageidautina, kad šį svarbų žingsnį norėtų žengti iš karto abu pašnekovai, tačiau taip būna tik idiliškose šeimose, tarp įsimylėjėlių ir tarp žmonių, kurių charakteriai labai panašūs. Visais kitais atvejais reikia paklausti savęs, kas jums svarbiau: išdidaus asmens statusas ar taika ir ramybė namuose? Neutralizuokite negatyvią atmosferą. Daugeliu atveju po konflikto greičiau susitaikyti padeda skani vakarienė ar abiejų pašnekovų mėgstama veikla.

Pogimdyminė depresija ir jos įtaka santykiams

Kūdikio gimimas - tai ypatingas įvykis, kuris gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir iššūkių. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tai yra laimingiausias šeimos gyvenimo etapas, realybė neretai būna kitokia. Nauji tėvai, ypač moterys, gali susidurti su pogimdyvine depresija, kuri gali sukelti pyktį ant vyro. Ši būklė pasireiškia ne tik moterims, bet ir vyrams, ir gali turėti įtakos visai šeimai. Svarbu atpažinti simptomus ir laiku kreiptis pagalbos.

Pogimdyminė depresija - emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminė depresija yra vienas iš nuotaikos sutrikimų, atsiradusių pogimdyviniame laikotarpyje. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą.

Dažniausi pogimdyvinės depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika
• Bevertiškumo, kaltės jausmai
• Dideli apetito, svorio, miego pokyčiai
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
• Energijos praradimas arba nuovargis
• Dėmesio koncentracijos sunkumai
• Nesidomėjimas anksčiau mėgtomis veiklomis
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir/ar pasikartojančios mintys apie mirtį

Pogimdyminis liūdesys/melancholija (angl. baby blues) dar nėra depresija. Melancholija yra pakankamai dažna neseniai pagimdžiusių moterų tarpe. Tai vyksta dėl hormoninių pokyčių, pasikeitusio gyvenimo, jo rolių. Jausti daug ir įvairių jausmų pereinamajame laikotarpyje yra visiškai normalu. Tiek artimiesiems, tiek naujiems tėvams ne visada lengva iš pirmo žvilgsnio suprasti, kada liūdesys ir jautrumas pasiekia klinikinį lygmenį - depresiją.

Svarbu atsiminti, kad pogimdyvinė melancholija savaime praeina suteikus paramą, bėgant laikui bei turint vidinių resursų susitvarkyti su pasikeitusiu gyvenimu. Pogimdyvinė melancholija - lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, pasireiškianti net iki 80 proc. moterų, ypač būdinga susilaukus pirmagimio.

Pogimdyminė psichozė, tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Taip pat manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas arba nesveikas kūdikis), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar liga). Pogimdyvinė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2-3 savaitės po gimdymo.

Pogimdyminė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris. Vyrai dažnai lieka šešėlyje. Vyrų depresija gali turėti tų pačių neigiamų pasekmių visai šeimai kaip ir moters depresija. Svarbu kreiptis pagalbos ir tokiu būdu pasirūpinti savimi ir savo šeima.

Kaip pogimdyvinės depresijos simptomai pasireiškia vyrams?

Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Kadangi pradžioje dauguma vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu, kaip moterys, vyrui gali kilti jausmas, kad jis nereikalingas, atskirtas tarsi „už borto“.

Neretai pogimdyvinė depresija pasireiškia pykčiu ant vyro. Šį pyktį gali lemti įvairūs veiksniai: Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo, todėl moteris gali tapti irzli ir pikta. Stresas ir nuovargis: Naujagimio priežiūra reikalauja daug energijos ir laiko, todėl mama jaučiasi nuolat pavargusi ir įsitempusi. Partnerio palaikymo stoka: Jei moteris jaučiasi, kad vyras nepakankamai padeda rūpintis kūdikiu ir namais, ji gali pradėti pykti ant jo. Nerealūs lūkesčiai: Moteris gali turėti nerealų įsivaizdavimą apie motinystę ir partnerystę, o kai realybė neatitinka lūkesčių, ji gali nusivilti ir pykti. Seksualinio gyvenimo pokyčiai: Po gimdymo moteris gali jausti sumažėjusį seksualinį potraukį arba patirti diskomfortą lytinių santykių metu, o tai gali sukelti įtampą poroje. Santykių problemos: Jei pora jau anksčiau turėjo santykių problemų, kūdikio gimimas gali jas paaštrinti.

Ką daryti, jei jaučiate pyktį ant vyro po gimdymo?

Svarbu suprasti, kad jausti pyktį po gimdymo yra normalu. Tačiau svarbu neleisti, kad šis pyktis sugriautų santykius su vyru. Kalbėkitės su vyru: Pasakykite jam, kaip jaučiatės ir kodėl pykstate. Stenkitės kalbėti ramiai ir konstruktyviai. Prašykite pagalbos: Nebijokite prašyti vyro pagalbos rūpinantis kūdikiu ir namais. Skirkite laiko sau: Raskite laiko pailsėti ir atsipalaiduoti. Tai padės sumažinti stresą ir nuovargį. Kreipkitės į specialistus: Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti su savo emocijomis, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Nepamirškite vienas kito: Stenkitės rasti laiko pabūti kartu su vyru, pasikalbėti, pasimėgauti vienas kito draugija.

Puiki žinia ta, kad pogimdyvinė depresija yra gydoma. Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.

Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau. Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.

Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu. Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.

Dėmesingumas ir atsipalaidavimas - naudinga praktikuoti dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą. Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių. Medikamentinis gydymas: Sunkesniais atvejais gali prireikti ir vaistų. Pagalbinės priemonės: Gydant vyrų depresiją puikiai tinka joga, įvairių rūšių meditacija, sąmoningumo praktikos, sportas ir t. t. Rizikingų veiklų atsisakymas. Pokalbiai apie savijautą: Duokite sau laiko - atmikite, kad prisitaikymas prie kūdikio, pakitusio gyvenimo ritmo užtrunka.

Kreiptis į specialistus reikėtų, jei: Jaučiatės prislėgta, liūdna ar bejėgė didžiąją laiko dalį. Jums sunku pasirūpinti savimi ar savo kūdikiu. Mintys apie savižudybę ar kūdikio sužalojimą. Jaučiate didelį nerimą ar paniką. Jūsų santykiai su vyru pablogėjo. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku. Jaučiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu.

Kūdikio laukimas ir realijos priešprieša. Kiekviena besilaukianti moteris, ypač antrą nėštumo trimestrą, pradeda kurti vaizdinius apie savo būsimą kūdikį. Įsivaizduoja besišypsantį, sveiką mažylį. Šios svajonės lydi moterį iki pat gimdymo. Tačiau, kai į pasaulį ateina neišnešiotas, labai mažo svorio ar turintis raidos sutrikimų kūdikis, visos svajonės gali subliūkšti. "Kelis šimtus gramų tesveriantis kūdikis nė kiek nepanašus į svajonių mažylį. Kūdikis, turintis Dauno sindromą, irgi nepanašus į vaizduotės nupieštą…" Tokiose situacijose moteris patiria stiprų stresą, baimę, kaltės jausmą ir ilgesį to kūdikio, kurio ji tikėjosi. Pirmomis dienomis po gimdymo mama būna sutrikusi, jaučia meilę savo kūdikiui, bet pasąmonė šnabžda: „Ne šito tu laukei.“

Vyro nesupratimas ir palaikymo stoka: Moteris jaučiasi viena su savo išgyvenimais, o vyras nesugeba suprasti jos emocijų ir suteikti reikiamo palaikymo. Pasikeitęs gyvenimo būdas: Auginant neįgalų vaiką, gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Tenka atsisakyti daugelio dalykų, o vyras, atrodo, turi daugiau laisvės ir gali mėgautis įprastu gyvenimu. "Vyras išeina į darbą ir grįžta. Kartais jam pavydžiu. Kartais nekenčiu dėl to, kad turi bent trupinėlį laisvės ir gali ryte atsikėlęs įkvėpti kitokio oro." Kaltės jausmas dėl kūdikio negalios: Moteris gali jaustis kalta dėl kūdikio negalios, ypač jei gimdymas buvo sudėtingas. "Pykstu ant vyro, kad jis neuždraudė gydytojams naudoti vakuumą per gimdymą. Kodėl jie nedarė cezario pjūvio operacijos? Kodėl nepalaukė, kol kūdikis pats gims?" Tokie klausimai neduoda ramybės ir sukelia pyktį. Dažnai tėvai mano, kad kūdikis gimė turėdamas raidos sutrikimų dėl gimdymo traumos. Tai mitas, vis dar populiarus mūsų visuomenėje. Dažniausia priežastis yra smegenų vystymosi bėdos.

Seksualinio gyvenimo pokyčiai: Po gimdymo moters kūnas pasikeičia, o seksualinis potraukis gali sumažėti. Jei vyras nesupranta šių pokyčių ir reikalauja intymumo, tai gali sukelti pyktį ir nusivylimą. Kaip susidoroti su pykčiu ir išsaugoti santykius. Svarbu suprasti, kad pyktis po gimdymo yra normali reakcija į sudėtingą situaciją. Tačiau, jei pyktis tampa nekontroliuojamas ir griauna santykius, būtina imtis priemonių: Atviras pokalbis su vyru: Svarbu atvirai pasikalbėti su vyru apie savo jausmus, baimes ir lūkesčius. Pasakyti jam, ko tikitės iš jo ir kaip jis gali padėti. Profesionali pagalba: Jei pyktis yra stiprus ir trukdo normaliai funkcionuoti, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Specialistas padės suprasti savo jausmus ir išmokti su jais susidoroti. Laikas sau: Būtina rasti laiko sau, net jei tai tik kelios minutės per dieną. Užsiimti mėgstama veikla, atsipalaiduoti ir pailsėti. Parama iš kitų mamų: Bendrauti su kitomis mamomis, kurios augina neįgalius vaikus. Pasidalinti savo patirtimi ir gauti palaikymo. Vyro įtraukimas į kūdikio priežiūrą: Svarbu, kad vyras aktyviai dalyvautų kūdikio priežiūroje. Tai padės jam suprasti moters sunkumus ir sustiprins ryšį su kūdikiu. Santuokos puoselėjimas: Nepamiršti, kad esate ne tik tėvai, bet ir sutuoktiniai. Rasti laiko vienas kitam, išeiti pasivaikščioti ar pavakarieniauti. Realistiški lūkesčiai: Suprasti, kad auginant neįgalų vaiką, gyvenimas nebus tobulas. Būti kantriems ir priimti vienas kitą su visais trūkumais.

Seksualinis gyvenimas po gimdymo. Po gimdymo negalima, o moteriai net ir nesinori mylėtis, pasikeitęs partnerės kūnas nejaudina vyro. Tai tik kelios didelės baimės, kuriomis vis dar tiki tėvais tapę vyras ir moteris. Šešias savaites po gimdymo rekomenduojama susilaikyti nuo seksualinių santykių, leisti moteriai sugyti. Tačiau V.Žukas sako, kad nebūtina taip ilgai laukti. „Yra seksas neįvedant varpos. Tai gali būti glamonės patiriant abipusį orgazmą, varputės dirginimas, oralinis seksas. Tokie intymūs žaidimai, t. y. surogatinis seksas, pirmomis savaitėmis po gimdymo duoda daug pliusų: gerėja emocinė partnerių savijauta, moteriai - dar ir pienuko gamyba. Kuo anksčiau po gimdymo prasidės seksualinis gyvenimas, tuo porai bus geriau: partneriai ne tols, o artės.“ Brandumas ir atvirumas santykiuose. Atvira pora. „Jei iki nėštumo ir gimdymo pora nebuvo atvira, nesidalijo jausmais, emocijomis, baimėmis, nerimais, nesikalbėjo apie tai, kas pasikeis, tai konfliktas po gimdymo yra užprogramuotas. Diskutuodami, aiškindamiesi, išsakydami baimes stipriname santykius. Todėl svarbu, kad likus kelioms savaitėms iki gimdymo ir dvi savaites po gimdymo vyras būtų namuose su savo moterimi, turėtų ramaus laiko pasikalbėti apie tai, kaip bus.“

tags: #po #gimdymo #pykciai #namuose

• Lvivo Apskrities bibliotekos misija
• Tauragės lopšelis-darželis „Pušelė“ ugdymo įstaiga
• Daugiau apie darželio paveikslą
• Kaip statyti vaikų žaidimų aikštelę
• Nėštumo diržo nauda