Daugumai moterų mėnesinės yra natūrali ir neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau jas neretai lydi nemalonūs simptomai, tokie kaip pilvo spazmai, apatinės nugaros dalies skausmai, pykinimas ar galvos svaigimas. Kai kurioms moterims šie simptomai yra lengvi ir beveik nepastebimi, tačiau kitoms jie gali būti tokie stiprūs, kad trukdo kasdieninei veiklai ir gyvenimo kokybei. Laimei, yra daugybė būdų šiuos simptomus sumažinti arba visai pašalinti.

Kas vyksta moters organizme prieš menstruacijas?

Moterų organizme vykstantį mėnesinių ciklą reguliuoja įvairūs hormonai ir medžiagos. Visa tai vyksta tam, kad kas mėnesį kiaušidėje būtų subrandinta ir išleista viena kiaušialąstė, kuri galėtų būti apvaisinta spermatozoido, moteris galėtų pastoti ir susilaukti vaiko. Po mėnesinių moters organizmas ima ruoštis naujam galimam apvaisinimui. Dėl tam tikrųjų hormonų kiaušidėje ima bręsti dalis snaudžiančių folikulų (juose yra kiaušialąstės - moteriškos lytinės ląstelės), iš kurių vienas ima dominuoti ir subręsta iki galo, o kiti sunyksta. Tuo pačiu gimdos gleivinė, kuri po mėnesinių tapo plona, ima augti ir vešėti iš naujo, ruoštis priglausti apvaisintą kiaušialąstę. Kad artėja ovuliacija (kiaušialąstės išsilaisvinimas iš folikulo), galima įtarti atsiradus klampesnėms išskyroms iš genitalijų. Likus 14 dienų iki menstruacijų įvyksta ovuliacija ir kiaušialąstė ima keliauti kiaušintakiu, kuriame dažniausiai įvyksta (jeigu įvyksta) apvaisinimas. Kiaušidėje suplyšusio folikulo vietoje atsiranda geltonkūnis, kuris vėliau, jei kiaušialąstė neapvaisinama, sunyksta, kaip ir sumažėja kraujotaka gimdos išvešėjusioje gleivinėje ir ji ima atkristi - prasideda menstruacijos ir su jomis - naujas ciklas.

Fizinius ir psichologinius pokyčius lemia prieš menstruacijas vyraujantis hormonas progesteronas. Estrogeno būna mažai. Todėl moterys ir merginos jaučia būdingus požymius, kad artinasi menstruacijos - pablogėja odos būklė, padaugėja spuogelių, atsiranda krūtų jautrumas, gali labiau kauptis skysčiai organizme, pūsti pilvą, skaudėti galvą, padidėti apetitas, atsirasti bendras kūno silpnumas ar net karščio bangos. Likus kelioms dienoms iki menstruacijų ima skaudėti pilvo apačioje.

Prieš mėnesines dėl minėtų hormonų keičiasi ne tik fizinė moters būklė, bet ir psichologinė. Vienoms tai pasireiškia labiau, kitoms mažiau, bet paprastai antroje mėnesinių ciklo pusėje pablogėja nuotaika, sumažėja energijos. Ir fiziniai, ir psichologiniai pokyčiai, jei yra lengvi, netrukdo moters socialiniam ir ekonominiam funkcionavimui, nevadinami priešmenstruaciniu sindromu ir yra normali moters ciklo ir gyvenimo dalis.

Daugumai moterų menstruacijos sukelia diskomfortą pilve, spazmus ir skausmą. Tačiau ne visi simptomai siejami su pačiomis menstruacijomis. Tyrimai parodė, kad prieš pat menstruacijas ir jų metu pilvo skausmas, pykinimas ir pilvo pūtimas padidėja. Menstruacijų ciklui svarbių hormonų lygis įvairiu mėnesio metu svyruoja. Šie hormonai ne tik veikia mūsų emocijas, bet ir turi įtakos virškinimui. Konkrečiai įtaką sukeliant nepageidaujamą poveikį, pvz., pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą, daro progesteronas ir estrogenas.

Kai ciklo metu išskiriami hormonai, gimda šalina savo gleivinę. Tai gali paskatinti menstruacijų spazmus, o šie savo ruožtu sukelia pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar net viduriavimą. Deja, tai yra gan dažnas menstruacijų ciklo nepageidaujamas poveikis. Jis gali pasireikšti pilvo pūtimu menstruacijų metu: moterys prieš pat prasidedant menstruacijoms jaučia, kad jų pilvas išsipūtęs arba sunkus. Tai gali būti ir vienas iš kelių priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomų 1-2 savaites iki prasidedant menstruacijoms. Hormonų disbalansas taip pat gali prisidėti prie virškinimo sistemos veiklos sulėtėjimo, sukeliančio pilvo pūtimą dėl to, kad maistas virškinamas ilgiau.

Skausmingos mėnesinės (dismenorėja)

Skausmingos mėnesinės (dismenorėja) yra būdingos net 50-90 proc. vaisingo amžiaus moterų, o jaunoms merginoms pasitaiko net dažniau - 60-93 proc. jų jaučia skausmą. Daugumai pasireiškia pirminė dismenorėja - spazminio pobūdžio pasikartojantys apatinės pilvo dalies skausmai mėnesinių metu, kai nėra kitos ligos, galinčios pasireikšti šiuo simptomu. Pagrindinį vaidmenį atsirasti skausmui atlieka medžiagos, vadinamos prostaglandinais. Jie išsiskiria iš endometriumo (gimdos gleivinės) menstruacijų pradžioje ir sukelia gimdos susitraukimus, kurie yra nekoordinuoti, neritmiški ir gali būti labai stiprūs (tokie, kad net trumpam sutrikdo gimdos kraujotaką). Dėl to atsiranda skausmas, jis gali plisti į nugarą, kojas. Anksčiau aprašytą pilvo apatinės dalies skausmą gali lydėti ir kiti simptomai - pykinimas, silpnumas, pilvo pūtimas, viduriavimas, galvos skausmas, bendra bloga savijauta.

Pilvo apatinės dalies skausmas yra priepuolinis, pasikartojantis, spazminio pobūdžio, tačiau kartais gali būti ir bukas bei nuolatinis. Pasikartoja jis beveik kiekvieną ciklą. Jo stiprumą viename tyrime aiškinęsi mokslininkai nustatė, kad net 60 proc. moterų jaučia vidutinį ir stiprų skausmą, 50 proc. respondenčių nurodė, kad jis trukdo kasdienei veiklai, 17 proc. dėl jo praleidžia pamokas ar darbą.

Kaip jau ir minėjau, skausmas daliai merginų ir moterų yra toks stiprus, kad tomis dienomis jos „iškrinta“ iš normalaus gyvenimo. Tokiu atveju tikrai rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydytoju.

Dismenorėjai būdingas skausmas prasideda viena dvi dienas prieš menstruacijas ir paprastai laipsniškai baigiasi per 12-72 valandas po menstruacijų pradžios. Pirminė dismenorėja turi polinkį pasireikšti vis silpniau su amžiumi, ypač po gimdymo, tačiau gimdymas kaip vienintelis faktorius yra silpnas. Antrinė dismenorėja (skausmas dėl tam tikrų ligų ar sutrikimų) kaip tik turi polinkį su amžiumi stiprėti.

Priešmenstruacinis sindromas (PMS)

Priešmenstruacinis sindromas, ar, tuo labiau, sunki jo forma - priešmentruacinis disforinis sutrikimas (PDS), būdingas tikrai ne visoms moterims. Nors vieną kitą lengvą priešmenstruacinį simptomą patiria daugelis moterų, tačiau kliniškai reikšmingas PMS paliečia tik 3-8 proc. moterų, o PDS - apie 2 proc. moterų. PMS ir PDS diagnozuojami ne taip ir paprastai - yra kriterijai, kuriuos reikia atitikti, simptomai turi kartotis su ciklu, turi būti atmestos kitos galimos jų priežastys. Yra aprašyta virš 150 PMS simptomų, bet visgi yra keletas pagrindinių, būdingų daugumai. Dažniau minimi tokie psichologiniai, elgesio simptomai kaip susierzinimas, įtampa, liūdna ar depresyvi nuotaika, padidėjęs apetitas/noras valgyti tam tikrą maistą, padidintas jautrumas atstūmimui, sumažėjęs susidomėjimas kasdiene veikla, ir fiziniai simptomai - pilvo pūtimas, ypatingas silpnumas, krūtų jautrumas, galvos skausmas, karščio bangos, galvos svaigimas.

Endometriozė ir skausmas

Neretai merginas menstruacijas lydi įvairūs skausmai, pvz., pilvo skausmas. Kartais skausmas nesiliauja ir juntamas šone ar kitose kūno vietose, tuomet patariama nedelsti ir išsitirti dėl galimos endometriozės. Tai viena sunkiausiai diagnozuojamų ir nenuspėjamų ginekologinių ligų, kuria, Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, serga 10 proc. vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje.

Ši liga susijusi su endometriumu - gimdos gleivinės audinio išplitimu netipinėse kūno vietose. Endometriumo židinių gali būti ne tik lyties organuose (kiaušidėse kiaušintakiuose, gimdoje), bet ir prie kitų dubens organų: žarnyno, pasaito, šlapimtakių. Jei endometriozė lokalizuojasi gimdos raumenyje, tuomet prieš ir po mėnesinių gali pasirodyti klampios „šokoladinės“ spalvos išskyros. Sergant endometrioze moteris gali jausti pasikartojantį ar nuolatinį skausmą, bet dažniausiai jis linkęs paūmėti prieš menstruacijų pradžią ir tęstis jų metu. Taip yra todėl, kad moters lytiniai hormonai suaktyvina, gausina endometriumą ne tik gimdoje, bet ir jo židinius už gimdos ribų.

Dėl kokių veiksnių atsiranda endometriozė, pasak gydytojos, iki šiol nėra iki galo aišku. Svarstomas genetinis polinkis, tačiau kol kas nėra atrasti aiškūs už šią ligą atsakingi genai. Vienintelė priežastis, kurią gydytojai ginekologai pripažįsta - tai jatrogeninis kelias, t.y. Pvz., atliekant Cezario pjūvį gydytojai gali atsitiktinai gleivinės audinio užnešti ant kitų organų, šio audinio mažytis gabalėlis gali patekti į gimdos raumenis ar ant pilvaplėvės ir prigyti, taip susidaro endometriozės židinys. Visuomet rekomenduojama gimdyti natūraliai, jei tik moteris gali. Tačiau dažniausiai endometriozė plinta pati - nuo vieno židinio ląstelės keliauja ir sudaro naują židinį. Šią ligą, anot gydytojos, gali paskatinti ir įvairūs uždegimai, kurie, atsiradę dėl lytiškai plintančių infekcijų gimdoje ar kiaušidėse, sukelia pakitimus moters organizme - tokiu būdu pažeisto audinio ląstelės nukeliauja į pilvo ertmę ar kitus organus.

Dažnai endometriozė, pasak ginekologės, savo plitimo būdu po organizmą primena vėžį: „Gimdos gleivinės audinio ląstelės iš vieno židinio krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais gali nukeliauti ir prigyti kituose organuose. Tokiu būdu liga plinta ir progresuoja. Vis tik, laimei, tai ne vėžinės ląstelės, o tik moters gimdos gleivinės ląstelės.“

Pasak S.Tumėnės, tikrai ne kiekvienas aštresnis skausmas moters ciklo metu gali liudyti apie endometriozę, tačiau profilaktinio vizito pas ginekologą metu pravartu apie tai užsiminti. „Šią ligą gali diagnozuoti tik gydytojas, echoskopu ištyręs moters gimdos audinį, tačiau neretai ir tyrimų gausa gali neaptikti ligos židinio. Jei nepadeda ginekologinė echoskopija, pasitelkiamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), bet būna, kad ir jis neaptinka židinio, bet tai nereiškia, kad gydytojas atmeta jo galimybę. Židinys gali būti labai mažas, išplitęs, tad radiologiniai tyrimai gali jo nepastebėti”, - pasakoja genetikė. Šiais laikais vienas patikimiausių endometriozės diagnozės metodų - laparoskopinė dubens operacija, kurios metu chirurgas, aptikęs endometriozės židinius, endometriomas (endometrioidines cistas) ir sąaugas, jas iš karto šalina, pridegina ar atidalina. Po šios operacijos gydytojas nustato ligos stadiją ir paskiria palaikomąjį gydymą, kad liga neprogresuotų.

Moteris, turinti reguliarias mėnesines, ovuliacijas ir gyvenanti reguliarų lytinį gyvenimą, tačiau ilgą laiką negalinti pastoti, turi įvertinti ir endometriozės riziką. „Neretai aplink endometriumo židinį susidariusios sąaugos fiksuoja kiaušintakius arba kiaušides nepalankioje padėtyje. Tačiau ši nevaisingumo priežastis diagnozuojama diagnostinės laparoskopinės dubens operacijos metu.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 10 reprodukcinio amžiaus moterų, t. y. 190 mln. pasaulio gyventojų, serga endometrioze. Lietuvoje ši lėtinė ir nepagydoma liga diagnozuota 14,5 tūkst. „Endometrioze sergančių moterų amžius - 15-49 m., kitaip sakant - tai vaisingo amžiaus moterys, turinčios mėnesines. Moterims, operuotoms dėl nevaisingumo ar neaiškios kilmės dubens skausmų, endometriozė randama 20-50 proc. Yra keletas endometriozės atsiradimo hipotezių. Manoma, kad įtakos turi įvairūs genetiniai, imunologiniai ir hormoniniai veiksniai. Pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad endometriozę reikėtų priskirti prie autoimuninių ligų grupės. Vis daugiau kalbama ir apie sąsajas su aplinkos užterštumu, hormonais šertų paukščių bei galvijų mėsos vartojimu“, - pastebi gydytoja A. Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti endometrioze, yra žemas kūno masės indeksas, kilmė (dažniau serga europietės), ankstyva menstruacijų pradžia, trumpas mėnesinių ciklas, gausios mėnesinės, lytinių organų anomalijos su sutrikusiu mėnesinių kraujo nutekėjimu, nepalanki šeimos anamnezė (endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra 3-10 kartų didesnė). „Daugeliui moterų endometriozė nesukelia jokių simptomų, tačiau toms, kurioms sukelia skausmą, liga progresuoja, atsinaujina ir reikalauja nuolatinio simptominio gydymo. Liga gali neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę moters sveikatą, kartu trikdydama ir kasdienį gyvenimą bei santykius su antrąja puse“, - teigia Vilniaus „InMedica“ gydytoja akušerė-ginekologė A. Sergant šia liga gydymo tikslu tampa endometriozės progreso sustabdymas ar sulėtinimas. Gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo moters nusiskundimų, amžiaus, ligos stadijos, pastojimo planų, lytinio aktyvumo bei gyvenimo kokybės. „Medikamentinis gydymas hormoniniais preparatais gali būti pasirenkamas kaip vienintelis gydymo metodas ir (arba) derinamas kartu su chirurginiu gydymu. Hormoniniai preparatai neleidžia arba pristabdo endometriumo ląstelių vešėjimą, o operacijos metu pašalinami endometriozės židiniai“, - sako A. Gydytojai vis dar tenka išgirsti iš pacienčių, kad jų giminaitės ar pažįstamos pataria endometriozę gydyti nėštumu. Deja, kai kurioms šia liga sergančioms moterims kyla vaisingumo problemų. Jei pacientė, serganti endometrioze, savaime nepastoja per 6 mėnesius, jai būtina vaisingumo sutrikimų specialisto konsultacija dėl specifinio medikamentinio gydymo ir/arba pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Skausmo malšinimo būdai

Mėnesinių skausmas gali būti varginantis, tačiau yra daug būdų, kaip jį sumažinti arba visiškai pašalinti. Yra nemažai efektyvių metodų, tokių kaip natūralios priemonės, gyvenimo būdo pokyčiai, ar medicininės priemonės, jei tokių prireikia.

Natūralios priemonės

Šiluma yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų sumažinti mėnesinių skausmą. Uždedant šildymo pagalvėlę ar karšto vandens butelį ant pilvo srities, galima atpalaiduoti gimdos raumenis ir sumažinti spazmus. Šilta vonia taip pat gali veiksmingai palengvinti skausmą ir suteikti kūnui atokvėpį. Švelnus pilvo srities masažas taip pat gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir spazmus. Masažuojant pilvą sukamaisiais judesiais, naudojant šiltą aliejų ar eterinius aliejus, tokius kaip levandos ar ramunėlės, galima palengvinti diskomfortą ir pagerinti kraujotaką.

Mėnesinių skausmus dažnai gali sustiprinti stresas, todėl atsipalaidavimo technikos, tokios kaip kvėpavimo pratimai, joga ar meditacija, gali būti labai veiksmingos. Šios technikos ne tik padeda nusiraminti, bet ir sumažina prostaglandinų lygį organizme, o tai gali sumažinti skausmo intensyvumą.

Nors per mėnesines daug moterų linkusios ilsėtis, lengva fizinė veikla gali iš tikrųjų padėti sumažinti skausmus. Reguliarus judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, tempimo pratimai ar joga, skatina kraujotaką ir padeda atpalaiduoti raumenis. Pratimai taip pat skatina endorfinų - natūralių organizmo „laimės hormonų“ - gamybą, kurie veikia kaip natūralūs skausmo malšintojai.

Be to, kai kurios žolelės ir maisto papildai taip pat gali padėti sumažinti mėnesinių skausmą. Pavyzdžiui, imbieras turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti spazmus. O ramunėlės gali būti naudingos dėl savo raminančio poveikio. Magnio papildai gali padėti sumažinti raumenų spazmus, o omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvyje ir riešutuose, turi priešuždegiminį poveikį.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Tinkama mityba gali turėti didelį poveikį jūsų savijautai mėnesinių metu. Vartojant maisto produktus, turinčius daug omega-3 riebalų rūgščių (pavyzdžiui, žuvį, riešutus), magnio (žaliąsias daržoves, riešutus) ir kalcio (pieno produktus, lapines daržoves), galima sumažinti uždegimą ir raumenų spazmus. Taip pat patartina vengti perdirbto maisto, per daug cukraus ir druskos, nes jie gali skatinti vandens kaupimąsi organizme ir padidinti diskomfortą. O taip pat svarbu gerti pakankamai vandens. Tinkama hidratacija gali padėti sumažinti pilvo pūtimą ir skysčių kaupimąsi organizme, o tai sumažins spaudimą ir diskomfortą pilvo srityje.

Kalbant apie jaunas merginas, pirmo pasirinkimo vaistai gydyti menstruacijų skausmą yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas. Jie veikia būtent prostaglandinų, kurie išprovokuoja gimdos susitraukimus ir skausmą, gamybą. Juos gerti patariama tik pajutus, kad tuoj tuoj prasidės mėnesinės ir kartu su jomis - skausmas. Tikslas yra užkirsti kelią prostaglandinų gamybai nuo pat pradžių. Žinoma, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra ne saldainiai, jie turi savo šalutinius poveikius, jais piktnaudžiauti nereikia, o geriausia, jei kyla klausimų, pasikonsultuoti su gydytoju. NVNU padeda net 70-90 proc. merginų ir moterų.

Jeigu vaistai nuo skausmo nepadeda, gydytojas gali pasiūlyti hormoninę terapiją, pvz., sudėtines kontraceptines tabletes. Jos gali būti pirmo pasirinkimo gydymo būdas toms, kurios gyvena lytinį gyvenimą ir siekia ne tik mažinti mėnesinių skausmą, bet ir apsisaugoti nuo nėštumo (kartu su prezervatyvu, saugančiu nuo lytiškai plintančių ligų). Be sudėtinių kontraceptinių tablečių yra ir kitų hormoninės terapijos būdų. Merginoms, neturėjusioms lytinių santykių, šis gydymo būdas taip pat gali būti taikomas, jei kitos priemonės nepadeda. Abu šiuos gydymo būdus galima derinti, galima keisti hormoninę kontracepciją kita, jei skausmas, adekvačiai gydant, nesumažėja.

Išvengti skausmo dažniausiai įmanoma, tačiau tik su amžiumi jis išnyks pats. Kitų priemonių efektyvumas neįrodytas, tačiau, jei jos nekenksmingos, galima išbandyti. Pavyzdžiui, keliuose didelės apimties tyrimuose kaip veiksminga tam tikrai daliai pacienčių nurodoma psichoterapija (požiūrio į skausmą keitimas, mokymasis atsipalaiduoti ir t.t.). Taip pat gali padėti mažai įrodymų turinti, bet taip pat ir mažai rizikinga akupunktūra ar akupresūra, vitaminas E, B1, B6, D3, imbiero milteliai, magnis, cinkas, ciberžolė. Visgi nusprendus išbandyti ką nors naujo, siūlau pasitarti su gydytoju, nes nėra visoms vienodai tinkamų priemonių.

Be to, reikia nepamiršti, kad saikingas fizinis krūvis kiekvieną dieną yra svarbus ne tik lengvinant menstruacijų skausmus, bet kartu su sveika mityba - įvairiu visaverčiu maistu, pakankamu kalorijų kiekiu - labai prisideda prie geros bendros savijautos ir padeda išvengti daugelio ligų.

Vaistinės priemonės ir kiti medicininiai sprendimai

Vienas iš populiariausių ir veiksmingiausių būdų malšinti mėnesinių skausmą yra nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas. Tačiau dažnai moterys vartoja ir kontraceptines priemones, tokias kaip tabletės ar spiralės, kurios gali padėti reguliuoti mėnesinių ciklą ir sumažinti skausmą. Tai yra ilgalaikis sprendimas, tačiau jis gali būti labai veiksmingas moterims, kurios kenčia nuo stiprių mėnesinių skausmų. Šį būdą turėtumėte aptarti su ginekologu.

Jei mėnesinių skausmas yra susijęs su rimtesnėmis sveikatos problemomis, tokiomis kaip endometriozė ar gimdos miomos, gydytojas gali rekomenduoti specialų gydymą, pavyzdžiui, hormoninę terapiją arba chirurginį gydymą. Tai gali padėti išspręsti pagrindinę skausmo priežastį ir suteikia ilgalaikį palengvėjimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors pilvo apatinės dalies skausmas yra gana dažnas reiškinys moterims, kartais jis gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Jeigu skausmas yra stiprus, nepakeliamas, trunka ilgiau nei dvi dienas, atsirado neseniai, nors anksčiau mėnesinės buvo neskausmingos, arba jei skausmą malšinantys vaistai nepadeda, būtina kreiptis į gydytoją.

Taip pat būtina ieškoti medicininės pagalbos, jei skausmai ir kiti nemalonūs simptomai kamuoja ne tik mėnesinių metu. Tokie simptomai gali būti ženklas, kad organizme vyksta kiti procesai, pavyzdžiui, endometriozė, gimdos miomos ar uždegiminiai procesai, kuriems gali prireikti specialaus gydymo.

Jei skausmas yra staigus, stiprus, plintantis į petį ar tiesiosios žarnos sritį, ypač jei kartu pasireiškia silpnumas ar kraujavimas, tai gali rodyti vidinį kraujavimą (pavyzdžiui, dėl plyšusios kiaušidės cistos ar negimdinio nėštumo). Jeigu skausmas nėra labai stiprus, tačiau pasikartoja, atsiranda cikliškai ar lydi kiti subtilūs simptomai (pvz., nevienodos mėnesinės, pūtimas, diskomfortas šlapinantis), verta kreiptis į šeimos gydytoją arba ginekologą.

Siekiant sumažinti pilvo apačios maudimo tikimybę, svarbu rūpintis hormonų pusiausvyra ir bendra sveikata. Reguliari mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir streso valdymas - esminiai veiksniai, padedantys išvengti ginekologinių sutrikimų.

Ankstyva diagnostika leidžia laiku nustatyti daugumą galimų sutrikimų.

tags: #pries #menstruacijas #pucia #pilva

• vaikiški baldai
• Tradiciniai margučių marginimo metodai
• Kaip nustebinti tėtį
• Pavojai, susiję su sugedusiais kiaušiniais
• Žaislinių garažų nauda