Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko vystymosi etapas, paruošiantis jį mokyklai ir suteikiantis tvirtą pagrindą tolimesniam mokymuisi bei socialinei integracijai. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas, užtikrinant, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų specialiųjų poreikių, turėtų galimybę dalyvauti šioje programoje.

Kas yra priešmokyklinis ugdymas ir kuo jis skiriasi nuo ikimokyklinio?

Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, skirtas vaikams nuo gimimo iki 5 arba 6 metų amžiaus. Jis orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Priešmokyklinis ugdymas, priešingai, yra tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos, skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų, ir trunkantis vienerius metus. Jis vykdomas pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių.

Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.

Priešmokyklinio ugdymo programos turinys ir kompetencijos

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.

Pagrindinės ugdomos kompetencijos:

• Pažinimo: Vaikai tyrinėja artimiausią aplinką, mokosi atpažinti ir apibūdinti gamtos objektus bei reiškinius.
• Kūrybiškumo: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą.
• Komunikavimo: Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją, plėtoja savo žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus.
• Skaitmeninė: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
• Pilietiškumo: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: Vaikai apibūdina savo jausmus ir emocijas, mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius, atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas, supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą.
• Kultūrinė: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis, tyrinėja Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai ir vertinimas

Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.

Kaip pasirinkti ugdymo įstaigą ir kokia tvarka?

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką.

Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas. Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros, t.y. bet priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti ir jungtinės, t.y.

Finansavimas ir išlaidos

Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo metodai

Ugdymo metodai ikimokyklinio ugdymo įstaigose turėtų būti orientuoti į vaiko individualumą, jo poreikius ir interesus. Svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.

Žaidimai ir edukacinės veiklos:

• Integruotos veiklos: Pavyzdžiui, pyrago kepimas gali tapti puikia integruota edukacine veikla, kurios metu vaikai susipažįsta su raidėmis, mokosi skaičiuoti, naudotis laikrodžiu.
• Veiklos gamtoje: Keliaujant gamtoje vaikai skaito, skaičiuoja, tyrinėja augalus ir gyvūnus, ieško gamtos dovanų.
• Ilgalaikiai žaidimai: Tai laikas mokytis planuoti veiklas, prisiimti atsakomybę, laikytis susitarimų.

„Pažinimo medžio“ pedagogė A. Račiuvienė įsitikinusi: ypač svarbu vaikus auginti pagarbos atmosferoje. Būtent šiame amžiuje vaikams verta diegti suvokimą, kad visi, net suaugusieji, klysta, svarbu mokyti nesmerkti suklydusio žmogaus. Tėvai ir pedagogai šiame procese vaidina kertinį vaidmenį ne tik taikydami ugdymo metodus, bet ir demonstruodami asmeninį pavyzdį.

Personalizuotas ugdymas priešmokyklinukams

Edukologė dr. Ramunė Burškaitienė pateikia devynis žingsnius, nuo ko pradėti, norint pritaikyti personalizuotą mokymą priešmokyklinio amžiaus vaikams: Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku kartu su juo; Parodyti prasmę; Aktualizuoti ugdymo turinį; Kontekstualizuoti ugdymo turinį; Susieti ugdymą su kasdienybe; Skatinti motyvaciją; Ugdyti gebėjimą veikti; Organizuoti komandinį mokytojų darbą; Naudoti tinkamas priemones.

Motyvacijos testas pedagogams

Siekiant užtikrinti kokybišką ugdymo procesą, ypač svarbu atrinkti motyvuotus ir kompetentingus pedagogus. Motyvacijos testas ikimokyklinio ugdymo srityje yra vienas iš būdų įvertinti būsimų pedagogų tinkamumą šiai profesijai. Jo tikslas - įvertinti stojančiųjų į pedagogines studijas motyvaciją ir tinkamumą mokytojo profesijai. Šis testas padeda nustatyti, ar būsimi pedagogai turi pakankamai entuziazmo, atsakomybės ir gebėjimų dirbti su vaikais.

Veiksniai, motyvuojantys rinktis pedagogo profesiją, gali būti įvairūs: asmeniniai poreikiai, potraukiai ir interesai (noras dirbti su vaikais, padėti jiems augti), gabumai ir intelektas, charakteris ir temperamentas (kantrybė, empatija, komunikabilumas), tikslai ir vertybinės nuostatos (noras prisidėti prie visuomenės gerovės). Taip pat svarbūs socialiniai veiksniai, tokie kaip mokytojo autoritetas ir šeimos tradicijos.

tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaikams #testas

• Maitinimas nėštumo metu
• Kaip suprasti save
• Kaip spręsti problemas, dėl kurių vaikas gali būti pašalintas iš darželio
• Žaisliniai traktoriai vaikams
• Kaip padėti vaikui darželyje